------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Socialiniai tinklai – ir informacijos šaltinis, ir galingas ginklas

Socialiniai tinklai yra priskiriami naujųjų, šiuolaikinių medijų rūšims. Kaip jau rašėme, socialiniai tinklai laikomi vienu iš svarbių ir aktualių šaltinių, iš kurių informacijos semiasi senosios visuomenės informavimo priemonės.

 

Socialiniuose tinkluose prasidėjus pasauliniam judėjimui „#MeToo“ paaiškėjo, kad tūkstančiai lig šiol tylėjusių moterų patirtą pažeminimą ir skriaudą daug metų pamiršti bandė vartodamos antidepresantus ar kitus vaistus.Socialiniuose tinkluose – nusikaltimų liudijimai ir tyrimai
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentas, daktaras Andrius Gudauskas „Suvalkiečiui“ yra sakęs, kad „socialiniai tinklai, elektroninė erdvė ir visos tos naujovės žurnalistams yra didelė pagalba ir labai gerai, kad visa tai yra prieinama ir įtraukia vis daugiau žmonių“. Anot docento, pasitelkti tai, kas visuomenei jau yra įprasta ir tapo naująja tradicija, yra labai šiuolaikiška ir aktualu. Juolab kad žinoma nemažai atvejų, kai pasitelkę socialiniuose tinkluose ar internete skelbtą viešai prieinamą informaciją tiriamosios žurnalistikos atstovai atlieka sudėtingus tyrimus ir demaskuoja nusikaltėlius ar teisėsaugai padeda atskleisti nusikaltimus.
Beje, neseniai vieną tokį tyrimą apie potencialių aukų tarp vienišų moterų ieškančius užsieniečius sukčius, dažniausia gyvenančius Nigerijoje, atliko ir šių eilučių autorė. Apie tai, ką pavyko sužinoti ir ką galėčiau patarti užsieniečio svajonių jaunikio sulaukti besitikinčioms vidutinio ar vyresnio amžiaus moterims, kurios dažniausiai ir patenka į tokių sukčių akiratį, mūsų skaitytojai galės paskaityti artimiausiuose laikraščio numeriuose.
Antra vertus, kaip „Suvalkiečiui“ teigė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, žurnalistai ir visi kiti viešai prieinamą informaciją skelbiantys asmenys privalo paisyti Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normų.

Specialistų vertinimu, socialiniuose tinkluose rengiamos tiesioginės transliacijos ar skelbiami videoįrašai žmogų vos per kelias sekundes gali paversti pasaulio kvailiu, todėl planuojamą skelbti medžiagą ar siužetą reikia labai atsakingai įvertinti.„#MeToo“
Praėjusiais metais Lietuvą pasiekęs ir patriarchalinės mūsų tautos gana prieštaringai sutiktas pasaulinis judėjimas „#MeToo“ (lietuviškai: aš irgi, aš taip pat) socialiniuose tinkluose išplito 2017 metų spalį. Grotažymę „#MeToo“ po to, kai seksualiniu priekabiavimu buvo apkaltintas vienas garsus JAV prodiuseris, kilus skandalui pirmiausia panaudojo aktyvistė Tarana Burkė, o socialiniame tinkle „Twitter“ išplatino aktorė Alysa Milano. Siekdama, kad visuomenė suprastų šios problemos mastą, ji paragino visas moteris, kurioms teko patirti priekabiavimą ar prievartą, apie tai parašyti pradedant žodžiais „#MeToo“. Įvairiuose socialiniuose tinkluose į šį raginimą atsiliepė ir apie patirtą seksualinę prievartą ar išnaudojimą ryžosi papasakoti tūkstančiai moterų, taip pat ir pasaulinio garso kino žvaigždės bei žinomos mūsų šalies moterys. Lietuvos žurnalistams atkreipus dėmesį į socialiniuose tinkluose su žyme „#MeToo“ pasirodžiusius buvusių Vilniaus dailės akademijos (VDA) studenčių pasakojimus apie nederamą dabar jau buvusių VDA dėstytojų – nacionalinės premijos laureatų tapytojo Jono Gasiūno ir fotografo Gintauto Trimako, taip pat psichologo Arvydo Liepuoniaus – elgesį, Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir liudytojais jau apklausta dešimt asmenų. Toks pat tyrimas buvo inicijuotas ir dėl Rusų dramos teatro vadovo, Muzikos ir teatro akademijos dėstytojo Jono Vaitkaus veiksmų.

„#MeToo“ ažiotažas sudrausmino ne vieną nederamai elgtis sau leisdavusį žmogų.Visuomenė sulaukė vertinimų ir patarimų
„#MeToo“ judėjimas Lietuvoje sukėlė daugybę diskusijų, ką reikėtų laikyti seksualiniu priekabiavimu, už kurį priekabiautojai privalo atsakyti, kaip išvengti galimų provokacijų, nepagrįstų kaltinimų ir panašiai. Diskusijos labai sveikintinos, jau nekalbant apie tai, kad šis judėjimas ir dėl jo įkvėptų skandalų kilęs triukšmas tapo puikia pamoka kai kuriems, kaip sakoma, rankų nevaldantiems asmenims.
Kitas teigiamas dalykas – visuomenė per įvairias informavimo priemones sulaukė ir vertingų autoritetų bei specialistų įžvalgų, patarimų, vertinimų. Štai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininkės Dalios Leinartės teigimu, atsakant į „#MeToo“ judėjimo iškeltus klausimus derėtų pasitelkti paprastą taisyklę – flirtas turi būti malonus abiem pusėms. Jei ne, tai jau priekabiavimas.
„#MeToo“ Lietuvoje išjudino ne tik baudžiamojo persekiojimo tyrimais užsiimančius pareigūnus, bet ir kitus teisininkus, taip pat ir darbo teisės specialistus, o visa tai be jokių abejonių vertintina teigiamai. Štai, pavyzdžiui, viename spaudos leidinyje buvo paskelbtas darbo teisės specialistų paaiškinimas, kad darbdaviai yra atsakingi už seksualinio priekabiavimo atvejus darbe ar kokiuose nors su darbu susijusiuose renginiuose ir panašiai.
Užkirsti kelią priekabiavimui yra darbdavio pareiga ir kaip teigia teisininkai, tai aiškiai numatyta naujajame Darbo kodekse (DK). Darbdavys visuomet privalo ginti aukos ar aukų interesus ir taikyti atsakomybę priekabiavusiam asmeniui. Be to, DK seksualinis priekabiavimas įvardijamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį galima darbuotoją atleisti dėl jo kaltės – be įspėjimo ir be išeitinės kompensacijos. Anot teisininkų, tokia praktika jau nusistovėjusi Latvijoje ir Estijoje.

„#MeToo“ judėjimas nuo seksualinės prievartos ar priekabiavimo nukentėjusioms moterims suteikė drąsos išsakyti kartais net daugybę metų viduje slėptą didelį skausmą.Per kelias sekundes galima tapti… viso pasaulio kvailiu
Neseniai daugelį mūsų šalies žmonių tiesiog pašiurpino savaitgalį iš vienos šeimos namų socialiniame tinkle „Facebook“ tiesiogiai transliuotos namuose vykusios išgertuvės, kur nepilnamečių vaikų akivaizdoje buvo vartojamas alkoholis, necenzūrinė leksika ir netgi smurtas. Tai, ką darė neblaivus nepilnamečių tėvas, psichologai įvertino kaip dėmesio stokojančio ar net narcisizmo požymių turinčio asmens veiklą. Svarbu kitkas – kad daugybė žmonių į tokią transliaciją sureagavo neigiamai. Be to, gana daug piliečių ta transliacija paskatino kreiptis į atitinkamas institucijas ir dar tą patį vakarą neblaivūs „artistai“, t. y. nepilnamečių tėvas ir motina, namuose sulaukė pareigūnų vizito ir buvo nugabenti į policijos komisariatą, o jų vaikai laikinai įkurdinti ligoninėje.
Vertindami šią įvairiose visuomenės informavimo priemonėse nušviestą situaciją viešųjų ryšių specialistai teigė, kad gana daug socialinių tinklų vartotojų dar nesuvokia, jog socialinė medija yra tas pats, kaip, pavyzdžiui, atsistoti nuogam vidury Gedimino prospekto, ir kad tai turi didžiulį poveikį, gali net sugriauti žmogaus gyvenimą. Mat tokioje, kaip ką tik aprašyta, transliacijoje išviešinti vaikai ateityje gali sulaukti bendraamžių ir ne tik jų patyčių.
Kita vertus, ta istorija yra puiki pamoka visiems socialinių tinklų vartotojams, kad kaip vienoje televizijos laidoje teigė viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas, per socialines medijas žmogus per keliolika sekundžių gali tapti viso pasaulio kvailiu ir nukentėti visam gyvenimui.
Prieš kelerius metus ne pats geriausias, švelniai tariant, jaunimas socialiniuose tinkluose buvo pradėjęs platinti dažniausiai mobiliaisiais telefonais nufilmuotus fizinio ir psichologinio smurto, patyčių prieš bendraamžius vaizdus. Mūsų visuomenė ir šalies teisėsauga į tai deramai sureagavo, ir dabar tokie siužetai jau retenybė.
Taigi visuomenė privalo suprasti socialinių medijų galią ir kaip „Suvalkiečiui“ yra sakęs doc. A. Gudauskas, „nors „Facebook“ paskyra yra asmeninė, žmonės turėtų suprasti, kad tai – ne jų namų svetainė ar net miegamasis. Tai jau vieša erdvė ir joje derėtų atitinkamai elgtis.“

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.