------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Smurtas tarp sutuoktinių ir kaip jo išvengti

Porų psichologas, konsultantas ir lektorius Mykolas Truncė paaiškino, kas yra smurtas, kodėl jis kyla, kaip jo išvengti.

Porų psichologas, konsultantas ir lektorius Mykolas Truncė.Koks smurto apibrėžimas?
Smurtas – tai vieno asmens poveikis kitam asmeniui siekiant sužeisti, įžeisti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti. Dar kitaip sakant – smurtas tarp sutuoktinių yra kraštutinė vieno sutuoktinio viršenybės išraiška prieš kitą, jos įrodymo forma.
Smurtui užaugti reikia laiko. Santykių pradžioje įprastai nebūna smurto. Jei vėliau smurtas atsirado, tai reiškia, kad abu sutuoktiniai bendraudami vienas su kitu ir užsiaugino jį.
Smurto dažnumas ir stiprumas auga kartu su bendro gyvenimo metais. Santykių pradžioje, kol tarp sutuoktinių vyrauja pagarba ir meilė, abu jaučiasi saugūs. Praėjus kuriam laikui, pamačius tikrąsias savo antrosios pusės savybes, gali atsirasti abipusis nusivylimas vienas kitu. Bendravimas tampa ne toks pagarbus. Ilgainiui nusivylimas perauga į nepasitenkinimą, o šis – į priekaištus, pažeminimus, ignoravimą.
Jausdamiesi nesaugūs sutuoktiniai pradeda ginti savo ribas – konfliktuoti. Konfliktuojama visose įmanomose bendro gyvenimo srityse: dėl tarpusavio bendravimo, sekso, vaikų auklėjimo, namų priežiūros, pinigų valdymo ir t. t. Jei vienoje srityje „pralošiama“, tai stengiamasi atsigriebti kitoje. Konfliktų karuselė įsisiūbuoja. Konfliktai tampa chroniški, t. y. reguliarūs.
Konflikto metu abu stengiasi įrodyti savo „teisybę“, savo viršenybę. Jei abu nenori nusileisti, tai konfliktas stiprėja ir perauga į atvirą smurtą: įžeidimus, pažeminimą, net smūgius…

Ar smurtauja tik vyrai?
Labai dažnai girdime sutuoktinių konfliktų ir smurto apibūdinimą, kad vyras smurtauja prieš žmoną. Tai gali būti dėl to, kad mes smurtą labiau suprantame kaip fizinį poveikį. Kitas dalykas, kad fizinį smurtą galima lengviau įrodyti, pademonstravus mėlynes. Fizinio smurto dažniau griebiasi vyras, nes jis yra fiziškai pranašesnis. Moteris paprastai įvaldo kitas smurto formas: psichologinį, emocinį, seksualinį (atsisakydama mylėtis ir taip bausdama vyrą).
Kadangi išsamių tyrimų šia tema nėra, tad ar vyras, ar žmona labiau smurtauja, galima suprasti tik iš kitų požymių. Vienas jų – skyrybų inicijavimas. Žmonos inicijuoja maždaug 65 proc. skyrybų, o vyrai – 35 proc. Gyvenantys nesusituokę – partneriai inicijuoja skyrybas vienodai dažnai, po 50 proc.

Kaip pasireiškia smurtas tarp sutuoktinių?
Smurtas gali pasireikšti įvairiai. Sutuoktinių smurto vienas kitam formos: atstūmimas (palikimas, atstūmimas, emocinis šaltumas ir abejingumas ar atsisakymas parodyti meilę), emocinė prievarta (menkinimas, nuvertinimas, tyčinis kritikavimas, žeminimas, patyčios), ignoravimas (sutuoktinio neprisileidimas, nebendravimas, ignoravimas), izoliacija (sutuoktinio bendravimo su draugais/draugėmis ribojimas, pinigų ribojimas, uždraudimas užsiimti jam/jai įprastais pomėgiais), terorizavimas (sutuoktinio bauginimas ir gąsdinimas bausmėmis, priešiškumas, itin griežtos bausmės, niekinimas, kaltės vertimas savo psichologiniams poreikiams patenkinti), fizinis smurtas (sutuoktinio mušimas ranka, kitais daiktais, stumdymas), seksualinis išnaudojimas (santykiavimas per prievartą).
Noras įrodyti savo viršenybę būdingas ir vyrui, ir žmonai. Skirtumas tik tas, kad kiekvienas naudoja geriau jam įvaldytas smurto formas. Kiekvienas žmogus ir kiek­viena pora yra individuali. Tad ir jų tarpusavio smurtas, jo dažnumas, stiprumas gali skirtis.

Kodėl smurtaujama?
Smurtas pasireiškia kaip konflikto tąsa. O kaip kyla konfliktai? Tam būtinos trys sąlygos: skirtingi vyro ir žmonos norai bei tikslai; nepasitenkinimas nepatinkančiu kito sprendimu, nes turi nusileisti; noras įrodyti savo teisumą.
Skirtingi vyro ir žmonos norai, tikslai yra duotybė. Visi mes esame skirtingi, to nepakeisime, tai turime priimti.
Kadangi esame skirtingi, tai tuos pačius dalykus matome skirtingai. Skirtingas matymas ir skirtingi tikslai nedera tarpusavyje. Kadangi mūsų matymas ir mūsų tikslas yra mūsų pačių sukurti, todėl jie atrodo teisingi, o antros pusės – ne.
Noras įrodyti savo teisumą yra susiformavęs dar vaikystėje ir paaug­lystėje. Jo stiprumas buvo nulemtas tėvų ir artimųjų poveikio mums. Kuo daugiau jautėmės palikti, atstumti, nereikalingi, tuo didesnis formavosi noras būti priimtam. Noras būti priimtam pasireiškia per pedantiškumo, perfekcionizmo ir noro būti teisiam elgesio stereotipus. Turėdami tokius elgesio stereotipus bendraujame su antra puse ir bet kokia kaina siekiame būti teisūs. Kai tokį norą būti teisiam turi abu sutuoktiniai, konfliktai įsismarkauja.

Kokie galimi problemų sprendimo būdai?
Konfliktai ir iš jų kylantis smurtas tarp sutuoktinių yra nepageidaujama pasekmė. Problema, sukelianti nepageidaujamą pasekmę, yra sutuoktinių nepakankami gebėjimai bendrauti kaip lygiaverčiams partneriams ir spręsti konfliktus abipusio laimėjimo (angl. win-win) būdu.
Iš čia ir problemos sprendimas – išmokti bendrauti kaip lygiaverčiams partneriams ir spręsti konfliktus abipusio laimėjimo būdu. Išsprendus konfliktą abipusio laimėjimo būdu, abu sutuoktiniai jausis patenkinti ir saugūs. Jei jaus pagarbą sau, stengsis parodyti pagarbą ir meilę antrajai pusei, o ne smurtauti. Lygiaverčio, pastiprinančio bendravimo galima išmokti, jeigu tik yra noras spręsti problemas, o ne jas neigti arba nuo jų bėgti. Statistika prognozuoja, jog išsiskiria apie 40 proc. porų. Pasimokius tinkamo bendravimo ne vieną šeimą būtų galima išgelbėti.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.