------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus, prievartinis šaukimas į sovietų karo tarnybą. Norėdami to išvengti gyventojai pasitraukė į miškus, organizavo būrius ir pradėjo kovą su okupantais ir vietiniais jų rėmėjais.

 

A. Baltūsis-Žvejys – kunigų seminarijos auklėtinis.

A. Baltūsis-Žvejys – kunigų seminarijos auklėtinis.

Tauro partizanų apygarda – viena pirmųjų Lietuvoje
1944–1953 m. šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, buvo suskirstyta į partizaniškas apygardas, kurias sudarė rinktinės.
Viena pirmųjų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje Marijampolės apskrities Skardupių kaime susikūrė Tauro partizanų apygarda. Pirmuoju vadu tapo Leonas Taunys-Kovas, vadovavęs apygardai iki tų pačių metų spalio 22 d.
Įvairiu metu Tauro apygardoje buvo 10 rinktinių. Pagrindinės iš jų – Vytauto, Geležinio Vilko, Žalgirio. Apygardos partizanai veikė Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Kauno, Lazdijų, Alytaus, taip pat Seinų apskrityse. Leido savo laikraščius, viena pirmųjų apygarda turėjo kariškas uniformas, partizanų statutą, himną, priesaiką, teismą. 1947 ir 1948 m. Kazlų Rūdos miškuose organizavo partizanų mokymo kursus. Per Tauro apygardą Lietuvos partizanai susisiekdavo su Vakarais.
Kovodami prieš okupantus Lietuvoje žuvo apie 30 tūkst. partizanų, Tauro apygardoje – 7000. Tragiški likimai ištiko ir apygardai vadovavusius Zigmą Drungą-Šerną, Mykolą Joną, Antaną Baltūsį-Žvejį, Joną Aleščiką-Rymantą, Aleksandrą Grybiną-Faustą, Viktorą Vitkauską-Karijotą, Juozą Jankauską-Demoną. Vieni žuvo mūšiuose, kiti nenorėdami pasiduoti priešui pasirinko mirtį…
Deja, pasipriešinimo okupantams kovoms vykstant nebe pirmus metus tapo aišku, kad žadėtos pagalbos iš Vakarų nebus, o priešas gerokai stipresnis. 1953 m. sutriuškinus partizanų vadovybę, faktiškai baigėsi ir partizaninis judėjimas, nors atskiri kovotojai išsilaikė iki septintojo dešimtmečio.

Kunigo sutaną iškeitė į kario mundurą…
Viena iškiliausių Lietuvos partizanų kovos sąjūdžio asmenybių, vienas ryškiausių ginkluoto pasipriešinimo vadų (po visų partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto ir jo pavaduotojo Adolfo Ramanausko-Vanago) buvo Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys, apygardai vadovavęs bene ilgiausiai – beveik dvejus metus. Jis buvo ambicingas ir nepaprastai darbštus, gabus karo ir tiksliesiems mokslams, ryžtingas ir sumanus organizatorius.
Antanas Baltūsis gimė 1915 m. Gulbiniškių kaime, Pilviškių valsč., Vilkaviškio apskr., pasiturinčių ūkininkų Onos ir Antano Baltūsių šeimoje. Baigęs gimnaziją gabus jaunuolis įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau nepajutęs pašaukimo pradėjo mokytojo darbą, kuris jam patiko, o ir mokiniai jį mėgo. Vėliau A. Baltūsis įstojo į karo mokyklą ir ją baigė 1940 m., sovietams jau okupavus Lietuvą. Karo metais trumpai dirbo Pilviškių valsčiaus policijos nuovados viršininku, paskui vėl mokytojavo, o 1943 m. tapo Lietuvių policijos 252-ojo bataliono 3-iosios kuopos vadu.
Nuo 1945 m. pavasario A. Baltūsis dalyvavo ginkluotame pasipriešinime. Prisidėjo prie Tauro apygardos laikraščio „Laisvės žvalgas“ leidimo, vėliau tapo Tauro apygardos štabo spaudos ir propagandos skyriaus viršininku ir šio laikraščio vyriausiuoju redaktoriumi. Buvo paskirtas apygardos štabo viršininku, o 1946 m. birželio 12 d. žuvus Tauro apygardos vadui Zigmui Drungai-Šernui, Mykolui Jonui, A. Baltūsis-Žvejys liepos mėnesį buvo paskirtas apygardos vadu. Žuvus Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, laikinai ėjo Pietų Lietuvos partizanų vado pareigas, vėliau buvo paskirtas vado pavaduotoju. 1947 m. sausio 1 d. išrinktas Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) viršininku.

 

Paminklą Tauro apygardos vadui ir jo bendražygiams 1998 m. vasario 1 d. pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

Paminklą Tauro apygardos vadui ir jo bendražygiams 1998 m. vasario 1 d. pašventino mons. Alfonsas Svarinskas.

Tauro apygardoje buvo karinė drausmė ir tvarka
Tapęs Tauro apygardos partizanų vadu A. Baltūsis-Žvejys iškart paskelbė, kad laisvės kovotojų organizacija yra karinė: jai privaloma Lietuvos kariuomenės uniforma, karinė drausmė, paklusnumas ir pagarba vadams. Nustatė pareigų ženklus, suformavo apygardos teritorinę-administracinę struktūrą, Lietuvos kariuomenės štabų pavyzdžiu sutvarkė raštvedybą, išleido nurodymus rinkti partizanų kūrybą, slėpti ir išsaugoti archyvus, reikalavo iš dalinių tikslių ataskaitų, organizavo kursus puskarininkių ir viršilų laipsniams gauti, parengė kasdienes partizanų elgesio taisyk­les, įsteigė Karo lauko teismą. Siekė, kad būtų sudaryta centrinė (vyriausioji) Lietuvos partizanų vadovybė.
Išaiškėjus J. Markulio-Erelio išdavystei, energingai ėmė kurti naują Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumą. Siekė suvienyti visos šalies pasipriešinimo pajėgas. Užmezgė ryšius su Kęstučio, Algimanto, Vyties ir Vytauto apygardomis, o ieškant ryšio su užsieniu 1947 m. du kartus organizavo BDPS prezidiumo įgaliotinių Juozo Lukšos, Jurgio Krikščiūno ir Kazimiero Pyplio išvykimą į Vakarus.
1948 m. vasario mėn. įkurta Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Savo dokumentuose partizanai pabrėžė, kad jų galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas.

 

Paminklo Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui ir jo bendražygiams pastatymu Baltrušaitynėje rūpinosi A. Lelešius.

Paminklo Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui ir jo bendražygiams pastatymu Baltrušaitynėje rūpinosi A. Lelešius.

Žūties vietoje po 50 metų pastatytas paminklas
Deja, daugelio planų A. Baltūsis nespėjo įgyvendinti. 1948 m. vasario 1 d. vadą su dviem palydovais, apsistojusius pas seserį gimtajame Gulbiniškių kaime, išdavė MGB agentė slapyvardžiu Tiesa. „Liaudies gynėjams“, žmonių vadintiems stribais, apsupus Motiejaus Baltrušaičio sodybą, A. Baltūsis-Žvejys ir kartu buvę partizanai – Tauro apygardos štabo ypatingųjų užduočių vykdytojas Juozas Balsys-Dobilas (g. 1912 m.) ir vado adjutantas Pranas Žaldaris-Šapalas (g. 1918 m.), nesutikdami reikalavimui pasiduoti, nusišovė. Jiems tebuvo vos per 30…
Į Tauro apygardos vado ir jo bendražygių žūties vietą Vilkaviškio sav. Gulbiniškių kaime važiavome su Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejaus darbuotoju, šauliu Algimantu Lelešiumi. Jo ir Jurgio Nevulio iniciatyva vėlų 1997 m. rudenį Baltrušaičių sodyboje pastatytas paminklas Tauro apygardos vadui A. Baltūsiui-Žvejui, partizanams J. Balsiui-Dobilui ir P. Žaldariui-Šapalui pagerbti. Atidengtas jis buvo kitų metų vasario 1 d., minint 50-ąsias garsiojo vado žūties metines.
– Mišios už vadą ir jo palydovus buvo aukojamos atstatytoje Pilviškių bažnyčioje. Šaltą, bet saulėtą dieną gausiai atokioje sodyboje prie paminklo dalyvavo šauliai ir Lietuvos kariuomenės kariai, plazdėjo vėliavos. Paminklą pašventino monsinjoras Alfonsas Svarinskas, – prisimena A. Lelešius.

 

B. Dielininkaitienė dalijosi savo anytos pasakojimais.

B. Dielininkaitienė dalijosi savo anytos pasakojimais.

Kaimas mena skaudžius įvykius
– Kai tik paminklas buvo pastatytas, žmonės čia lankydavosi gana dažnai, kas vasarą atvažiuodavo ir Antano Baltūsio sūnus Rimantas su šeima, nes čia ta vieta, kur gyvas jo tėvo atminimas. Girdėjau, kad Antanas turėjo ir dukrą, tačiau jos likimo nežinau. Vado tėviškės vietoje tik kryžius testovi, – pasakoja arčiausia Baltrušaitynės gyvenanti Birutė Dielininkaitienė. Apie čia įvykusią tragediją ji žino iš a. a. vyro mamos Elenos.
– Baltūsių aplinkui buvo kelios šeimos. Kai Anelė Baltūsytė, Antano sesuo, čia apsigyveno ištekėjusi už Motiejaus Baltrušaičio, Česė Mekšriūnaitė-Baltūsienė pas juos gyveno kaip savas žmogus, todėl Anelė sako ir išsitarusi jai, kad vyrai nakvos. Tik vėliau paaiškėjo, kad partizanai pas Baltrušaičius atėjo su maišais pinigų, kurie po susišaudymo mėtėsi kieme. Kad Česė – MGB agentė Tiesa, ir kad ji galėjusi įskųsti partizanus, sako, niekas ir neįtarė. Kaime dėl partizanų išdavimo visokių kalbų buvo… Ne paslaptis, kad toks metas buvęs, kai ir savų reikėję saugotis… – anytos pasakojimais dalijosi Birutė Dielininkaitienė.
* * *
A. Baltūsio-Žvejo nuopelnus įvertino jau Lietuvos partizanai. 1950 m. birželio 1 d. jis buvo apdovanotas visų laipsnių Laisvės kovos kryžiais (su kardais). 50-ųjų žūties metinių proga 1997 m. gruodžio 17 d. A. Baltūsiui-Žvejui buvo pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), o 2002 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.