------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Mūsų teatras išlieka klasikinis...“

Milda Mažėtytė (dešinėje) džiaugiasi ir tuo, kad teatru, jo įdomia architektūra domisi vis daugiau miesto svečių. Į kairę: Deimantas Populaigis, Alma Vosylienė ir Rita Gvazdaitienė.Jei tiksliau – veikla ir įvairūs darbai čia nė nebuvo nutrūkę. Kaip sakė Marijampolės dramos teatro direktorius Romualdas Kučiauskas, ne tik jau kuris laikas čia vykstantys gastroliuojančių kolektyvų spektak­liai ar koncertai tai liudija. Žiūrovai nemato to, kas buvo daryta ir kokio rezultato pasiekta per vasarą: mat atnaujinta, patobulinta mažoji scena, taip pat grimo kambariai šalia pagrindinės scenos, kitos patalpos: jos suremontuotos, dabar čia nauji baldai. Visa tai atlikta paties teatro lėšomis ir kolektyvo pastangomis. Naująjį sezoną pradeda ir pakitusi kūrybinė komanda: su suaugusiųjų grupe bei lėlėmis dirbs režisierė Milda Mažėtytė, su jaunimo grupe – Alma Vosylienė (ją žinome ir kaip lėlininkę), scenografas – Deimantas Populaigis. Visų pavardes, o ir pačius žmones, besidomintieji kultūros vyksmu jau žino, tačiau dabar tvirtesnis, tikslesnis jėgų balansas.
Visi šie žmonės žino bendro darbo skonį. Gruodį su jaunimu pastatytas spektaklis „Sniego karalienė“ buvo parodytas 17 kartų, Meno mokyklos moksleivių miuziklas – Laimio Vilkončiaus „Paukštė“, režisuota M. Mažėtytės ir rodyta teatro scenoje, turėjo didžiulį pasisekimą. Beje, ketinama jį vėl parodyti, nes gerasis gandas pasklido, atsirado daug norinčių jį pamatyti… Bet sudėtinga suderinti įvairius dalykus. „Miesto dienų“ metu senamiesčio balkonuose jaunimas atgaivino „Romeo ir Džiuljetos“ fragmentus… Milda džiaugiasi mažosios salės atnaujinimu, o ypač tuo, kad scena tapo funkcionalesnė, dabar ir čia yra užkulisiai. Abi režisierės turi įdomių planų: laukia didelė premjera „Kačių kiemelio istorijos“, kur vaidins ir lėlės, ir aktoriai. Spektaklyje atgis simboliais tapę katinai ir pasakos miesto istoriją… Seniausiai pastatyta pasaka „Utėlių skūrų skrandutė“ bus rodoma kultūros pasą turintiems pradinukams. Šis pasas – naujoji Kultūros ministerijos iniciatyva skirti lėšų moksleiviams, kad galėtų nemokamai lankytis spektakliuose ar kituose kultūros renginiuose. Objektai ar programos atrenkami.
Direktorius Romualdas Kučiauskas.Teatro žmonės kurdami šį (ir ne vien) spektaklį bendrauja su Kraštotyros muziejumi, pradėtas regzti projektas ir su memorialiniu Prezidento Kazio Griniaus muziejumi… Švęsdamas jubiliejų Kauno lėlių teatras grįžo prie ištakų: čia pirmais metais dirbę veteranai susipažino su dabartiniu lėlių teatru, buvo parodytas spektaklis didžiojoje salėje, pareikštas pageidavimas ir toliau bendradarbiauti… Pašnekovai sakė, kad džiugina ir tas faktas, jog vis labiau domimasi ir pačiu teatro pastatu, kuris iš tiesų yra įdomus – mes patys dažnai į tai nekreipiame dėmesio, o atvykę žmonės (kai kada ir marijampoliečiai, ypač jauni) nustemba, kad esama tokio stiliaus pastato. „O kai dar papasakoji istoriją, pavedžioji po patalpas – būna visai sužavėti. Gaila, kad to, ką turime, dar vis nemokame tinkamai reprezentuoti…“
Alma Vosylienė, dirbanti su jaunimu, sako visada pabrėžianti, kad marijampoliečiai turi išskirtines sąlygas. „Tikrai nė viena jaunimo teatro studija kasdien nerepetuoja tikrame teatre, o tikroje scenoje turi galimybę vaidinti ne tik per išskirtinius spektaklius, gali nemokamai pamatyti gastroliuojančius kolektyvus. Be to – tris dienas savaitėje po tris valandas gali užsiiminėti nemokamai (ar daug šiais laikais rasi tokių būrelių?). Todėl labai džiaugiuosi, kad prasidedant naujam sezonui norinčių patekti pas mus buvo nemažai, rengėme atranką. Mano filosofija tokia: kiek trupėje yra žmonių, tiek spektaklyje turi būti vaidmenų (su dubleriais) – visi turi būti užimti, nes tai svarbiausia. Dabar sutelksime jėgas kalėdiniam spektakliui – tai bus „Bitė Maja“.
Dailininkas ir scenografas Deimantas Populaigis, sukūręs ypatingą scenografiją „Sniego karalienei“, galės išskleisti fantaziją ir šiame. Jis, kaip, beje, ir visi pašnekovai yra už tai, kad atėjęs į spektaklį žiūrovas pajustų iš scenos sklindant grožį. „Teatrai nuėjo į komercinę pusę, scenografijos atsisakoma. Gali būti ir toks, minimalistinis sprendimas, bet aš linkęs, kad būtų gražu (nebijokime šio žodžio)“. Abi režisierės tam pritaria: „Mūsų teatras klasikinis, žmogus čia turėtų pailsėti nuo kasdienybės, ir scenografija labai svarbu, vien puiki kompozicija scenoje sukelia pasigėrėjimą. Menas, esame įsitikinę, turėtų sukelti gražesnio gyvenimo, būsenos ilgesį. Esame matę daug visokių teatrų ne vien Lietuvoje – ieškoma naujovių, bet labiausiai nesinori vulgarumo…“
Deimantas ypatingą meilę lėlių teatrui perėmė iš savo mokytojo, legendinio Vitalijaus Mazūro. Jis įsitikinęs, kad šis teatras gali turėti stebuklingos įtakos vaikui suvokiant pasaulį, ugdant gėrio, grožio pojūtį.
Po vasaros naujumu šviečia grimo kambariai, kitos patalpos.   „Dažnai eidamas stebiu žmones ir neatsidžiaugiu Marijampole – tiesiog visur vien parkai: vienas baigiasi, kitas prasideda… Ir visur mamos su vežimėliais ar bėgiojančiais vaikais. Galvoju: gal Marijampolė galėtų skambėti kaip jaunų šeimų miestas? Eina tos jaunos šeimos per parkus, užsuka į teatrą – o čia lėlių spektaklis… Galima vaikus supažindinti su teatro paslaptimis, parodyti lėlės ir aktoriaus santykį.“ Dailininkas džiaugiasi, kad dabar jau yra techninės galimybės įvairiems efektams kurti, spektaklį galima įamžinti ne tik afiša, bet ir atviruku (toks sukurtas „Sniego karalienei“) ar kažkuo kitu…
…O kol sulauksime savų premjerų ar atnaujintų spektaklių kartojimo, neužmirškite pasidomėti gastroliuojančiais kolektyvais. Kaip sakė šiuos reikalus tvarkanti Rita Gvazdaitienė, atsirado naujų, pas mus dar nebuvusių, kolektyvų, norinčių pasirodyti Marijampolėje, ne tik didžiuosiuose miestuose ar užsienyje ėmė rodytis ir kai kurie garsieji teatrai. Vis dėlto ne visi spektakliai „įtelpa“ į mūsų teatro sceną, ne visų bilietus galima įsigyti kasoje – jie platinami tik centralizuotai, ir nuo teatro noro ar nenoro tai nepriklauso…
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.