------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Mokęs savo darbais ir visu gyvenimu (2018-ieji – Vydūno metai)

Šioje knygoje gausu iliustracijų: surinkta daug anksčiau neskelbtos medžiagos.Aušra Martišiūtė-Linartienė į Vydūno kūrybą žvelgia kaip į daugiabriaunį reiškinį.Šiemet minime 150-ąsias Vydūno gimimo metines: jau vyko ir dar vyks renginių, buvo ir bus kalbama bei rašoma.
Kas jis buvo? Filosofas, mąstytojas? Rašytojas, teatralas? Įžvalgus politikas? Jaunimo auklėtojas, tautos švietėjas? Pirmasis sveikos gyvensenos propaguotojas, ne vieno laikytas (gal ir tebelaikomas?) keistuoliu? Kodėl ir šiandien aktualūs jo darbai, įžvalgos? Ir kodėl šis tiek daug nuveikęs ir daug kam įtakos turėjęs žmogus net atgavus nepriklausomybę tebėra mažiau žinomas, vertinamas už kitus amžininkus? Į šiuos ir kitus klausimus rasite atsakymus vasarą pristatytoje knygoje „Vydūnas“. Autoriai – Vaclovas Bagdonavičius ir Aušra Martišiūtė-Linartienė. Jie pabrėžė, kad įspūdingos apimties, daugiau nei 700 puslapių su daugybe iliustracijų, knygoje ir jiems nepavyko aprėpti įvairiapusės Vydūno (Vilhelmo Storosto – knygoje laikomasi tokios pavardės versijos, nes taip yra ją rašęs pats Vydūnas) veiklos, kuri čia įvardijama kaip misija…
Knygos įvade rašoma: „Žiūrint į didžiulį Vydūno kūrybinį palikimą bei atliktus darbus praktinės kultūrinės veiklos baruose, būtų galima jų visumą vertinti kaip gražų mūsų kultūros istorijos puslapį (…). Tačiau, geriau įsiskaičius – tas puslapis dvelkia ne tik praeitimi. Jis tvinkčioja gyvu dabarties pulsu, jis pasirodo besąs labai artimas ir aktualus būtent mums, XXI a. pradžios Lietuvos žmonėms, pasiklydusiems nemokėjimo pasinaudoti laisve labirintuose, kartais jos beveik atsisakantiems, netgi nelabai suvokiantiems, kas ji savo esme yra.
Vydūną būtų galima pavadinti mūsų tautoje užgimusiu žmoniškumo apaštalu. Tasai apaštalavimas sudaro visą jo gyvenimo turinį. Tai, kad jis parašė daugybę filosofijos, istoriosofijos traktatų, lietuvių kalbos vadovėlių, studijų straipsnių, įstabių į mūsų literatūros aukso fondą įeinančių filosofinių dramų ir kitokių scenos veikalų, kad juos suvaidino su savo Tilžės Lietuvių giedotojų draugija ir kad su ja ištisus dešimtmečius dainomis stiprino Mažosios Lietuvos lietuvių dvasią ir tautinę savigarbą, kad ryžtingai stojo prieš nuožmią savo tėvynainių nutautinimo politiką, kurios auka pats vos netapo, kad visomis išgalėmis stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią – visa tai sudaro minėtojo apaštalavimo formas, labiausiai tikusias savai tėvynei ir savam laikui.“
Vaclovas Bagdonavičius valandėlei susimąstė. (Knygos pristatymą Vištytyje pratęsusioje Baltų sąšaukoje ant piliakalnio.)„Vydūno išmintis šiandien ypač nepatogi tiems, kurie stengiasi stiprinti vartotojiškas mūsų visuomenės nuostatas, menkinti dvasinės kultūros svarbą žmogaus gyvenimui. Su ta išmintim ne pakeliui ir tiems, kas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nemėgsta tautinių vertybių ir jose įžvelgia pavojus modernesnės gyvensenos siekiams bei mūsų valstybės integravimuisi į civilizuotąjį pasaulį. Būta ir atvirai išreiškiamo nepasitenkinimo, netgi ypač griežtų, sovietmečiu atsiduodančių pagrūmojimų dėl pastangų Vydūno idėjinį palikimą sieti su dabartimi…“
Vydūnas yra kalbėjęs apie pasaulio gaisrą (taip vadinasi ir viena misterijų), tarsi žvelgdamas į mūsų dienų pasaulį, 1924 metais paskelbė „Klaipėdos žiniose“ straipsnį „Mūsų tautos gyvenimo krizis“, kuriame dėl jau nepriklausomos šalies negerovių kaltino klaidingą laisvės supratimą. Tai, apie ką jis rašo, irgi labai panašu į mūsų dienas… Knygos „Vydūnas“ pirmosios ir antrosios dalių autorius dr. Vaclovas Bagdonavičius – filosofas ir literatūrologas, Vydūno draugijos įkūrėjas ir garbės pirmininkas, daugybės publikacijų autorius, todėl jo įžvalgos, besiremiančios paties Vydūno bei jo amžininkų darbais, gilios ir prasmingos. Pirmoje dalyje apžvelgiamas gyvenimo ir veiklos kelias, veikla ir darbai iki Pirmojo pasaulinio karo, bendravimas su politikos ir kultūros veikėjais, Lietuvos nepriklausomybės tema. Antroji dalis skirta filosofijos idėjų sistemos nagrinėjimui.
Trečioje dalyje dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė nagrinėja Vydūno dramaturgiją keliais aspektais. Jis sukūrė daugiau kaip keturias dešimtis dramos veikalų ir „yra vienintelis lietuvių dramaturgas, pats pastatęs beveik visas savo dramas“. O akcentuodama šios kūrybos savitumą cituoja Vincą Mykolaitį-Putiną: „Vydūnas, išsprogęs iš to paties tautos kamieno ir maitinamas tos pačios epochos gyvenimo, išbujojo atskira atžala, nors sava, bet kitokia negu visos kitos mūsų tautinės kultūros atžalos“. Bene geriausiai žinome, kad Vydūnas rašė misterijas (jos itin jį žavėjo), tačiau žanrai jo kūryboje nėra „gryni“: yra ir istorinių dramų, ir, pasirodo, komedijų, atgimsta tautos mitai, daug mistikos ir fantazijų. Jis tekstus pirmiausia kūrė vaidinimui, tik paskui pjesės būdavo išspausdinamos…
Šios knygos dalies autorė labai išsamiai yra išanalizavusi tiek pačias dramas, tiek kitų autorių darbus, tad norint gilintis pačiam jos įžvalgos gali tapti tuo kelrodžiu, kuris palengvina kelią ir suvokimą.
Tarp visų Vydūno metų vyksmų ir reiškinių ši knyga – didžiausią išliekamąją vertę turinti dovana didžiajam mąstytojui ir lietuvybės puoselėtojui.
Nijolė TREINYTĖ
Romo LINIONIO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.