------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Atmintis gyva

Tauro apygardos partizanų ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai – vienas ryškiausių pokario istorijoje. Tie įvykiai neužmiršti lig šiol. Apie tai byloja atkurtos nepriklausomybės metais partizanų žūties vietose pastatyti paminklai, partizanų tėviškes žymintys kryžiai. O visa medžiaga partizanų kovoms Suvalkijoje ir šio krašto žmonių tremtims atminti eksponuojama Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje.

 

Atminties išsaugojimu rūpinosi A. Vilutienė, R. Trimonienė ir A. Sidaravičienė.

Atminties išsaugojimu rūpinosi A. Vilutienė, R. Trimonienė ir A. Sidaravičienė.

Muziejuje – ne tik Tauro apygardos istorija
Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus – vienas informatyviausų šios rūšies muziejų šalyje. Vietos politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva 1992 m. įsteigtas Marijampolės kraštotyros muziejaus filialas nuo 1999 m. įsikūrė erdviose patalpose Vytauto g. 29.
Pirmąja jo vedėja tapo didžiausia tokio muziejaus įkūrimo iniciatorė, buvusi politinė kalinė Aldona Vilutienė. Nuo 2000-ųjų muziejui vadovauja Justinas Sajauskas.
Muziejuje sukauptos ir eksponuojamos partizanų kovų laikotarpio relikvijos, uniformos, ginklai, archyviniai dokumentai, nuotraukos, žmonių atsiminimai, Tauro partizanų apygardos įkūrimo istorija, rinktinių vadų, apygardos štabo narių portretai, Atgimimo metų partizanų palaikų paieškų, rastų daiktų ir perlaidojimų nuotraukos. Čia pat – ir ekspozicijos, skirtos tremčiai: tremtinių rankdarbiai, buities reikmenys, darbo įrankiai, drabužiai, laiškai, nuotraukos, išsaugota prieškario laikų Trispalvė.

 

Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje – visų vadų portretai (J. Baltūsis-Žvejys – ketvirtas iš kairės).

Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje – visų vadų portretai (J. Baltūsis-Žvejys – ketvirtas iš kairės).

Pagarbos ir atminties ženklai – paminklai
Žuvusiems partizanams nuo Atgimimo pradžios visos Lietuvos politiniai kaliniai, šauliai, tremtiniai už savo kuklias pensijas pastatė apytikriai tūkstantį paminklų. Daugiau kaip 30 paminklų pagamino ir organizavo jų pastatymą atmintinose vietose Kalvarijos gyventojas Bronius Jungaitis, aštuoniolika kryžių pastatė šaulys marijampolietis a. a. Jurgis Nevulis, dar šešis paminklus partizanų atminimui jis pastatė kartu su Kazlų Rūdoje gyvenančiu Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotoju Algimantu Lelešiumi.
– Pirmąjį paminklą kartu su Jurgiu Nevuliu pastatėme Gulbiniškių kaime (Marijampolės sav.) 1997 m. balandžio 27 d., minint 50-ąsias Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo narių Anelės Senkutės-Pušelės, Vytauto Vabalo-Kunigaikščio ir Antano Pečiulio-Baritono žūties metines, – pasakoja A. Lelešius. – Kurdamas atminimo lentas iš žuvusiųjų vardų, gimimo ir žūties datų sudėliojau Gedimino stulpus, o atminimo lentos buvo ne stačiakampės, kaip anksčiau, bet kariško skydo formos.
Tokio pat stiliaus paminklai, mediniai kryžiai stovi Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybėse. Apie kiekvieną įamžintą vietą, ten žuvusius kovotojus, paminklų statytojų pagalbininkus Algimantas Lelešius pasakoja faktais. Jis taip pat neslepia, kad ne visada paminklai tinkamai prižiūrimi, kai kurie netgi buvo niokojami, tačiau niekada neužmirštami už Lietuvos laisvę gyvybes paaukoję partizanai – atmintinomis datomis prie jų susirenka politiniai kaliniai, šauliai, tremtiniai, ateina ir seniūnijų darbuotojai, mokiniai.

 

Apie Ramybės parke palaidotas sovietinio teroro aukas nuo šiol čia apsilankiusieji sužinos iš informacinių lentų.

Apie Ramybės parke palaidotas sovietinio teroro aukas nuo šiol čia apsilankiusieji sužinos iš informacinių lentų.

„Paminklas keliautojas“, – taip apie Kazlų Rūdos naujosiose kapinėse 2003 m. pastatytą paminklą Tauro apygardoms partizanams sako A. Lelešius. Prieš tai stovėjęs kitoje vietoje paminklas buvo kelis kartus niokotas.

„Paminklas keliautojas“, – taip apie Kazlų Rūdos naujosiose kapinėse 2003 m. pastatytą paminklą Tauro apygardoms partizanams sako A. Lelešius. Prieš tai stovėjęs kitoje vietoje paminklas buvo kelis kartus niokotas.

Ramybės parke pastatytos informacinės lentos
Nuo 1989 m. pradėtas tvarkyti Ramybės parkas Marijampolėje, Varpo gatvėje.
Šešupės skardis tapo NKVD (Vidaus reikalų liaudies komisariatas) nukankintų mūsų šalies aktyvistų, partizanų ir jų pagalbininkų amžinojo poilsio vieta.

– Manoma, kad per 10 metų (1944–1953) čia palaidota gal 200, gal 300 žmonių, – sako Aldona Vilutienė. – Kai prasidėjo okupacija ir partizaninė kova, NKVD rūsiuose (dabar Vytauto g.) kankindavo žmones ir užkasdavo ten pat, prie Javonio upelio. Vėliau pradėjo vežti čia. Šis plotas marijonų vienuolių buvo numatytas senųjų kapinių plėtimui, bet 1940–1941 m. buvo nuverstas čia stovėjęs medinis kryžius ir pradėtas kasti žvyras. Pokario metais į tas žvyrduobes naktimis buvo verčiami nukankintų, sušaudytų, išniekintų žmonių kūnai. „Kai tik mama pamatydavo mažą automobilio švieselę, mums, vaikams, liepdavo melstis už nežinomas sielas“, – yra pasakojusi šalia kapinių gyvenusi Kaušilienė. Ji atpažino Senkutę, garsaus „Blynų baliaus“ organizatorę, žuvusią Gulbiniškiuose su kitais dviem partizanais. Toje vietoje dabar auga Senkutės sesers pasodintos trys pušelės, – pasakoja A. Vilutienė.
Prasidėjus Atgimimui, 1990 m. Ramybės parke pastatyti koplyt­stulpiai, čia vyksta atminimo renginiai. Kad vieta nebūtų apleista ir užmiršta, kad čionai atėjusieji atiduotų tinkamą pagarbą čia palaidotiems žmonėms, A. Vilutienės iniciatyva praėjusią savaitę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangomis abipus parko pastatytos informacinės lentos. Beveik 10-metį dėl to mynusi įvairių instancijų slenksčius A. Vilutienė dėkoja centro Memorialinio departamento darbuotojoms Rūtai Trimonienei ir Evelinai Raudytei, įvykdžiusioms jos prašymą.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.