------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kas girdėti Baltame kambaryje?

Luanos rankose – ketvirtasis žurnalo „Baltas kambarys“ numeris.Jei jame (Kultūros centro M. B. Stankūnienės menų galerijoje) apsilankysite dabar, tikrai rasite parodą „Baltas kambarys: kosmosas krosnyje“. Čia trijų skirtingų, bet kažkuo ypatingu susijusių autorių paveikslai tikrai nepaliks abejingais.
…Tačiau jeigu būtumėte atėję čia parodos atidarymo šeštadienį, būtumėte išgirdę, pamatę ir patyrę dar daug įspūdžių, o jų paletė būtų buvusi dar spalvingesnė. Nes „Baltas kambarys, – sakė jo šeimininkė Luana Masienė – tai magiška vieta. Kambario sienos reikalingos ne tam, kad mus uždarytų, bet kad galėtume išeiti į pasaulį. Arba – į kosmosą. Kad čia galėtume kurti savo paties portretą – gal dar ir pačių iki šiol neatpažintą. Nes kosmosas buvo pradžia, jame yra viskas, o ta informacija, skambanti mūsų smegenyse, kaip ir pažinimo skonis gali būti ir skausmingas, ir pavojingas…“ Lygiai prieš metus „Balto kambario“ paroda, kurioje dalyvavo daug autorių, buvo bandymas „klijuoti tapetais sienas“ – atrasti save jo viduje, o šį kartą trys kūrėjai bando įrodyti, kad kosmosas – visai ne tai, ką šiuo žodžiu apibūdina žodynai…
Ir skirtingi, ir nuostatomis panašūs autoriai: Antanas Šeronas, Viktorija Babkinytė ir Urtė Šegždavičiūtė.Menotyrininkė Vilma Kilinskienė (žurnale jos rubrika „Vilmos katiliukai“ – įžvalgos ne tik apie mūsų, bet ir užsienio kūrėjus ir kultūros reiškinius), pristatydama autorius, pasidžiaugė, kad pernai gimusi „vos ne utopinė parodos idėja“ gyvuoja ir plečiasi. Beje, čia buvo ir naujausias žurnalo numeris.
Viktorija Babkinytė vienintelė dalyvavo parodoje ir pernai, bet šiemet ji neatpažįstama. Anksčiau, kaip pati sakė, nemėgusi tapybos ir spalvų, šį kartą jose tarsi sklando – kaip kosmose ir mėgaujasi paslaptingais jų sąskambiais. Kosmosas, pasak jos – tai abstrakcija, o abstraktyvi tapyba yra dailės terapija. Tačiau jos paveiksluose ne tik formos ir spalvos: tarsi netyčia atsiradęs katino siluetas ar koks šešėlis ne tik traukia žvilgsnį, bet ir šildo. „Man kosmosas, kaip ir sapnai – tai pabėgimas iš kasdienybės ir savęs paieškos“.
Antanui Šeronui (jis Dailininkų sąjungos narys), kuris save įvardija kaip realistą ir optimistą, kuris tapybai gali skirti tik nuo kitų darbų likusį laiką, kosmosas – ir jį supantys daiktai, namai, prisiminimai. Serija „Atsiminimai“, „Dienos sutema“, „Pečius“, „Pečiaus kronikos“, „Senoji kėdė“… Tai vis paveikslų, dvelkiančių namų jaukumu ir nerimu dėl to, kad dabar jis jau kitoks, pavadinimai. Autorius įsitikinęs, kad svarbu bent taip sustabdyti laiką, nes nuolatinis lėkimas, skubėjimas nėra natūralu, o praeitis labai svarbi, nes tik ją puoselėdami turėsime stiprią valstybę…
Antrąja paroda susidomėjo įvairi publika (ant sienos – V. Babkinytės paveikslai).„Kol dar neblėsta vaikystės svajonė turėti beždžionę ir kol dar užpuola noras paskambinti kaimynams ir pasislėpti kitame aukšte – dar galiu manyti, kad esti manyje tikrumo…“ Tai tik vienas tekstelis šalia vieno iš daugelio Urtės Šegždavičiūtės piešinių – jie tarsi dvigubos miniatiūros. Ji sako, kad savo darbus dažnai kurianti „atvirkščiai“: ne tekstas papildo piešinį, o piešinys tarsi komentuoja trumpus tekstus. „Man patinka kasdieniai atradimai – taip pat ir kūryboje, kasdienis gyvenimo laikinumas – taip pat. Labai svarbūs susitikimai su žmonėmis – norisi, kad tie žmonės būtų laimingi…“
O Baltą kambarį visi trys autoriai apibūdina kaip galimybę rašyti savo istoriją… Beje, ne vienas iš tiesų rašo – eilėraščius ir ne tik.
…Dar tą popietę buvo galima pasiklausyti baltiškos muzikos grupės LT (Eglė Gerasimovaitė ir Raimundas Eimontas): ji kvietė pasinerti į kitokių nei įprasta melodijų bangas. O pirmąjį kūrinį skyrė buvusio Muzikos mokyklos direktoriaus Gyčio Širvinsko atminimui: jį pažinojęs R. Eimontas sukūrė melodiją vienam paskutinių eilėraščių…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.