------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Atgaivino tėviškę

Talka A. Gustaičio tėviškėje.

Talka A. Gustaičio tėviškėje.

Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija.
„1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis.

Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. Burinskas prasitarė, kad savo sode turi įkūręs muziejų apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Vidmantas Kačergis, pamatęs surinktus turtingus ir įdomius eksponatus apie šiuos lakūnus, nusprendė, kad būtų įdomu visa tai parodyti ir Marijampolėje. Tuo metu „Fasai“ direktoriavęs Jonas Šeškevičius neprieštaravo, skyrė transportą, gamykloje buvo pagaminti stendai informacinei medžiagai. Lakūnų, perskridusių Atlanto vandenyną, minėjimas, vyko Marijampolės jachtklube. Susirinko apie 140 žmonių. Minėjime dalyvavo Stepono Dariaus dukra Nijolė Dariūtė, tautodailininkas G. Majorovas, Lietuvos sportinės aviacijos istorijos tarybos pirmininkas Jonas Balčiūnas. „Kalbėdamas apie aviaciją, jis pasakė: „Jūs irgi turite neprastai daug aviacijai nusipelniusį žmogų“. Tuomet mes visi išgirdome apie Obelinės kaime gimusį konstruktorių, karo aviacijos viršininką Antaną Gustaitį, jo sukonstruotus lėktuvus ANBO“, – prisiminė V. Kačergis.

1988 sausio 9-ąją „Fasos“ gamyklos salėje įvyko dar vienas minėjimas, kurio metu kalbėta ne tik apie S. Darių ir S. Girėną. Pilna klausytojų gamyklos salė išgirdo apie įžymų lietuvių aviakonstruktorių Antaną Gustaitį.
Netrukus V. Kačergio rūpesčiu Maisto pramonės automatų gamyk­loje įsikūrė iniciatyvinė grupė A. Gustaičio tėviškei atstatyti. Gegužės mėnesį iniciatyvinė grupė suorganizavo talką A. Gustaičio tėviškėje. „Į talką susirinkome po darbo, prie gamyklos. Ant automobilių prisitvirtinome lietuviškas vėliavėles ir taip pajudėjome link Obelinės. Važiavę motociklais trispalves laikė rankose. Soduose dirbę žmonės, pamatę mus su lietuviškomis vėliavomis, klaupė ant kelių“, – prisiminė V. Kačergis.

Keliasdešimt žmonių sutvarkė A. Gustaičio tėviškę, išpjovė senas šakas, sulūžius medžius, išvalė aplinką.
Žymaus aviatoriaus tėviškė atgimė. Joje pradėtos rengti aviacijos šventės, minėjimai. 1989 metų liepos 2 dieną marijampoliečių iniciatyva aviacijos generolo tėviškėje Obelinės kaime įvyko skrydžio aplink Europą 55-mečio paminėjimas. Susirinko aviacijos veteranai, lakūnai, sklandytojai, būrys marijampoliečių. Minėjime dalyvavo tuo metu Lietuvoje viešėjusi A. Gustaičio dukra Rasa, vienas pirmųjų Lietuvos sklandytojų V. Ašmenskas ir kiti garbingi svečiai.
Anot V. Kačergio, tuo pat metu iniciatyvinė grupė pradėjo ieškoti Antaną Gustaitį pažinojusių žmonių. Paaiškėjo, kad Sasnavoje gyvena jo giminių.
Prisiminimais apie dėdę pasidalino Sasnavoje gyvenusi Antano Gustaičio sesers dukra Asta Deltuvienė, ji davė nuotraukų, kuriose matyti Gustaičių kluone stovintis ANBO. A. Deltuvienė papasakojo, kad jos senelių namas buvo iš dviejų dalių.

Pagrindinis įėjimas buvo iš kiemo pusės. Pro duris patekdavai į didelę priemenę, seklyčią. Iš virtuvės buvo durys į šeimynos kambarį. Antano Gustaičio sesers dukra Kedytė-Jagminienė papasakojo apie senelių sodybą panašiai, o brolis Antanas Kedys iš atminties nubraižė Gustaičių gyvenamojo namo planą. Paminklo pastatymu aviatoriaus tėviškėje rūpinosi jo artimi giminaičiai Vida ir Stasys Daugėlai iš Sasnavos.
Daug prisiminimų apie tragiško likimo aviacijos generolą A. Gustaitį V. Kačergis išgirdo iš architekto Gabrieliaus Žemkalnio-Landsbergio, nes jie buvo bičiuliai. „Mes buvome pas jį nuvažiavę į Kauną ir jis lankėsi Gustaičių sodyboje“, – pasakojo V. Kačergis.

Anot V. Kačergio, jie surado Aukštosios kaime gyvenančią Ona Kušlytę, kuri buvo tarnavusi pas Gustaičius. Moteris prisiminė, kaip atrodė Gustaičių namas. Buvo surastos ir dar pora pas Gustaičius tarnavusių merginų. Marcelė Abraitienė (Stačiokaitė) papasakojo dirbusi prie namų ruošos. Jai pavyko prisiminti, kad Gustaičiai laikė 6 karves, 6 kiaules, 8 arklius, paukščių, žąsų, kalakutų. Sode buvo apie 15 bičių avilių. Spūdys, gyvenantis Smalinyčios kaime, nuo Gustaičio tėviškės per mišką, papasakojo matydavęs, kaip Antanas Gustaitis nusileisdavo lėktuvu į tėviškės laukus, yra padėjęs lėktuvą stumti į klojimą.

Anot V. Kačergio, jie sužinojo, kad klojimas iš Gustaičių sodybos buvo perkeltas į Barštinės kaimą. Toks pats likimas ištiko ir gyvenamąjį namą. Iniciatyvinė grupė rūpinosi, kad būtų atstatyta Antano Gustaičio tėviškė, sugrąžinti čia buvę pastatai. Per vargus, tarpininkaujant net rašytojui R. Gudaičiui, buvo gauti leidimai sugrąžinti Gustaičių gyvenamąjį namą, kluoną, klėtį, tačiau pasikeitus laikams, prasidėjus privatizacijai, šiems darbams nepakako nei lėšų, nei galimybių.

A. Gustaičio tėviškėje aviacijos šventėje – V. Kačergis. Gustaičių namas.

 

 

 

 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.