------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Inteligentai tapo nacių koncentracijos lagerių kaliniais

Du nusikalstami režimai – nacistinis fašistinis ir sovietinis komunistinis – beatodairiškai naikino, išnaudojo Lietuvoje gyventojus.
„Pagal nacių planus tebuvome „lašas vandens ant įkaitusio akmens“, o pagal sovietų siekius turėjome tapti rusakalbe „tarybine liaudimi“, – Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštyje rašė dr. Arūnas Bubnys.

 

„Tėvas turėjo patrauklią išvaizdą, visiems darė įspūdį jo gilus spindintis mėlynų akių žvilgsnis, graži laikysena, mokėjimas įdomiai reikšti savo mintis, sudominti pašnekovus“ – toks Antanas Januševičius išliko dukros Reginos prisiminimuose.

„Tėvas turėjo patrauklią išvaizdą, visiems darė įspūdį jo gilus spindintis mėlynų akių žvilgsnis, graži laikysena, mokėjimas įdomiai reikšti savo mintis, sudominti pašnekovus“ – toks Antanas Januševičius išliko dukros Reginos prisiminimuose.

Nacių žiaurumas buvo begalinis. Tik užėmę Lietuvą vokiečių karo vadai, vėliau karo komendantai pradėjo įvedinėti savą tvarką, tuo panaikindami visas piliečių teises ir laisves. Už drausmės pažeidimus buvo taikomas areštas, baudos, už nustatytos natūrinės duoklės nevykdymą bausta mirties bausme, įvesta kolektyvinė atsakomybė už partizanų veiksmus, o 1944 m. priėmus nutarimą dėl ypatingų priemonių saugumui Lietuvoje užtikrinti prasidėjo represijos. Tautos naikinimo ir pavergimo simboliais tapo Salaspilio (Latvijoje) ir Štuthofo (Lenkijoje) koncentracijos stovyklos.
Į Štuthofo lagerį, rašytojo Balio Sruogos pavadintą dievų mišku, išvežti tūkstančiai naciams nepaklususių, neįtikusių lietuvių. Tarp jų ir Marijampolės inteligentijos atstovai, buvę Rygiškių Jono gimnazijos mokiniai, vėliau tapę mokytojais, vadovavę mokyklai.
Įvairiai susiklostė likimai. Vieniems pavyko emigruoti į laisvąjį pasaulį, kiti sugrįžo į sovietų vėl užimtą Lietuvą, kai kurių, deja, artimieji niekada nebesulaukė…
Tragiška lemtis ištiko ir Marijampolės berniukų (dabar Rygiškių Jono) gimnazijos direktorių Antaną Januševičių. Inteligentas, aktyvus ateitininkas, Lietuvos šaulių sąjungos narys, aktyvus antinacinės veiklos dalyvis, dvasinių vertybių puoselėtojas mirė Štuthofo koncentracijos lageryje.
Gimė A. Januševičius 1902 m. lapkričio 25 d. Marijampolės apskrities Liubavo valsčiuje, Epidemių kaime. 1924 m. baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją jis išvyko į Italiją, Suzos miestą, mokytis misionierių seminarijoje, tačiau po metų su kitais lietuviai buvo sugrąžintas į Lietuvą. 1930 m. baigė Kauno universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, įgijo teisę dirbti istorijos, filosofijos ir geografijos mokytoju, dirbo Vilkaviškio, Mažeikių, Skuodo gimnazijose. 1941 m. tapęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktoriumi stengėsi atgaivinti tas dvasines vertybes, kurios beatodairiškai buvo naikinamos sovietmečiu.

Nukentėjusių nuo nacių Marijampolės inteligentų atminimas įamžintas Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje.

Nukentėjusių nuo nacių Marijampolės inteligentų atminimas įamžintas Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje.

Visą gyvenimą A. Januševičius stengėsi įgyti kuo daugiau žinių, gerai mokėjo prancūzų ir vokiečių kalbas. Mokytojaudamas ir vadovaudamas gimnazijoms jis stengėsi užmegzti ryšius su žinomais veikėjais, norėdamas, kad šie prisidėtų prie mokinių dvasinių vertybių ugdymo: Vydūnu, J. Ambrazevičiumi, kuris buvo dukros krikštatėvis, filosofais J. Maceina, S. Šalkausku, kunigu S. Yla ir kitais. Be to, stengėsi globoti neturtingus mokinius, taip pat kiek leido sąlygos padėti žydams. Buvo sukaupęs didelę asmeninę biblioteką, kuri karo metais buvo sunaikinta.
Prasidėjus nacių okupacijai, A. Januševičius suartėjo su rezistencinio Lietuvos fronto veikėjais ir įsijungė į jų veiklą. Aktyviai dalyvavo antinacinėje kovoje, rašė pogrindžio spaudai, platino įvairius atsišaukimus. Tai neliko nepastebėta okupantų. Prie tragiško jo likimo, reikia manyti, prisidėjo ir moksleivių dalyvavimas antifašistinėje demonstracijoje 1942 m., kurią numalšino gestapininkai. Dėl direktoriaus diplomatiškumo buvo išvengta žudynių, tačiau 1943 m. kovo 17 d. jis buvo suimtas. Kartu su kitais 46 suimtaisiais, tarp kurių buvo ir Marijampolės inteligentijos atstovų – mergaičių gimnazijos direktorius Z. Masaitis, agronomas I. Budrys, mokytojas L. Puskunigis, karininkas J. Valenta – „atsidūrė Štuthofo koncentracijos lageryje ir tapo jau tik kaliniu Nr. 21335. (…) Baisios kalinimo sąlygos greitai palaužė A. Januševičiaus sveikatą, o dėmėtoji šiltinė pagreitino baisių įvykių eigą“, – prisiminimų apie A. Januševičių knygoje rašė Vincas Peckus.
„Birželio 7-osios rytą Antanas Januševičius mirė ir po pietų buvo „palaidotas“ krematoriume, – rašė kartu kalėjęs kunigas Stasys Yla knygoje „Žmonės ir žvėrys“. – Mirė devintasis iš eilės, trečias iš gimnazijos direktorių, pirmasis iš buvusių su mumis istorikų, užbaigęs savo gyvenimą istoriškame mirties slėnyje…“

Tuo tarpu 1943-ųjų abiturientai ir mokytojai vis dar tikėjosi, kad visų gerbiamas direktorius sugrįš.
Yra išlikusi tų metų laidos nuotrauka, kurios centre – tuščia kėdė.
A. Januševičiui tebuvo 40 metų… 2008 m. (po mirties) jis buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu.
Sunki nacių okupacijos dalia teko ne vienam Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniui, antinacinio sąjūdžio dalyviui.
Jokūbas Gensas, 1920 m. laidos abiturientas, karininkas, pedagogas, vokiečių okupacijos metais pateko į Vilniaus žydų getą, 1943 m. buvo sušaudytas. Antanas Liūdžius, 1925 m. laidos abiturientas, teisininkas, 1943 m. nacių suimtas ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po išvadavimo pasiekė Kanadą. Gimnazistas Jonas Mildažis 1943 m. buvo suimtas, kalintas Lietuvos, paskui Vokietijos kalėjimuose, amerikiečių išlaisvintas išvyko į JAV. Oskaras Urbonas, 1911 m. laidos abiturientas, pulkininkas, 1944 m. suimtas ir ištremtas į Salaspilio, po to į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po išlaisvinimo gyveno Švedijoje. Klemensas Gumauskas, 1936 m. laidos abiturientas, 1944 m. nacių suimtas ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po išvadavimo pasiekė Švediją, aktyviai dalyvavo Švedijos lietuvių veikloje. Stasys Jasiunskas, 1929 m. laidos abiturientas, karininkas, lakūnas, rezistentas, 1944 m. nacių buvo suimtas ir ištremtas į Salaspilio, po to į Štuthofo koncentracijos stovyklą, po karo liko gyventi Vokietijoje. Iš Štuthofo koncentracijos stovyklos sugrįžęs į Marijampolę Mečislovas Kriaučiūnas, 1934 m. laidos abiturientas, teisininkas, dirbo mokytoju Marijampolės 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Ištvėręs Salaspilio ir Štuthofo koncentracijos stovyklų baisumus 1945 m. į Marijampolę sugrįžo Vladas Grudzinskas, 1915 m. laidos abiturientas, pulkininkas, Vietinės rinktinės štabo IV skyriaus viršininkas, 1965 m. išvyko į JAV.

Štuthofo kalinių kasdienybė.

Štuthofo kalinių kasdienybė.

Į gimtinę sugrįžo ir gimnazijos auklėtinis, architektas Jonas Pajaujis, kuris Štuthofo koncentracijos stovyk­loje atsidūrė 1944 m. Po karo apsigyveno Švedijoje. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame Švedijos lietuvių gyvenime, vadovavo Švedijos lietuvių bendruomenei, buvo 1947–1948 m. Švedijoje leisto periodinio leidinio „Pragiedruliai“ redakcijos narys. Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. J. Pajaujis mirė 2000 m. Gotlando saloje. Vykdant velionio valią, jo palaikai parvežti į Lietuvą ir palaidoti gimtosios Kalvarijos kapinėse.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.