------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

Buvusi mokytoja Dalia Bindokienė išanalizavo Danutės poeziją.Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio.
Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“.
„Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams.
Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą poilsį ėmė rašyti apie save. Jos poezijos mintys – talpios, tokiu būdu jai buvo būtina pasikalbėti su savimi ir išreikšti savo jausmus.
Buvusi mokytoja Dalia Bindokienė išanalizavo Danutės poeziją: jos eilėse juntamas autobiografiškumas, jos kupinos lyrizmo, gausu meilės artimui, gamtai, Tėvynei. Juntamas sielvartas dėl nykstančių vertybių. Kiekvienas eilėraštis – kaip jos gyvenimo pėdsakas. „Tarnausiu šviesai“ – dažna metafora. Ta šviesa – tai pasididžiavimas savo tauta, jos praeitimi. Daug eilėraščių skirta šeimai, draugams, mokiniams. Ji patraukia nuoširdžiu kalbėjimu, ramia intonacija. Nėra eilėraščių su nuoga emocija ir sausų, išmąstytų eilių.“
Alma Galūzienė padainavo savo kūrybos, 1999 m. spalio 4 d. sukurtą, dainą Vidrinskienės žodžiais „Dar esu“.
„Su bėgančiu laiku susidraugauti nelengva. Likimas mūsų veidus nugrimavo, numegzdamas raukšlių tinklus, bet širdis nesiraukšlėja, nesensta. Kaip neapkerpėti žmogui? Gelbsčiuosi veikla. Kartais žodis už darbą veiksmingesnis“, – sakė poetė.
Į knygų pristatymą susirinko daug pedagogių, buvusių autorės kolegių, buvusių mokinių. Visus atėjusius ji pasitiko asmeniškai, sveikinosi, spaudė ranką kiekvienam.
Dalyvavo ir šeima – jos vaikai ir anūkai atvyko iš Vilniaus, Druskininkų, Joniškio ir Kauno. Anūkės Simona ir Agota visiems susirinkusiems padainavo keletą dainų.
Draugės pedagogės, buvusios Jono Jablonskio vidurinės mokyklos mokytojos, su kuriomis ji pradėjo savo pedagoginę karjerą Marijampolėje ir kurias vadina savo šarmotomis sesėmis, paskaitė jos naujųjų eilių.

D. Vidrinskienės anūkės domisi poezija, muzika. Jos renginyje atliko keletą dainų.Poezija pasipylė kaip iš gausybės rago – jau išleistos keturios knygos, tarp jų – „Saulėlydžio paukštė“ ir „Vilčių ežeruos“.

 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.