------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Donelaičio, Vydūno – ir mūsų visų Lietuva...

Metai baigiasi – jubiliejai ne
Po pamaldų liuteronų evangelikų bažnyčioje renginio dalyviai pagerbė Kristijoną Donelaitį.Lietuvos kultūros sostinės metai artėja link finišo, tačiau įvairiausio vyksmo nemažėja. Lapkritis, be viso kito, – ir gražių sukakčių, jubiliejų mėnuo. 85-uosius įkūrimo metus dideliu renginiu pažymėjo Marijampolės kraštotyros muziejus, liudvinaviečiai (Liudvinavas kitais metais taps viena iš mažųjų kultūros sostinių) paminėjo dvasios tėvo, palikusio gilų pėdsaką, kunigo Juozo Maksvyčio gimimo šimtmetį. Kartu su Sąjūdžiu gimęs tautinės dainos choras „Lietuvninkas“ pakvietė į veiklos trisdešimtmečio šventę. Kažkada itin populiaraus, o dabar praktiškai išnykusio žanro – vokalinio-instrumentinio ansamblio „Akcentas“– veiklos 40-metį retrospektyviniu koncertu paminėjo Kultūros centro Tautkaičių skyrius.
Lietuvos valstybingumo atkūrimo jubiliejui buvo skirtas Kalvarijoje asociacijos „Skambėjimas“ iniciatyva surengtas didžiulis koncertas su „Trimito“ orkestru, dviem chorais, solistais: buvo atliktas premjerinis kūrinys – Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Te Deum“. Kazlų Rūdos bibliotekoje surengta konferencija, skirta tautosakininko Jurgio Dovydaičio vardo suteikimui šiai kultūros įstaigai. Marijampolės kultūros centro didžiąją parodinių erdvių dalį užvaldė respublikinės parodos „100 karpinių Lietuvai“ ekspozicija. Dar vienas Kultūros sostinės renginys Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje – iš Marijampolės kilusio pasaulinio garso dailininko Makso Bando (1900–1974) darbų paroda. Teatras drauge su Prezidento Kazio Griniaus memorialiniu muziejumi pakvietė į premjerą „Amerika pirtyje“ pas Grinius“, lapkritį į teatro sceną grįžo drauge su Meno mokykla gegužę sukurtas miuziklas „Paukštė“. O Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka po ilgokai trukusios renovacijos dvi paskutines lapkričio dienas kviečia į gausius atidarymo šventės renginius…

„Didžiąją Lietuvą augino Mažoji Lietuva…“
Vydūnui skirta kompozicija „Amžinas keleivis“ davė toną visam renginiui.Vienas ryškiausių lapkričio renginių – tarptautinė konferencija-skaitymai „Mažosios Lietuvos asmenybių įtaka lietuvių tautinei savimonei: nuo Kanto ir Donelaičio iki Jankaus ir Vydūno“. Ją organizavo Marijampolės K. Donelaičio draugija, pritariant ir remiant Marijampolės savivaldybei, Kultūros centrui, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biurui, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai, Marijampolės kolegijai. Solidus renginys skirtas Vydūno metams, bet žvelgta ir aprėpta daug plačiau – tai liudija ir temos pavadinimas.
…Atminties pamaldas laikė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis ir klebonas Vaidas Klesevičius. Po jų į glaudų būrį susirinkta šalia bažnyčios prie paminklo Kristijonui Donelaičiui, padėta gėlių, uždegtos žvakės. Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė padėkojo susirinkusiems – garbiems svečiams ir marijampoliečiams ir pasidžiaugė, kad šalia bažnyčios buvo galima pastatyti paminklą „Metų“ autoriui. Konferencijos dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės merės pavaduotojas Romualdas Makauskas. Iškilmingai aktorius Petras Venslovas ir ansamblis „Kadujo“ pakvietė į teatrinę kelionę „Amžinas keleivis“, skirtą Vydūno 150-osioms gimimo metinėms.
Filosofas, rašytojas dr. Arvydas Juozaitis, plačiai apžvelgdamas tos epochos reiškinius ir paradoksus, sakė, kad Imanuelio Kanto (filosofo, Karaliaučiaus universiteto dėstytojo) įtaka Vydūnui ir jo pasaulėžiūros, filosofijos formavimuisi buvo neabejotina. Vydūnas, propagavęs lietuviškumą, rašęs veikalus ir organizavęs giedotojų, vaidintojų šventes, niekada nedalyvavo lemtinguose politiniuose lūžiuose. Radęs atsvarą Rytų kultūroje Vydūnas dėmesį sutelkė į asmenybę: sukūrė tobulo žmogaus, lietuviškai mąstančio, kalbančio, rašančio vaizdinį…
„Vydūno kelti klausimai ir šiandien verti to, kad suklustume. Veikalo „Ne sau žmonės“ pagrindinė mintis: būk sau (savimi), o ne paskui bandą sekančia avimi… Bet – išsilaisvinusi iš svetimųjų tauta nebūtinai bus laisva: gali atsirasti ir savųjų vergija. Perspėjimas, kad valstybę atkūrus valdžios vyrai ima sekti senųjų pavyzdžiu ir tampa priešais savo visuomenei aktualus ir šiandien. Nepasitenkinimas, savinieka, mąstymas, kad gyvenimo prasmė yra kažkur kitur, savigarbos praradimas, nepasitikėjimas Lietuvos tradicijomis – ar ne tai būdinga ir mums?“ Tai – kultūros istorijos tyrinėtojo, visuomenės veikėjo dr. Dariaus Kuolio minčių nuotrupos. Išsamiame pranešime jis nagrinėjo Prūsų (Mažosios) Lietuvos įtaką kuriant valstybę.
Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas dr. Mindaugas Sabutis atskleidė daug įdomių faktų apie lietuvninkų gyvenimą, tikėjimą, papročius, apie tai, kas lėmė kitokį nei kitur Lietuvoje, mentalitetą.
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, prisiminęs prieš tris dešimtmečius buvusį pakilimą bei viltis, sakė, kad dabartinė padėtis sunki, lietuvybė išvejama iš mokyklų ir kitur. Tačiau darbas nesustoja, lapkričio 30-ąją Pagėgiuose vyks didelė šventė, į kurią visi kviečiami. Tilžės akto šimtmečio medaliais jis apdovanojo Arvydą Juozaitį, Baltijos federalinio I. Kanto universiteto vyr. dėstytoją Violetą Lopetienę, Černiachovsko pedagoginės kolegijos lietuvių kalbos dėstytoją Tatjaną Rodenko, Kybartų K. Donelaičio gimnazijos mokytoją Viliją Stasaitienę, Vidą Mickuvienę, „Donelaičio žemės“ redaktorių Algį Vaškevičių. Tokį apdovanojimą yra gavęs ir Lietuvos K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.
Daug įdomių minčių buvo išsakyta dalijantis darbo patirtimi, džiaugiantis ir nerimaujant. Štai Kybartų K. Donelaičio gimnazija, pasodinusi ąžuolyną ir seniai daranti kitų gražių darbų (apie tai papasakojo direktorius), nutarė dalyvauti ir Marijampolės draugijos veikloje – atvyko nemažas būrys. „Neįsivaizduoju savęs be Lietuvos“, – sakė Tatjana Rodenko, kuri ir užaugusi, ir išsilavinimą įgijusi anapus sienos, bet… Jos moksleivė Viktorija Belkevičiūtė ir užbaigė konferenciją „Metų“ ištrauka.
Violeta Lopetienė priminė, kad šiemet sukanka 300 metų, kai Karaliaučiaus universitete pradėta dėstyti lietuvių kalba. Ši disciplina atkurta 2002-aisiais. „Didžiulė atsakomybė dirbti Karaliaučiuje. Daug darome, turime daug partnerių – jaučiu palaikymą: Didžioji Lietuva grąžina skolą Mažajai…“ Konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Raminta Gecevičienė.
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.