------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Šnipinėjimas – grėsmė nacionaliniam saugumui (Interviu su ekspertu)

Lietuvos geopolitinė padėtis – sudėtinga. Iš Vakarų pusės prie mūsų glaudžiasi Kaliningrado sritis, priklausanti Rusijai. Šaliai, kuri Lietuvos istorijoje paliko skaudžius pėdsakus. Kaimynas iš Rytų – Baltarusija. Iš pirmo žvilgsnio, nepavojinga, nieko blogo mums nepadariusi valstybė, tačiau žinant, kokius glaudžius santykius ji palaiko su Rusija, valstybės artumas nedžiugina. Pagrindo nerimauti dėl šių kaimynių tikrai yra. Lietuvos žvalgybos tarnybos grėsmių vertinimuose metai iš metų pažymi, kad minėtų valstybių žvalgybų tarnybos atlieka šnipinėjimo operacijas prieš mūsų šalį, tokiu būdu keldamos grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Aišku, kad šnipinėjimo tikslas – sužinoti apie mūsų šalį kuo daugiau informacijos, ypač tos, kuri – slapta. Interesas, tikėtina, pagrįstas ne taikiais ketinimais. Todėl budrūs turėtumėme būti visi: ir tiesiogiai dirbantys su slaptais duomenimis, ir apie juos nenutuokiantys Lietuvos piliečiai.
Apie priešiškų Lietuvai valstybių saugumo tarnybų šnipinėjimo metodus ir specifiką pasakoja Valstybės saugumo departamento (VSD) Strateginės komunikacijos vadovė, žvalgybos pareigūnė Aurelija KATKUVIENĖ.

Diplomatinė priedanga – patogus būdas rinkti informaciją
 Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos vadovė, žvalgybos pareigūnė Aurelija Katkuvienė pastebi, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos itin domisi visais žvalgybinių galimybių turinčiais Lietuvos piliečiais. Ypač politikais, teisėsaugos pareigūnais, kariškiais, verslininkais, žurnalistais, kurie turi giminių Rusijoje ir Baltarusijoje ar jose lankosi dėl kitų priežasčių. Tokie asmenys, įvertinus jų žvalgybines galimybes, palankumą, silpnybes ir priklausomybę nuo Rusijos ar Baltarusijos, tampa verbavimo taikiniais.Lietuvos žvalgybai žinoma, kad priešišką veiklą mūsų šalyje vykdo šešios Rusijos ir Baltarusijos bei dvi Kinijos tarnybos. Rusijai atstovauja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) ir Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Baltarusijai – Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB), Baltarusijos GRU ir Baltarusijos valstybinio pasienio komitetas (VPK). Kinijai – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.
Nustatyta, kad žvalgybą Lietuvoje jos atlieka keliais būdais. Vienas dažniausiai naudojamų – dip-lomatinė priedanga.
– Diplomatai (pareigūnai, vyriausybių įgalioti palaikyti santykius ir vesti derybas su užsienio valstybėmis – aut. past.) yra saugomi Vienos konvencijos – turi neliečiamybę, taigi gali laisvai rinkti informaciją. Iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos į mūsų šalį atsiųsti žvalgybos pareigūnai su diplomatine priedanga gali nevaržomi vaikščioti, dalyvauti renginiuose, prašyti suteikti jiems tam tikrus duomenis. Vadinasi, šnipinėti labai patogu, – paaiškina A. Katkuvienė.

Užduotis atlieka per taikinius
Žvalgybos metodui su diplomatine priedanga susilpnėjus arba ieškant alternatyvių, papildomų būdų rinkti informaciją, priešiškos Lietuvai žvalgybos ir saugumo tarnybos imasi ir kitų šnipinėjimo bei verbavimo metodų.
Pavyzdžiui, gauti ir rinkti informaciją rūpimais klausimais į šalį atsiunčiami neva verslininkai, žurnalistai, turistai, visuomeninių organizacijų atstovai. Anot A. Katkuvienės, šis būdas rinkti informaciją sudėtingesnis, reikalauja daugiau pastangų nei duomenų rinkimas su diplomatine priedanga. Be to, šiuo atveju galioja baudžiamasis kodeksas, taigi asmenims gali būti taikoma atsakomybė.
Svarbu paminėti, kad asmenys, su civiline priedanga, prieš atvykdami į šalį rinkti jiems reikalingų duomenų, operacijas kruopščiai planuoja. A. Katkuvienė sako, kad turėdami užduotį, tikslą gauti kažkokią informaciją, žvalgai pirmiausia išsirenka taikinius, per kuriuos ketina veikti, kitaip sakant, kuriuos ketina verbuoti. Anot jos, tapti taikiniu gali bet kas – pilietis, organizacija, institucija.
– Žinant taikinį, prieš kurį planuojama pradėti verbavimo operaciją, renkama informacija tolimesniems etapams. Pradedama nuo atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT). Tai yra „Google“, įvairiose socialinių tinklų platformose pateikiama informacija. Pakanka žinoti žmogaus vardą ir pavardę, suvesti juos į paieškos sistemas, kad išsiaiškintum, su kuo jis bendrauja, koks yra jo charakteris, psichologinis portretas, kokie pomėgiai, hobiai, koks šeimyninis statusas. Visus šiuos duomenis apie save atskleidžiame patys, pildydami socialinių tinklų anketas, – perspėja VSD Strateginės komunikacijos vadovė.

Duomenis renka ir klausydamiesi pokalbių
Anot A. Katkuvienės, yra dar vienas, sudėtingesnis, tačiau taip pat įmanomas ir naudojamas informacijos rinkimo būdas, vadinamas SIGINT – signalų žvalgyba. Paprasčiau tariant, pokalbių pasiklausymas ir kiti techniniai sprendimai. Bandydama vaizdžiai paaiškinti, kad tokie procesai realybėje vyksta, ji retoriškai klausia, kodėl Vakarų valstybių ambasadų ir Rusijos ambasados Vilniuje stogai skiriasi? „Pažiūrėkite į ambasados, esančios Latvių gatvėje Vilniuje, stogą – pamatysite daug antenų. Kaip manote, ką tos antenos reiškia? Tikėtina, kad jos reikalingos tikrai ne televizijos transliavimo kokybei užtikrinti“, – samprotavo ji.

Svarbiausia – ne laikas, o užduotis
Kairėje Didžiosios Britanijos ambasada Vilniuje, dešinėje – Rusijos ambasados pastato stogas. Pasvarstykite patys, ką gali reikšti toks didelis antenų kiekis ant pastato, kuriame įsikūrusi Rusijos diplomatinė atstovybė.Kai žvalgybų tarnybos išsirenka taikinį, per kurį ketina atlikti užduotį, ir turi apie jį pakankamai informacijos, planuojama kita operacijos dalis – kontaktas. Anot A. Katkuvienės, kontakto tikslas – prieiti prie taikinio taip, kad jam atrodytų, jog iniciatyvą susitikti žvilgsniams ar pasisveikinti parodė jis, o ne žvalgas.
– Variantų ir būdų kaip prieiti prie žmogaus gali būti daug. Pavyzdžiui, tarnybos išsiaiškino, jog taikinys mėgsta sportuoti ir žino, kokiame, kokiu laiku sporto klube lankosi. Tikėtina, kad žvalgas užsirašys į tą patį sporto klubą ir lankysis ten tada, kada lankosi taikinys. Žvalgas prie taikinio iš karto neis. Gali būti, kad tą patį sporto klubą jam lankyti teks metus ar dvejus. Jis dirbs tol, kol sulauks momento, kai taikinys pats pasisveikins, nusišypsos. Tikslas yra užduotis, ne laikas, – paaiškina žvalgybos pareigūnė.

Žaidžia žmogiškomis silpnybėmis
Įvykus kontaktui, susipažinus su taikiniu, įgavus šiokį tokį jo pasitikėjimą, dažniausiai imamasi įtraukimo proceso arba, kitaip tariant, bandoma susidraugauti. A. Katkuvienė sako, kad įtraukimo periodu žaidžiama žmogiškomis silpnybėmis. Galbūt taikiniui reikia pripažinimo, pagyrimo, galbūt jis yra nusivylęs. Anot pareigūnės, prie tokių žmonių prieiti labai paprasta. Ji pastebi, kad tokiomis aplinkybėmis žvalgas taikiniui bando įkvėpti pasitikėjimą, jis gali sakyti, kad taikinys labai gerai dirba, paaiškindamas, kad ir jis vykdo veiklą panašioje srityje. Šiuo momentu atsiranda ir paslaugų prašymai.
− Viskas prasideda nuo labai nekaltų dalykų. Gali būti prašoma atskleisti net ne slaptą informaciją – pasakyti nuomonę vienu ar kitu klausimu, atskleisti, kas ir su kuo darbovietėje bendrauja. Taip pat gali atsirasti mažos dovanėlės, finansiniai atlygiai. Kartais nereikia net jų, nes žmogus labai sociali būtybė. Gali pakakti pagyrimo, įvertinimo. Procesui įsivažiavus, žvalgo godumui augant, taikinio pradedama prašyti atskleisti informaciją, kurios jis neturėtų atskleisti. Pavyzdžiui, duomenų ir skaičių iš darbo aplinkos ar informacijos apie karinius duomenis, – paaiškina specialistė.

Nepasiduoti spaudimui ir įtakai
„Pasitikėjimo linija“ per metus gauna apie 1 tūkst. pranešimų iš pilietiškų ir neabejingų Lietuvos žmonių, kuriems rūpi valstybės saugumas. A. Katkuvienė sako, piliečių gyvenime pasitaikę įtartini atvejai gali suteikti vertingos, svarbios informacijos, todėl kiekvienas kreipimasis yra reikšmingas.Gerai, jei taikinys supranta, kad netikėta draugystė vystosi ne taip, kaip turėtų, ir praneša apie tai atitinkamoms tarnybos. Prasčiau situacija susiklosto, kai draugystė užsitęsia. Atėjus tinkamam momentui, viskas pasikeičia iš esmės. Paaiškėja, kad draugas visai nėra draugas – baigiasi malonūs pokalbiai, šypsenos. Liepiama gauti konkrečią informaciją, pristatyti ją sutartu laiku. Anot R. Katkuvienės, čia įvyksta užverbavimas.
– Iš esmės, žmogus nėra verčiamas rinkti ir teikti informaciją – sprendimą, kaip elgtis priima jis pats. Žinoma, gali atsirasti šantažas, spaudimas, gali būti siūlomas atlygis už informacijos rinkimą. Tačiau taikinys puikiai supras, kas vyksta. Pajutus, kad reikalai klostosi prastai, užuot pasidavus spaudimui ar susižavėjus atlygiu, reikėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Būdų su mumis susisiekti yra įvairių: apie situaciją pranešti galima el. paštu pranešk@vasd.lt, skambinti 24 valandas per parą veikiančiu telefonu 8 700 70007, vadinama „Pasitikėjimo linija“. Klaidingai manoma, kad įvykdžius vieną, antrą prašymą, žvalgas atstos. Ne, bus klimpstama vis giliau. Kuo anksčiau apie tai sužinos žvalgybos tarnybos, tuo geriau. Priešingu atveju informaciją renkančiam ir perduodančiam asmeniui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, – perspėja A. Katkuvienė.

Į žvalgų akiratį gali pakliūti bet kas
Paklausus A. Katkuvienės, kokie asmenys dažniausiai papuola į priešiškų Lietuvai žvalgybų akiratį, ji sakė, kad vienareikšmiško atsakymo pateikti negalinti. Tačiau, anot jos, įdomiausi tie asmenys, kurie dirba su slapta, valstybinės reikšmės informacija. „Tikėtina, kad žvalgų dėmesį pirmiau patrauks aplink svarbų asmenį esantys žmonės: patarėjai, konsultantai, vadybininkai. Jie gali būti naudingi bandant gauti svarbią informaciją“, – paaiškina.
Žvalgams vertingi gali pasirodyti ir eiliniai, iš pažiūros nieko neypatingi asmenys: studentai, pensininkai, darbininkai,valstybės tarnautojai, verslininkai. VSD atstovė sako, kad sunku pasakyti kuo kiekvienas jų galėtų būti vertingas – viskas priklauso nuo priešiškų žvalgybos tarnybų tikslų. „Pavyzdžiui, darbininkai, valstybės tarnautojai gali būti naudingi siekiant rinkti informaciją, žurnalistai – platinti propagandą. Pensininkai, ypač tie, kurie sovietinius laikus prisimena su nostalgija, gali būti parankūs skleidžiant melagingas, tačiau priešiškoms šalims naudingas žinias apie ideologiją. Niekada negali žinoti, kas sudomins tarnybas, todėl svarbu saugoti savo duomenis, būti akyliems ir aplinką vertinti kritiškai, – perspėja A. Katkuvienė.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.