------------------------------------

Prenumeruokite 2018 metams

190px
------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.
Kodėl etaplius.lt? Juk šis adresas mūsų krašto skaitytojams nelabai žinomas.
>>>


Žmogus ir laikas: Sūduvos šviesuoliai istorijos ir kultūros fone

zmogus ir laikas

„Suvalkietis“ pristato publikacijas iš ciklo „Žmogus ir laikas: Sūduvos šviesuoliai istorijos ir kultūros fone“, skirto Sūduvos krašto asmenybėms, palikusioms ryškius pėdsakus krašto gyvenime, skatinusioms kraštiečių saviraišką, etninės tapatybės paieškas, puoselėjusioms mūsų krašto savitumą.
Projektą parėmė Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, skirdamas 8000 eurų paramą.
Tikimės, kad šis iki metų pabaigos numatytas kultūrinis šviečiamasis projektas bus įdomus mūsų skaitytojams, paskatins juos ne tik labiau branginti savo krašto savitumą, tradicijas, kalbą, kultūrinį paveldą, bet ir kurti aplinką, kurioje savo kultūrinį, etninį paveldą galėtų perduoti vaikams, jaunimui, praturtinti naujomis spalvomis ir atspalviais.
Redakcija

 

Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti

Bendrinės kalbos lopšio išsūpuoti (suvalkiečiai – bendrinės lietuvių kalbos puoselėtojai)

„Didi  gėda  savo  kalbos  nemokėti“

„Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“

„Kalbos kultūra – tautos kultūra“

Parengė Loreta AKELIENĖ, Gintaro KANDROTO ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos


Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta

Suvalkijos dešimtmečiai „Sugrįžimuose“, „Neužmirštamuose Suvalkijos varduose“, senųjų fotografijų albumuose ir pokario laikų dokumentikoje

Filologinį išsilavinimą turintis Justinas Sajauskas visada labai domėjosi istorija. Redagavo Marijampoliečių bendrijos laikraštį „Sugrįžimai“, etnokultūros žurnalą „Suvalkija“, rašė knygas, parašė daugybę straipsnių laikraščiams, žurnalams, recenzijų. Taip pat su broliu Stanislovu, technikos mokslų habl. daktaru, profesoriumi, išleido nuotraukų albumą „Marijampolė. Partizaninis karas“.

Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“

Žurnalas „Suvalkija“

Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia

„Marijampolė. Partizaninis karas“

Paruošė Loreta AKELIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos


Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

Suvalkijos medžio skulptūra: tarp kryžių ir stogastulpių

„XVI amžiaus pabaigoje į pagonišką Lietuvą atėjusi krikščionybė atnešė naują simbolį – kryžių, kuris ilgainiui tapo bene vieninteliu žmonių išgyvenimų ir dvasinės būsenos liudytoju. Statomais kryžiais žmonės išreiškė savo džiaugsmą ir liūdesį, prašymą ir padėką Dievui. Taip jie pažymėdavo kūdikio gimimą, protėvių atminimą, reiškė meilę Kristui.
Gabūs meistrai, gyvenantys kaimuose arba keliaujantys iš kaimo į kaimą, kūrė įvairios architektūrinės formos, savitos meninės išraiškos medinius paminklus. Vėliau atsirado ir akmeninių, geležinių kryžių. Greta jų buvo statomi koplytstulpiai ir įvairios koplytėlės.“ (Alvydas Totoris „Kalvarijos krašto kryžiai ir koplytstulpiai“)

„Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste…“

Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės

Daug kas užfiksuota, bet…

Parengė Nijolė LINIONIENĖ, nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO, autorės ir iš Marijampolės kraštotyros muziejaus fondų


Žurnalistas, kraštotyrininkas V. Šlekys ir jo „Kapsų dainos“

Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“…

Laikas, paaukotas  V. Šlekio darbams puoselėti

Parengė Rita LIŽAITYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos


Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

Molio dirbinių žiedimas žinomas nuo seniausių laikų. Be molinių indų – lėkščių, ąsočių, puodų, puodelių neapsieinama ir dabar, ypač pastaraisiais dešimtmečiais, kai vis atsigręžiama į tradicijas, siekiama autentiškumo, prisimenama senoji ornamentika, bet pridedama ir kažkas savito, per daug nenutolstant nuo tautiškumo.

Kiekviename ornamente gieda paukštelis

Meistrą giria jo darbai

Puslapius parengė Marija BURBIENĖ, Gintaras KANDROTAS
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO, Gintaro KANDROTO, Marijos BURBIENĖS ir iš A. Kisnieriūtės albumo


Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

Poeto vardą garbingai neša gimnazija

Netradicinė  pamoka Matutynėje

Paruošė Loreta AKELIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos


Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

Ne tik pažiūrėti…

Parengė Nijolė LINIONIENĖ, Romo LINIONIO nuotraukos


Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

Prisiminimais apie K. Knorą dalijasi jo kolegos, kūrybos bičiuliai:

Buvo ryškus… – Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas:

Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija – Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja:

„Esu čia, gimtine“ – Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti:

Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega – Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė:

„Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“… – Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė:


Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

Pedagoginės mokyklos patriotai

„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

Parengė Loreta AKELIENĖ. Nuotraukos Redos BRAZYTĖS, Loretos AKELIENĖS ir iš pašnekovų asmeninių albumų


Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

Atgaivino tėviškę

Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

Puslapį paruošė Loreta TUMELIENĖ,  Redos BRAZYTĖS, Romo LINIONIO ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos


Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

„Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

„Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

Sodybos tuščios nestovi

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ, Redos BRAZYTĖS, Ričardo PASILIAUSKO ir ansamblio archyvo nuotraukos


M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

Kai svajonės tampa realybe

Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

Parengė Rita LIŽAITYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos


Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

Žydai mieste prie Šešupės

Parengė Rita LIŽAITYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos


Kraštotyrininkė T. Vizbarienė: ieškoti, atrasti, kaupti, pasidalinti

Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį

Domėjosi, tyrinėjo, užrašė...

Paruošė Loreta TUMELIENĖ,  Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos


Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

Diagnozė – priklausomybė

Fotografo A. Senkaičio genus paveldėjo jo vaikaitis

Marijampolės fotografijos puslapiai

Parengė Birutė MONTVILIENĖ.

Ričardo PASILIAUSKO, Romo LINIONIO, Vytenio SKROBLO, Antano SENKAIČIO ir Marijampolės kraštotyros muziejaus archyvo nuotraukos


Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

Bibliografija

Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

Paruošė Loreta AKELIENĖ, nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš P. D. Vidrinskienės šeimos albumo


Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

Gandrai nepalieka meistro sodybos

Ir nuvilnijo garsas…

Paruošė Nijolė LINIONIENĖ, nuotraukos iš Adomaičių šeimos albumų ir Romo LINIONIO


Rimorius V. Burčikas – paskutinis savo amato mohikanas?

Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

Geroji energija žmogui – per žolynus

Senieji  amatai  – jaunųjų  rankose

Informaciją parengė Marija BURBIENĖ, Ričardo PASILIAUSKO ir autorės nuotraukos