------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Praskleista užmaršties užuolaida

Danutė Katkuvienė ir Audronė Šlyterienė pristatė keletą metų brandintą projektą.Spaliui baigiantis Marijampolės kraštotyros muziejuje pristatytas leidinys, atveriantis dar vieną čia saugomų lobių skrynią ir primenantis šviesią asmenybę, ne vieną dešimtmetį dirbusią ir turėjusią įtakos šio miesto kultūriniam gyvenimui. Nors jau beveik keturi dešimtmečiai nuo Irenos Rutkauskaitės mirties, ją dar prisimena kaip mokytoją, aktorę (ir apskritai teatro žmogų) ir, žinoma, keramikę, įdomiai dirbusią, mokiusią šio amato bei meno kitus…
„Irenos Rutkauskaitė keramika“: taip vadinasi katalogas, seniai sumanytas, nes muziejus turi didelę jos darbų kolekciją – dalis eksponuojama parodoje, ir tik dabar, gavus Lietuvos kultūros tarybos ir Marijampolės savivaldybės administracijos finansinę paramą, išleistas (leidykla „Piko valanda“). Muziejininkė Danutė Katkuvienė, dabar teikusi projektą, ir keramikė Audronė Šlyterienė, prieš keletą metų pradėjusi šį darbą, yra leidinio sudarytojos, jame – A. Šlyterienės ir Valentino Jazersko tekstai, Romo Linionio nuotraukos.

Ekspozicijos dalis: iškalbingi net smulkūs darbeliai ir kiekviena detalė.Susirinkusieji į pristatymą išgirdo apie talentingą, nuolat ieškančią ir norinčią tobulėti, humoro nestokojančią asmenybę. 1914 m. Marijampolėje gimusi, Rygiškių Jono gimnazijoje ir tuometėje mokytojų seminarijoje mokslus ėjusi I. Rutkauskaitė tik keletą metų gyveno ne gimtajame mieste. O čia 1945–1949 m. tuomečiame valstybiniame dramos teatre ji ir vaidino, ir režisavo, kūrė scenografiją bei kostiumus, į lietuvių kalbą vertė pjeses. Pati sakė, kad menai traukė nuo mažumės, buvo įstojusi į Kauno meno mokyklą, vėliau – į Vilniaus dailės institutą, bet mokslus tekdavo mesti dėl sunkių gyvenimo sąlygų. Mokytojų seminarijoje gautos muzikos, vaidybos, skulptūros žinios buvo impulsas nuolat ieškoti. Kaip sakė Valentinas Jazerskas, šios keramikės darbai atspindi to meto tendencijas Lietuvoje. Jos ankstyvoji kūryba artimesnė liaudies menui – tai būdinga ir kitų keramikų kūrybai. Vėliau vis labiau jaučiamas profesionalumas: mokėsi liaudies meistrų kursuose pas žymius to meto menininkus, nuolat ieškojo naujų išraiškos priemonių ir technologinių galimybių. Tie patys liaudiški motyvai naudojami kitaip, o labiausiai profesionalumas ir talentas išryškėja biustuose. Gebėjimas pamatyti ir išreikšti emociją ar žmogaus charakterį ryškus net smulkiuose darbuose… Keramikė turėjo stiprų humoro jausmą – ir jos darbai dažnai verčia šypsotis. Beje, 1973 m. dalyvavo parodoje Gabrove (Bulgarija), ten pelnė apdovanojimą, sėkmingai dalyvavo parodose ne vien Lietuvoje, garsindama šio miesto vardą…
Mirė Irena Rutkauskaitė 1980 m., palaidota senosiose Marijampolės kapinėse. Darbų muziejui (čia yra ir dirbusi) dovanojo pati, o vėliau per 200 jų padovanojo bičiuliai. Iš viso yra sukūrusi keturis – o gal ir gerokai daugiau, kas suskaičiuos – tūkstančius įvairios apimties darbų.
…Pristatant katalogą skambėjo molio švilpynės (muziejininkas Laurynas Bernotas ir „Žibinyčios“ vadovas Žydrūnas Rutkauskas pademonstravo šio tarsi paprasto instrumento dideles galimybes), daug jų yra padariusi ir Irena Rutkauskaitė. Leidinio autorius sveikino ir už tai, kad atskleidžia vis naujus kultūros lobius, muziejininkams dėkojo savivaldybės vadovai ir kolegos kultūrininkai.
Irenos Rutkauskaitės darbų paroda muziejuje tebeveikia, čia galima įsigyti ir katalogą.

Lina VOLUNGYTĖ, Romo LINIONIO nuotraukos

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.