------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Eksperto komentaras

Istorikas Jonas GUSTAITIS, ne viename renginyje vasarį buvęs kaip dalyvis, o kituose pats kalbėjęs apie Lietuvą, Vasario 16-ąją ir apie tai, kaip šiandien vertiname turimą laisvę ir savo valstybę, teigia, kad turime žvelgti plačiau. Akcentuojamas šimtmetis, tačiau ar pagalvojame, koks šimtmetis? Ir ar ne per intensyviai ir garsiai skanduojame, kad mylime Lietuvą? O kaip su darbais? Taigi – istoriko mintys.

Jonas GUSTAITIS– Pastaruoju metu atrodo, kad minėdami neeilinę Vasario 16-ąją ne tik labai garsiai apie tai kalbame, bet ir labai skubame viską daryti, kuo greičiau užbaigti… O ar susimąstėme, kokį šimtmetį minime? Šimtą metų nuo tos dienos, kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. Bet istoriškai – pusę to laiko nebuvome laisvi, nepriklausomybės neturėjome… Todėl labai svarbu pasverti ir įvertinti, kas padaryta, kokie esame dabar: atsiremiant į tai, kas buvo padaryta po Akto pasirašymo.
Prisimename tuos dvidešimt žmonių, iš kurių net šeši yra mūsų kraštiečiai – tai didžiulis mūsų tėvynainių indėlis į valstybingumo kūrimą. Gražu, kad prie Rygiškių Jono gimnazijos atsirado atminimo lenta su jų pavardėmis. Būtų gerai, kad su šiais metais domėjimasis ir pagarba jiems nesibaigtų: daug ko apie juos nežinome, o juk iš tiesų tai buvo išsimokslinę, aukštos moralės, principingi žmonės, nors dauguma išėję iš mažai raštingo kaimo. Visko pasiekė turėdami tikslą, o gražiausia buvo jų meilė Lietuvai. Didžiausi žygdarbiai yra įvykdomi iš meilės, o žmogui yra dvi svarbiausios meilė: Motinai, kuri yra vienintelė, ir Tėvynei – ji taip pat vienintelė. Kita vertus, kalbėdami apie signatarus deramos pagarbos dažnai neatiduodame kitiems, prieš Vasario 16-ąją ir po to dirbusiems. Juk nuo tos dienos niekas stebuklingai nepasikeitė, nes valstybę dar reikėjo sukurti. Ne viskas sklandžiai ėjosi. Turėtume prisiminti ir apie Lietuvos savanorius, ir dar apie daug ką…
Dabar mes išgyvename panašų laikotarpį į tą, kuris buvo po 1918 metų. Tada reikėjo patriotizmo – jo reikia ir dabar. Ką tai reiškia? Gyventi dėl Tėvynės yra tas pats, kaip mirti dėl jos. Ar esame patriotiški dabar, kai nuo Sąjūdžio praėjo nemažai laiko? Kartais atrodo, kad tik ieškome blogų dalykų, bet iš tiesų yra ir daug gero. Be to, retai susimąstome, kad vėl daug ką kūrėme iš naujo – tiesa, dabar turime nepriklausomos Lietuvos kūrėjų pavyzdį, bet daug kas yra pasikeitę. Tai, ką Lietuva padarė per trumpą laiką (ir anuo metu, ir dabar), kitoms šalims prireikė šimtmečių… Turėtume kalbėti vieni kitiems, o ne vieni apie kitus, paviršutiniškai. Manau, kad šiais metais dar yra ką nuveikti: prisimenant, pagerbiant, įsidėmėjus istorijos pamokas. Niekas šį mėnesį nesibaigia – linkėčiau, kad nesibaigtų ir su šimtmečio minėjimo metais.
Romo LINIONIO nuotrauka

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.