------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Žiniasklaidos turinio vartojimo įpročiai: turime kur pasitempti

Žiniasklaidos informavimo priemonės dirba ir naujienų pranešimus kuria tam, kad operatyviai ir tiksliai informuotų visuomenę apie supančios tikrovės įvykius ir reiškinius. Žiniasklaidai keliami tikslai – juos analizuoti teisingai, nešališkai, vėliau tai pranešant žiniasklaidos priemonėse. Patirtis rodo, kad žiniasklaidos turinys kuriamas siekiant ne visai tokių tikslų. Informacija dažnai manipuliuojama, siekiama daryti poveikį. Nepaisant to, žiniasklaidos turinys yra aktyviai skaitomas, klausomas ir žiūrimas. Teoriškai žiniasklaidoje pateikiama informacija vartotojams turėtų būti svarbi siekiant žinoti, kokiame pasaulyje jie gyvena, kokie įvykiai juos supa ir kokiomis kryptimis jie juda. Vis dėlto statistika rodo, kad žiniasklaidos turinio vartojimas grindžiamas kitokiais argumentais, o ir būdai sužinoti naujienas ir informaciją ne visada pasirenkami teisingai.

Televizija – vis dar dažniausiai naudojamas kanalas informacijai sužinoti.Kodėl turėtumėme vartoti informacinį turinį?
Informacijos ir naujienų poveikį bei poreikį autoriai Vincas Grigas, Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius ir Modestas Grigaliūnas plačiai nagrinėja knygoje „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai „Google“ karalystėje“. Autoriai, bandydami atsakyti į klausimą, kodėl žmonėms reikia naujienų, cituodami T. F. Baldwin su kolegomis (1992) nurodo, kad žiniasklaidos naudojimas ir naujienų gavimas patenkina žmonių komunikacinį žinių gavimo poreikį, užpildo žinojimo spragas ir suformuoja nusistatymą į valdžios ir kitus viešuosius asmenis. Autoriai teigia, jog iš esmės naujienos žmonėms pateikia temas ar įvykius, kuriuos jie paskui aptarinėja bendraudami tarpusavyje. Kitaip tariant, žiniasklaidoje pateikiamos naujienos atlieka socialinę funkciją, suteikdamos temas bendrauti ir palengvindamos socialinę komunikaciją tarp žmonių.

Naujienas sekame tam, kad turėtumėme apie ką kalbėti
Knygos autorių analizuota 2009 m. Pew Research centre atlikta apklausa parodė, kad naujienų sekimu žiniasklaidoje užsiima 93 proc. suaugusiųjų. Pasirodo, svarbiausia priežastis, dėl kurios asmenys stebi naujienų turinį, tikrai nėra noras suprasti juos supančios visuomenės struktūrą, o socialinių ryšių palaikymo aspektas. Anksčiau minėto tyrimo duomenimis, naujienas žmonėms svarbiausia žinoti tam, kad vėliau jas galėtų aptarinėti su draugais ar šeimos nariais. Naujienų sekimo motyvas, grįstas socialine ir pilietine pareiga žinoti naujausius įvykius, rikiuojasi tik antroje eilėje. Po jo – noras naujienomis pagerinti gyvenimo kokybę.

Tikimasi, kad gyventojų medijų ir informacinio raštingumo įgūdžiai gerės dėl augančio mokymosi, kaip naudotis įvairiais žiniasklaidos kanalais ir suprasti informaciją.Pasikliauti ar ne?
Viena vertus, apmaudu, jog naujienas žmonės seka ne tais tikslais, kokie prigimtinai priskiriami naujienoms. Kita vertus, gal ir gerai, kad vartotojai žiniasklaidos turinį nori žinoti tik tam, kad turėtų apie ką diskutuoti su artimaisiais. Minėtos knygos autoriai pastebi, jog naujienos yra sąveikos tarp žurnalistų ir jų šaltinių produktas. Jei naujienų kūrėjai griežtai vadovaujasi žiniasklaidos etika – viskas gerai, tokiomis naujienos ne tik galima, bet ir reikia pasikliauti. Jei dirbama paisant kitokių, piktavališkų vertybinių nuostatų, naujienų vertė ne visada gali būti verta to, kad ja remiantis žiniasklaidos turinio vartotojai bandytų suprasti juos supančio pasaulio vaizdą. Pasikliaujant tokiomis žiniomis aplinką galima suvokti kitokią nei ji iš tikrųjų yra.

Kaip rasti teisingą kelią?
Taigi kaip suprasti, kad skaitoma naujiena yra patikima, vertinga ir naudinga? Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, vieno atsakymo, kaip teisingai vartoti žiniasklaidos turinį, nėra. Visgi siekiant išvengti manipuliacijos informacija atvejų, vartotojams jis pataria prieš skaitant, žiūrint ar klausant žiniasklaidos turinį pasidomėti, kaip žiniasklaida mus veikia, paieškoti tyrimų šia tema. Dar labai svarbus yra saikas. Anot specialisto, nereikėtų pulti stačia galva žiūrėti vien tik kriminalų, meilės serialų, žinių arba kitokio vieno žiniasklaidos produkto.
– Saikingas vartojimas turi švietėjišką misiją ir žmogui leidžia susivokti, palyginti, kas yra kas. Tuo tarpu pripratimas prie vieno kurio nors produkto gali daryti neigiamą poveikį mūsų smegenims, protui. Galima teigti, kad įvairovė ir saikas yra pagrindinės žiniasklaidos vartojimo taisyklės. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kas valdo žiniasklaidos kanalus, kiek tas valdymas yra skaidrus.

Jei, tarkime, žiūrovas pastebi, kad žiniasklaidos korporaciją valdo kokia nors alkoholio pramonės industrija, tai jis, skaitydamas arba klausydamas to žiniasklaidos kanalo sukurtą turinį, kuriame bus kalbama temomis, susijusiomis su alkoholio sektoriumi, turėtų būti itin kritiškas ir išrankus, – paaiškina D. Radzevičius.

Pasirodo, naujienas dažniausiai skaitome ne tam, kad suprastumėme mus supantį pasaulį ir kas jame vyksta, o tam, kad turėtumėme medžiagos pokalbiams su draugais, artimaisiais.Stokojame kritinio mąstymo
Deja, D. Radzevičiaus nupasakota teorija praktikoje atsiskleidžia vangiai. 2017 metų pabaigoje Kultūros ministerijos užsakymu atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas atskleidė, kad vartodami žiniasklaidą gyventojai nėra kritiški – faktų pateikimo skirtumai skirtinguose informacijos šaltiniuose pastebimi gana retai, o ir pastebėti skirtumai dažniausiai ignoruojami. Tyrimo duomenimis, „netikras žinias“ vartotojai informacijos turinyje aptinka retai, nesusimąstoma, jog tokią žiniasklaidos priemonę reikėtų vertinti kaip įtakos darymo priemonę. Tyrimo išvadose nurodoma, jog visa tai rodo gana žemą auditorijos kritinį mąstymą, todėl santykinai geras Lietuvos žiniasklaidos vertinimas sietinas ne su gera žiniasklaidos kokybe, o pirmiausia su silpnais vartotojų gebėjimais ją vertinti.

Statistika liūdnoka, bet prognozės džiugina
D. Radzevičius mini, jog norint teisingai suprasti žiniasklaidos turinį, pasikliauti kažkuriuo vienu žiniasklaidos kanalu nepatartina, tačiau tas pats Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad esame linkę prisirišti prie vieno kanalo, jį dažnai naudoti ir pasitikėti ten pateikiama informacija. Svarbiausiu informacijos šaltiniu Lietuvos gyventojai laiko televiziją, antrą ir trečią vietas dalijasi internetas ir radijas, o laikraščiai ir žurnalai įvertinti ketvirta vieta pagal svarbą. Nepaisant to, prognozuojama, kad ateityje daugumos žiniasklaidos priemonių naudojimo rodiklių reikšmės nuosaikiai kils dėl augančio vartotojų mokymo medijų ir informacinio raštingumo klausimais.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.