------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Žiniasklaidos turinio vartojimo algoritmai – įvairiai, kritiškai, saikingai

Kartais tenka išgirsti įvairių pasisakymų apie gerą ir blogą žiniasklaidą. Neva vieni žiniasklaidos kanalai yra geresni ir vienus reikėtų vartoti dažniau, nei kitus. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja geros ir blogos žiniasklaidos formos ir kuriomis turime labiau pasitikėti arba nepasitikėti? Kaip reikėtų vartoti žiniasklaidos turinį, kad gautumėme kokybišką ir patikimą informaciją?
Apie tai kalbamės su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi RADZEVIČIUMI.

 Dainius RADZEVIČIUS.– Ar galima teigti, kad egzistuoja blogi ir geri žiniasklaidos kanalai? Jei taip, tai kokios informavimo priemonės yra kokybiškesnės ir patikimesnės už kitas?
– Manau, kad skirstyti žiniasklaidą į blogą ir gerą yra klaidinga. Galbūt tiksliau būtų sakyti ne gera ir bloga, o į gerą ir prastą turinį orientuota žiniasklaida. Pati platforma arba technologija yra neutrali. Televizinė technologija turi galimybę skleisti bangas eteriu, todėl ji tiesiogiai nėra gera arba bloga. Čia kaip peilis – juo gali ir duoną atsipjauti, ir žmogų papjauti. Tad žiniasklaidą skirstyčiau ne į gerą ir į blogą, o į patikimą ir nepatikimą.
– Kokiais kriterijais, rodiklių sistemomis reikėtų remtis skaitytojui, norinčiam įvertinti tam tikro visuomenės informavimo kanalo patikimumą?
– Norint įvertinti žiniasklaidos kokybę ir patikimumą, reikėtų kelti klausimus, kas tas žiniasklaidos priemones valdo ir kokių tikslų jos siekia. Jeigu tikslai yra pikti, siekiantys kurstyti nesantaiką, skleisti karo propagandą, vadinasi, tokia žiniasklaidos priemonė yra ne tik nekokybiška, bet ir antiįstatymiška, platinanti draudžiamą informaciją. Kalbant mūsų standartais, kad žiniasklaidos priemonė būtų gera, ji turi sukurti kokybišką turinį. O kokybišką žiniasklaidos turinį gali sukurti ta informavimo priemonė, kuri pirmiausia yra laisva, kuri nepriklauso nuo valdžios. Tais atvejais, kai žiniasklaida nuo valdžios priklauso, ji yra už Lietuvos įstatymų ir etikos ribų. Nepaisant to, blogų pavyzdžių, kaip mero Ričardo Malinausko įkurtas laikraštis Druskininkuose, turėjome. Tačiau yra šalių, kur politikui būti žiniasklaidos priemonės savininku yra visiškai normali praktika. Tokiose šalyse žiniasklaida yra tiesiogiai priklausoma nuo valdžios, ji dirba ne visuomenės labui, bet aptarnauja valdžią ir veikia kaip propaganda arba dar blogiau – kaip demokratijos išugdytojo vaidmenį atliekanti institucija. Vertinant tokius pavyzdžius galima pasidžiaugti, kad Lietuvos žiniasklaidos rinka yra gana laisva, atvira ir kokybiška. Kadangi esame atvira rinka, joje veikia ne tik lietuviškos žiniasklaidos priemonės, bet ir užsienio kapitalo žiniasklaidos įmonės. Vienos jų yra kokybiškos ir atitinka mūsų arba net aukštesnius žiniasklaidos reikalavimus. Kitos priešingai – yra už mūsų žiniasklaidos standartų ribų, sėja nesantaiką, gali platinti propagandą ir panašius dalykus. Taigi mūsų rinkoje yra visko, todėl skaitytojas turi būti atidus ir išrankus žiniasklaidos turiniui.
– Kaip nepasiklysti tokiame žiniasklaidos labirinte? Kaip suprasti ir atsirinkti, kuri žiniasklaidos informacija yra tinkama ir netinkama vartoti ir kuria reikėtų tikėti?
– Žiniasklaida yra viena iš paslaugų ir produktų, kurią mes, kaip vartotojai, vartojame. Jos kokybė kartais turėtų būti netgi svarbesnė nei maisto produktų. Tie žmonės, kurie pirkdami maistą rūpinasi sveikata, kurie renkasi kokybiškus produktus, domisi, skaito, kokie produktai yra sveikesni, kurie mažiau sveiki, kurių produktų reikėtų vartoti mažiau, kad jie nepakenktų sveikatai. Iš esmės ta pati taisyklė galioja ir prieš vartojant žiniasklaidą. Prieš skaitant, žiūrint ar klausant žiniasklaidos turinį, reikėtų pasidomėti, kaip žiniasklaida mus veikia, paieškoti tyrimų šia tema. Dar labai svarbus yra saikas – nereikėtų pulti stačia galva žiūrėti vien tik kriminalų, meilės serialų, žinių arba kitokio vieno žiniasklaidos produkto. Saikingas vartojimas turi švietėjišką misiją ir žmogui leidžia susivokti, palyginti, kas yra kas. Tuo tarpu pripratimas prie vieno kurio nors produkto gali daryti neigiamą poveikį mūsų smegenims, protui. Pajuokaudamas pasakysiu, kad žmogaus, kuris nuo ryto iki vakaro žiūri tik meilės serialus, pasaulio suvokimas gali būti kaip kreivų veidrodžių karalystė. Toks žmogus gali pradėti galvoti, kad visi aplink sprendžia tik meilės problemas, o juk gyvenimas yra daug įvairesnis.
Galima teigti, kad įvairovė ir saikas yra pagrindinės žiniasklaidos vartojimo taisyklės. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kas valdo žiniasklaidos kanalus, kiek tas valdymas yra skaidrus. Jei, tarkime, žiūrovas pastebi, kad žiniasklaidos korporaciją valdo kokia nors alkoholio pramonės industrija, tai jis, skaitydamas arba klausydamas to žiniasklaidos kanalo sukurtą turinį, kuriame bus kalbama temomis, susijusiomis su alkoholio sektoriumi, turėtų būti itin kritiškas ir išrankus.
Kitas atvejis – jei žiniasklaidą valdo diktatūrinė arba autoritarinio režimo valstybė, pvz. Rusija, Baltarusija, Šiaurės Korėja, tai mažų mažiausiai ką tokios žiniasklaidos vartotojui reikėtų suprasti, jog tą žiniasklaidą valdo valdžia ir ji atstovauja ne visuomenės interesams, o vykdo valdžios uždavinius. Taigi reikia būti budriam ir stengtis atsargiai žiūrėti į tokį turinį arba geriausia jo visai nevartoti.
– Šiandien žiniasklaida kitokia nei buvo prieš 20 metų. Dėl interneto dabar tekstus gali kurti tinklaraštininkai, savo nuomonę ir įžvalgas vienu ar kitu klausimu socialiniuose tinkluose gali reikšti kiekvienas socialinių tinklų dalyvis. Žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų kuriamas turinys turi vieną esminį skirtumą. Žiniasklaida turinį kuria remdamasi faktais ir argumentais, o socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose informacija tėra grįsta rašančiojo nuomone. Dažnai nutinka taip, kad vartotojai pradeda painioti šiuos du skirtingus žanrus ir ima pasitikėti ne žiniasklaidos pateikiama informacija, o socialinių tinklų vartotojų nuomonėmis. Kokios grėsmės gali kilti gaunant informaciją tik iš socialinių tinklų ir ar apskritai reikėtų, ar galima pasitikėti tokia nuomonėmis grįsta informacija?
*– Norint tokia nuomonėmis grįsta informacija pasikliauti, pirmiausiai reikia būti perskaičius daug literatūros, domėtis faktais, būti labai apsiskaičiusiam. Ir tik tada, kai vartotojas žino daugiau ar mažiau faktų skirtingose srityse, jis gali bandyti pradėti klausyti kitų žmonių nuomonių, ką jie apie jo žinomus faktus, procesus mano. Jei vartotojai faktus ir procesus pažįsta tik kažkokių socialiniuose tinkluose veikiančių autoritetų arba pseudoautoritetų nuomonėmis, ir dar blogiau, jei vartotojas pagal tokią informaciją priima sprendimus, formuoja savo elgesį, tai tokia informacija gali kelti daugybę pavojų. Kiekvienas žmogus turi galimybę ir būti teisus, ir suklysti. Tokią pačią galimybę turi ir tie socialiniuose tinkluose nuomonėmis besidalijantys žmonės. Taigi jei mes nenorime klysti dažnai ir stipriai, pageidautina klausytis kuo daugiau skirtingų nuomonių, bet prieš tai ir po to reikėtų tą nuomonę patikrinti ir paieškoti faktų, papildomos informacijos patikimuose šaltiniuose. Jokiu būdu nepatariu pagal tai, ką kažkas pasakė, daryti išvadas ir manyti, kad tas pasakymas yra gryna tiesa. Tokiu būdu žmogus klys visą gyvenimą ir niekas jam nepadės.
Jei žmogus vis dėlto kažkieno nuomonę priima kaip tiesą, jam reikėtų žinoti, kas yra kritinis mąstymas, patarčiau jam skaityti daug knygų. Jei nori suprasti, kas yra ekonomika ir kaip vyksta ekonomikos procesai, neužtenka paklausyti kokio nors vieno ekonomisto, kuris sako, kad situacija gerėja arba blogėja. Jei pagal tai priiminėsime sprendimus apie savo finansus ir ekonomiką, tai bus didelė tikimybė, kad suklysime. Dar nežinau nė vieno pranašo, kuris būtų kažką pasakęs ir to pasakymo nulemtas elgesys būtų teisingas.
– Kokį patarimą duotumėte „Suvalkiečio“ skaitytojams, kad jie netaptų nekokybiškos žiniasklaidos ar nuomonių lyderių skleidžiamos informacijos įkaitais?
– Skaitykite, domėkitės faktais, vartokite kuo įvairesnę informaciją ir, svarbiausia, net patį geriausią turinį vartokite saikingai.

Kalbėjosi Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.