------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Jo žodžiai tapo priesaku

Po mirties 1931 m. Antanas Matulaitis apdovanotas Šaulių Žvaigždės ordinu.

Po mirties 1931 m. Antanas Matulaitis apdovanotas Šaulių Žvaigždės ordinu.

Netičkampio kaimo gyventojai saugo prisiminimus apie Marijampolės krašto atstovą Steigiamajame Seime, Darbo federacijos pirmininką, ateitininką, Lietuvos kariuomenės karininką, leitenantą, drąsiai stojusį ginti Nepriklausomos Lietuvos Antaną Matulaitį. Bibliotekininkė Renata Kavaliauskienė surinkusi medžiagą apie Netičkampio Matulaičių gimtinę.
Matulaičių tėviškė minima nuo 1592 m., pirmą kartą archyviniuose dokumentuose 1750 m. paminėtas Netičkampyje gimęs Mykolas Matulaitis. 1864 m. čia gimė knygnešys, kruopščiai rinkęs ir užrašinėjęs tautosaką, Juozas Matulaitis, 1912 m. gimė kunigas, iš vokiečių kalbos išvertęs apie 500 religinių, teologijos ir grožinės literatūros knygų, Juozapas Konstantinas Matulaitis.
Garsioje šeimoje 1895 m. gruodžio 27 d. gimė ir būsimasis Steigiamojo Seimo narys, I atsargos bataliono Marijampolėje leitenantas Antanas Matulaitis. Senieji kaimo gyventojai dar atsimena buvusią didelę Uršulės ir Vinco Matulaičių sodybą, kurią dabar žymi tik tvirtas ąžuolas.

Marijampoliečiai gerbia žuvusių savanorių atminimą.

Marijampoliečiai gerbia žuvusių savanorių atminimą.

Baigęs pradžios mokyklą, Antanas Matulaitis įstojo į Marijampolės gimnaziją. Čia jis dalyvavo slaptose ateitininkų kuopelėse. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Antanas išvyko į Vilnių, iš ten 1917 m. į Voronožą tęsti nutraukto mokslo M. Yčo gimnazijoje. Čia jis buvo gausios ateitininkų organizacijos pirmininku. Dėl persekiojimo pasitraukė į Tombovą. O 1918 m. baigęs gimnaziją sugrįžo į Lietuvą.

Marijampolės senosiose kapinėse stovi paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę savanoriams. Prie jo ir Lietuvos kariuomenės leitenanto Antano Matulaičio amžinojo poilsio vieta.

Marijampolės senosiose kapinėse stovi paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę savanoriams. Prie jo ir Lietuvos kariuomenės leitenanto Antano Matulaičio amžinojo poilsio vieta.

1919 m. buvo Marijampolės laikinosios tarybos narys, rūpinosi karo nusiaubto miesto atstatymu. 1919 m. įstojo į Lietuvos karo mokyklos 2-ąją laidą ir tais pačiais metais ją baigė. Jam suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas karininku į pirmojo atsargos bataliono kuopą Marijampolėje. 1920 m. vasario mėn. paskirtas Generalinio kariuomenės štabo Literatūros skyriaus kultūros ir švietimo sekcijos vedėju. Tuo pat metu buvo Lietuvos darbo federacijos pirmininku. Pagal šios federacijos sąrašą A. Matulaitis išrinktas į Steigiamąjį Seimą, priklausė Krikščionių demokratų frakcijai, dirbo kašto apsaugos komisijoje.
1920 m. spalio mėn. Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio rinktinės daliniams puolant Vilnių, Seimas iki 1921 m. vasario padarė pertrauką. A. Matulaitis pirmomis dienomis išvyko į frontą. Atsisveikinant su namiškiais jo pasakyti žodžiai jaunesniems broliams ir seserims „Mylėkit Dievą ir Tėvynę, ginkite ją ir žodžiais, ir darbais“ tapo priesaku visos Lietuvos gyventojams, kovojusiems dėl šalies laisvės.

Deja, sugrįžti į tėviškę jam nebuvo lemta. 1920 m. spalio 17-osios vakare Babriškėse (Varėnos valsčius), kur buvo apsistoję tuometinis Šaulių sąjungos pirmininkas Antanas Žmuidzinavičius, buvęs JAV armijos lakūnas Rapolas Kručas ir juos lydėjęs leitenantas Antanas Matulaitis, buvo užpulti lenkų karių.
Antanas buvo sunkiai sužeistas. Po trijų dienų, spalio 20 d., A. Žmuidzinavičius prisimena jį aplankęs Alytaus karo ligoninėje: „Pamačiau jį gulintį aukštielninką, užmerktomis akimis, pageltusiu veidu – širdį man suspaudė didis skausmas. Nejaugi čia tas pats žydįs, kupinas vilties ir pasiryžimo vyras? (…) Jis ilgokai, įtemptai į mane žiūrėjo. Po to tyliai paklausė: „Ar Vilnius jau mūsų rankose?“ – „Taip, taip, žinoma, netrukus mes ten būsime. Viskas bus atitaisyta“. Karžygio akys vėl užsimerkė, veidas nurimo. (…) Netrukus jo netekome.“ (iš žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“, 1996 m.). Antanui Matulaičiui nebuvo nė 25-erių…
Atsisveikinimas ir laidotuvės įvyko tėviškėje Netičkampio kaime. Suvalkijos atstovas Steigiamajame Seime A. Matulaitis, gyvybę atidavęs už Lietuvos laisvę, amžiams pasiliko savame krašte – palaidotas Marijampolės senosiose kapinėse.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.