------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Tai, kas skirta tik draugams, neturėtų patekti į spaudos puslapius

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nuo 2015 m. birželio vidurio vadovaujanti Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė yra valstybės pareigūnė, į kurią suinteresuoti asmenys gali kreiptis dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Inspektorė nagrinėja skundus (pareiškimus) dėl šalies gyventojų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse ir dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Be to, ji pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų principų, taip pat Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikia siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų tobulinimo ir įgyvendinimo.
Šiandien „Suvalkiečio“ puslapiuose su p. Gražina kalbamės apie tam tikrus niuansus, kurie gali būti aktualūs ir socialinių tinklų vartotojams, turintiems asmenines paskyras, ir žurnalistams, taip pat kitiems informacijos skleidėjams.

G. Ramanauskaitės-Tiumenevienės teigimu, visuomenės informavimo priemonių darbuotojai turi teisę viešinti socialinių tinklų paskyrose skelbiamą Seimo narių ir kitų viešų asmenų pateiktą informaciją.– Ponia Gražina, ar gali visuomenės informavimo priemonių atstovai savo publikacijose ar televizijos reportažuose naudoti fizinio asmens, t. y. bet kurio socialinio tinklo vartotojo, jo asmeninėje paskyroje apibrėžtai asmenų grupei – pavyzdžiui, „Facebook“ draugams – skirtą informaciją (komentarus, nuotraukas, filmuotus siužetus)? Ką apie tai sako įstatymai?
– Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareiga užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Būtent šio viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) įpareigojimo laikymasis ir aktualus jūsų klausimo kontekste, nes privatūs asmenys savo paskyrose socialiniuose tinkluose dažniausiai skelbia savo nuotraukas, informaciją apie asmeninį gyvenimą, pažiūras, įsitikinimus ir kitus duomenis, t. y. privataus pobūdžio informaciją, kurią galima naudoti tik turint to asmens sutikimą.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta žurnalistų pareiga prašant informacijos pristatyti savo pavardę, nurodyti darbovietę, visuomenės informavimo priemonę ar programą, kuriai rengia reportažą, pareigas, taip pat įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskleisti per visuomenės informavimo priemones.
Tai, kad žmogus pats socialiniuose tinkluose viešai paskelbia tam tikrą informaciją, dar nereiškia, jog jis duoda leidimą bet kam ir bet kur tokią informaciją platinti. Faktas, jog privatus asmuo savo paskyroje „Facebook“ ar kitame socialiniame tinkle paskelbė tam tikrą informaciją, nepašalina viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pareigos gauti sutikimą tokiai informacijai, ypač sudarančiai privataus gyvenimo dalį, viešinti. Aplinkybė, kad žmogus pats socialiniuose tinkluose viešai skelbia asmeninę informaciją ir ta informacija prieinama visiems, ne tik draugų statusą turintiems asmenims, tikrai nereiškia, jog toks asmuo praranda privatumo, garbės ir orumo apsaugos galimybes.
Tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonių atstovai kreipiasi į privatų asmenį prašydami leidimo skelbti ar cituoti jo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje esantį turinį, tas žmogus privalo būti informuotas, kokiu tikslu visuomenės informavimo priemonėje tokia informacija bus skelbiama, taip pat koks informacijos kontekstas, forma ar pranešimas. Privatus asmuo turi turėti teisę pasirinkti, su kuria visuomenės informavimo priemone ar žurnalistu, taip pat kokiomis temomis ir tikslais jis sutinka bendrauti, bendradarbiauti, o kuriems iš viso gali atsisakyti teikti bet kokią informaciją. Be to, svarbu yra ir tai, kad privatus asmuo privalo turėti galimybę išreikšti savo valią dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos savo informacijos tolesnio (ne)publikavimo kitose visuomenės informavimo priemonėse.
− Šalyje ir mūsų krašte pasitaiko atvejų, kai spaudos leidiniuose, interneto tinklapiuose įvairios publikacijos, taip pat ir televizijos reportažai gimsta jų autoriams neturint leidimų, tačiau sniego gniūžtės principu tampa didžiulėmis aktualijomis. Vienu metu virtualioje erdvėje buvo skelbiama gana daug filmuotos medžiagos apie smurtą prieš savo bendraamžius naudojantį ar net parodomąsias patyčių akcijas rengusį jaunimą. Visai neseniai Lietuva pašiurpo išvydusi nepilnamečių akivaizdoje namuose girtavusios šeimos tiesioginę vaizdo transliaciją feisbuke, o šiuo metu, kaip sakoma, ant bangos yra „#MeToo“ akcija, merginoms ir moterims suteikusi drąsos prabilti apie patirtą seksualinį priekabiavimą ar net prievartą.
− Dėl „#MeToo“ arba to atvejo, kai šeima nepilnamečių akivaizdoje girtavo namuose ir viską transliavo tiesiogiai į feisbuką, pažymėtina, kad jau minėto Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato išimtis, kurios įtvirtintos trečioje šio straipsnio dalyje. Tais atvejais, kai žurnalistų pateikta informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai ji pateikiama viešai nagrinėjant bylą, tokia informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti skelbiama ir be to asmens sutikimo.
− Įdomu, ar galima ir kokiais atvejais spaudoje ar televizijoje skelbti informaciją, pasisakymus ar nuomonę, kurią, tarkime, kad ir to paties „Facebook“ tinklo asmeninėje paskyrose skelbia vieši asmenys: Seimo nariai, ministrai, merai, partijų lyderiai ir panašiai?
− Informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo gali būti skelbiama tais atvejais, kai tokia informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias to asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Remiantis pastarąja išimtimi, Seimo narių, ministrų ir kitų viešų asmenų paskyrose socialiniuose tinkluose paskelbtai informacijai perspausdinti tų asmenų sutikimo nereikia.
− Dėkoju už pokalbį.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuotrauka

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.