------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Ypač aukšti reikalavimai keliami lesalams (Eksperto komentaras)

Kas lemia viščiuko greitą augimą? Ar turi įtakos produktyvumui ir mėsos kokybei auginimo sąlygos? Koks yra pašarų sudėties poveikis paukščio organizmui? Ar pašarų sudėtyje yra augimo stimuliatorių, hormonų, kitų preparatų? Kaip jie veikia paukščio vystymąsi ir ar turi įtakos žmogaus sveikatai? Kodėl masinei prekybai auginami gyvuliai užauga dukart greičiau, nei auginami kaimo ūkininkų?
Į šiuos klausimus atsakyti paprašėme zooinžinierių, habilituotą biomedicinos mokslų daktarą, profesorių Romą GRUŽAUSKĄ.

Romas GRUŽAUSKASViščiukų broilerių auginimą pas mus reglamentuoja Lietuvos Respublikos veterinarijos, taip pat Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame nurodyta, kaip turi būti auginami ir laikomi viščiukai broileriai. Mūsų šalyje taip pat laikomasi 2007 m. birželio 28 d. ES Tarybos direktyvos 2007/43/EB, nustatančios būtiniausias broilerių apsaugos taisykles. Tai apima ne tik auginimo sąlygas, bet ir darbuotojų specialistų, kurie prižiūri paukščius, kompetenciją.
Kad viščiukus užaugintumėte greitai ir sėk­mingai, labai svarbu užtik­rinti tinkamas jų auginimo sąlygas. Būtina parinkti tinkamą ir kokybišką visavertį lesalą, kuriame būtų visų viščiukams augti ir stiprėti reikalingų medžiagų – baltymų, energijos, aminorūgščių, ypač seleno ir vitamino E. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad viščiukai visada gautų švaraus vandens, kurio temperatūra būtų apie 25–27 °C. Kad viščiukai jį greičiau išgertų, siūloma pirmosiomis auginimo dienomis į vandenį įdėti šiek tiek cukraus ir vitamino C. Girdyklas rekomenduojama plauti 2–3 kartus per parą, visada pasižiūrėti, kad vandens būtų dvigubai daugiau nei lesalo.
Ekologiškai ir neekologiškai auginamų gyvulių tapatinti negalima – skiriasi veislės, lygiai taip pat kaip neįmanoma lyginti vidutinės klasės automobilio su „Formulės“ klasės automobiliu.
Stebintis, kodėl dabar broileriai greitai užauga, o jų mėsa būna kokybiška, pirmiausiai reikėtų žinoti, kad tai priklauso nuo intensyvus mėsinių paukščių – ir tėvinių pulkų, ir viščiukų broilerių – veisimo. Prieš 20 metų auginimo trukmė buvo apie 63–70 dienų, norint pasiekti 2,3–2,5 kg svorį, o dabar viščiukams užaugti prireikia 38–39 dienų. Prognozuojama, kad 2050 m. augimas truks dar mažiau, t. y. 2,4–2,5 kg svorį pasieks per 32–35 dienas. Nors toks stiprus laiko trumpėjimas gali atrodyti grėsmingai, visa tai tėra paprasčiausia intensyvi selekcija, optimalios auginimo sąlygos ir lesalų kokybė – kiekvienas lesalas yra optimizuojamas net pagal 110 kiekybinių ir kokybinių rodiklių! Dabar auginant viščiukus yra keturi lesalai pagal jų tipus, ateityje galbūt bus penki ar septyni lesalų tipai. Tikslas – „pataikyti“ į kiekvieną viščiuko broilerio fiziologinį poreikį, kuris keičiasi kas 5–7 dienas.
Atidžiau patyrinėjus Lietuvoje gaminamų lesalų sudėtį matyti vienas paprastas ir visiems suprantamas faktas – gaminant lesalus taikomas ISO 22000 standartas. Lygiai toks pats standartas taikomas ir maisto pramonėje, nes lesalai yra sudedamoji paukštienos gamybos dalis, tad šiuo atveju jiems pagaminti keliami ypač aukšti reikalavimai. B grupės ir kiti vitaminai, įvairūs makro- ir mikroelementai (Na, K, Ca, Mg, P, Fe), fermentai, probiotikai ir visos tradicinės žaliavos: kviečiai, rapsų išspaudos, žirniai, kukurūzai, soja, – visa tai lesa lietuviški viščiukai broileriai.
Lesalų sudėtis ir lesalų priedai griežtai normuojami, atsižvelgiant į paukščių rūšį, amžių ir produktyvumą, todėl lesalus būtina naudoti tik pagal paskirtį, nes kitaip paukščiai neaugs, pablogės jų sveikatingumas ir jie prastai pasisavins lesaluose esančias maistines medžiagas. Sudėjus auginimo sąlygas, veisimo ir selekcijos pasiekimus, mitybos reikalavimus, gauname intensyviai augančius paukščius, kurie pasižymi geromis augimo savybėmis ir paukštienos maistine verte.
Apie tai, kad paukščiai lesinami hormonais ir antibiotikais, negali būti ir kalbos. Tai – mitas! Tokie dalykai nei fiziologiškai, nei ekonomiškai nebūtų pateisinami. Žmonės nežino ar tiesiog sunkiai suvokia šiuolaikinio mokslo laimėjimus – visa tai susiję su specialių paukščių veislių selekcija, idealiomis auginimo sąlygomis ir subalansuota mityba. Dėl to paukščiai intensyviai auga, per gana trumpą laikotarpį pasiekia norimą svorį, o jų mėsa yra kokybiška. Vištos ir viščiukai greitai užauga ne antibiotikais, o „gudriais“ lesalais.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1831/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, yra nurodyti visi priedai, leistini lesalų mityboje. Nė vienos iš jūsų minėtų medžiagų ten nėra, tad mūsų šalyje auginamų paukščių mėsa tikrai yra saugi. Visoje Europos Sąjungoje, o tai reiškia – ir Lietuvoje, hormonai apskritai niekada nebuvo leistini paukščių mityboje, o augimo stimuliatoriai uždrausti 2006 m.
Tad vištiena ne tik nepavojinga sveikatai, bet gali ir ją pagerinti, mat paukščių lesaluose yra priedų, kurie teigiamai veikia žmonių sveikatingumą. Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ir užsienio mokslininkai yra ištyrę vitamino E ir seleno poveikį paukščių produktyvumui, paukštienos kokybei. Vitaminas E ir selenas yra natūralūs antioksidantai, kurie gerina viščiuko sveikatingumą, spartina jo augimą ir daro mėsą kokybiškesnę. Valgant tokią vištieną, teigiamai veikiama ir žmonių sveikata. Taip pat į lesalų sudėtį gali būti įtraukiama žmogui naudingų įvairių aliejų, subalansuotas santykis omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių.
Močiučių išmintis, kad anūkėliams vos pradėjus skųstis bet kokiais negalavimais – skrandžio skausmais, perštinčia gerkle ar sloga, gelbsti vištienos sultinys – ne iš piršto laužta, reikia ja pasitikėti. Kad viščiukų lesaluose nebūtų draudžiamų medžiagų, kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o vištieną gaminančios lietuviškos bendrovės, kaip žinia, dar ir pačios rūpinasi profilaktika – siunčia mėginius į akredituotas laboratorijas, atidžiai renkasi tiekėjus ir naudoja tik tokias žaliavas, kurios patikrintos tyrimais. O kaip kitaip? Juk jei bent šiek tiek atlaidžiau pažiūrėsi į gamybos procesą, gali grėsti didžiulės baudos. Taip stipriai rizikuoti nenori nė vienas verslininkas, juk nesaugi žaliava, lesalai ar net paruošti gaminiai gali būti tiesiog sunaikinami, tad ne tik bauda, bet ir nuostoliai būtų didžiuliai.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.