------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Tarpukario istorijos tarpsnis ir asmenybės nepraranda aktualumo

Diskusijos iniciatoriai ir lektoriai: Seimo narys, teisininkas dr. Stasys Šedbaras, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, rašytoja Loreta Jastramskienė.Marijampolės Draugystės bibliotekoje praėjusią savaitę įvyko daug žmonių pritraukusi diskusija „Lietuvos šimtmečio asmenybės: Antanas Smetona“, skirta Lietuvos šimtmečiui.
Diskusijos iniciatoriai bei lektoriai – Seimo narys, teisininkas dr. Stasys Šedbaras ir Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune darbuotoja, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. Renginį moderavo rašytoja Loreta Jastramskienė.
A. Smetonos asmenybė iki šių dienų nepraranda istorikų bei plačiosios visuomenės susidomėjimo. Istorikė I. Jakubavičienė pastebėjo, kad vien kalbant apie Smetoną galima daug pasakyti apie visą tarpukario Lietuvos istorijos tarpsnį. Be to, tai buvo vienas pirmųjų prezidentų visoje Europoje, nes iki tol valstybių aukščiausiosios galvos buvo arba karaliai, arba ministrai pirmininkai.
S. Šedbaras atkreipė dėmesį į Smetonos asmenybės išskirtinumą. Baigęs teisės mokslus Peterburge, atsisakė ten advokato karjeros, grįžo į Lietuvą rūpintis šalies reikalais. Nepaprastai inteligentiška asmenybė. Nuolat rašė į spaudą, redagavo, dalyvavo daugelio lietuviškų draugijų veiklose. Mokėjo daugybę užsienio kalbų, buvo nepaprastai tolerantiškas. Tokių žmonių tuometėje Lietuvoje nebuvo daug, nes elitas buvo nulenkėjęs, o didelė dalis kitų gyventojų – baudžiauninkai. Vos keletas tokių išsilavinusių, susipratusių, kad Lietuvą reikia atkurti, asmenybių (kurių dauguma, beje, kilusios iš mūsų krašto), ir inicijavo tuometį atkūrimo sąjūdį.
Lietuvai tuo metu reikėjo vieno stipraus lyderio, o A. Smetonos asmenybė ypač tiko. Gili erudicija, išmintis ir teisininko išsilavinimas leido valdyti valstybę. Beje, S. Šedbaro pastebėjimu, išmintingos, inteligentiškos asmenybės paprastai neina „lipimo ant bačkos“ keliu. Tas taikytina ir pirmajam Lietuvos prezidentui.
Prezidento pasitraukimą į Vakarus lektoriai netraktuoja kaip pabėgimą. Prezidentas – valstybės galva, jis turi ypatingą apsaugą ir reglamentą, kaip privalo elgtis iškilus pavojui. JAV Smetonai nebuvo lengva – kai kurie lietuviai jį kaltino išdavus Lietuvą, daugiausia palaikymo sulaukia tik iš tautininkų ir latvių bei estų.
Smetonos mirtis (žūva gaisre) apipinta neišaiškintais faktais. Pasak S. Šedbaro, ko gero, vyko kažkas panašaus, kaip dabar Rusijoje (turint omenyje, kad ir Skripalių apnuodijimą). Smetonos pašalinimu labiausiai buvo suinteresuotas Stalinas. „Tarsi virtinė atsitiktinumų lėmė šią mirtį, tačiau nepaleidžia nuojauta, kad tai buvusi gerai organizuota akcija kaip su juo susidoroti, kad galėjo žūti nuo sovietų rankos. Tačiau dokumentai, galintys atskleisti tiesą, įslaptinti ir JAV, ir Rusijoje. Smetonos palikuonys taip pat jokių komentarų neteikia – galbūt yra įsibaiminę“, – kalbėjo lektorius.
Marijampoliečiai diskusijoje dalyvavo labai aktyviai – vis dėlto tarpukario Lietuvos istorijos tarpsnis nepraranda aktualumo. Viena iš klausytojų netgi demonstravo išsaugotą 1937 m. žurnalą, kuriame spausdinamas straipsnis ir nuotrauka, kaip Alytaus jaunalietuviai teikia dovaną Smetonai.
Jurgita AUKŠTAITYTĖ
Ievos GVAZDAITYTĖS nuotrauka

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.