------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Marijampolei atstovavo ir dvi moterys

Kaip rašoma knygoje „Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais“, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė – Suvalkijos krašto dukra, gimusi 1896 m. vasario 15 d. Dobilaičiuose, Virbalio valsč., Vilkaviškio apskrityje.

Ona Muraškaitė-Račiukaitienė.

Ona Muraškaitė-Račiukaitienė.

O. Muraškaitė mokėsi Kybartų vokiečių pradžios mokykloje ir dviklasėje miesto mokykloje. 1912–1914 m. mokėsi Marijampolės „Žiburio“ progimnazijoje.
Nuo 1914 m. pabaigos mokytojavo Ošiškių kaime (Trakų apskritis), „Ryto“ draugijos slaptoje liaudies mokykloje, organizavo valdžios draudžiamus vakarinius kursus suaugusiems.
1915 m. atvyko pas giminaičius į Vilnių, o artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui persikėlė į Voronežą. 1918 m. ten baigė Martyno Yčo gimnaziją, dalyvavo ateitininkų veikloje. 1917–1918 m. Voronežo liaudies universitete dėstė Lietuvos istoriją.
1918 metų pirmoje pusėje grįžusi į Lietuvą apsigyveno Kybartuose, nuo 1918 m. rugsėjo mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje, mokė lietuvių kalbos ir istorijos.
Į Steigiamąjį Seimą išrinkta 1-oje Marijampolės rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. Pirmame Seimo posėdyje, kuriam pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, buvo Seimo sekretorė.
Pasibaigus kadencijai dirbo pedagoginį darbą. Nuo 1922 m. rudens studijavo Lietuvos universiteto Humanitariniame fakultete, po to – Teisės fakultete.
Mirties data nežinoma.
* * *

Felicija Povickaitė-Bortkevičienė.

Felicija Povickaitė-Bortkevičienė.

Iš Aukštaitijos kilusi Felicija Povickaitė-Bortkevičienė Steigiamojo Seimo atstove tapo nuo Valstiečių sąjungos, išrinkta taip pat 1-oje (Marijampolės) rinkimų apygardoje. Mandato atsisakė, tačiau 1921 m. sausio mėn. vėl pradėjo darbą Seime vietoj mirusio J. Lukoševičiaus.
F. Povickaitė-Bortkevičienė gimė 1873 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio apskr. Krekenavos valsčiuje, Linkaučių dvare. Tėvas Juozas Povickas buvo dvarininkas bajoras. Iki 13 metų Felicija mokėsi namuose, 1885–1889 m. Kauno Marinskajos mergaičių gimnazijoje, bet už streiko organizavimą iš priešpaskutinės klasės buvo pašalinta. 1890 m. baigė Vilniaus mergaičių gimnaziją, į kurią buvo priimta per protekcijas. Metus studijavo Varšuvoje, privačiuose slaptuose Moravskos moterų kursuose istoriją ir prancūzų kalbą. Grįžusi kurį laiką dirbo kartu su tėvu Ukmergės banke.
1901 m. ištekėjo už intendantūros inžinieriaus Jono Bortkevičiaus, apsigyveno Vilniuje ir įsitraukė į visuomeninę veiklą. Išmoko kalbėti ir rašyti lietuviškai.
Kartu su vyru dalyvavo Vilniaus lietuvių inteligentų būrelio veikloje, rūpinosi lietuvybės atgaivinimu ir stiprinimu. Vaidino privačiuose lietuviškuose spektakliuose, dalyvaudavo ekskursijose po Vilniaus apylinkes. Susipažino su atsikėlusiu į Vilnių gyventi knygnešiu Motiejumi Baltūsiu. Iš jo pradėjo gauti draudžiamus lietuviškus leidinius „Varpą“, „Ūkininką“, „Naujienas“, lietuviškas knygas. Po M. Baltūsio arešto pati ėmėsi rūpintis spaudos gabenimu į Vilnių, slėpimu ir platinimu.
Buvo „Žiburėlio“ draugijos pirmininkė, šelpė gabius studentus, rašytojus. Globojo Kankinių kasą, šelpė kalinamus 1905–1907 m. revoliucijos dalyvius. Įstojo į 1902 m. įkurtą Lietuvos demokratų partiją. Buvo Lietuvos moterų susivienijimo, įkurto 1905 m., valdyboje. Nuo 1906 m. gegužės 11 d. pasirašinėjo laikraščių „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvos žinios“ leidėja. 1909 m. drauge su K. Griniumi ir kitais sudarė pasitikėjimo bendrovę tiems laik­raščiams leisti. Kaip tų laikraščių leidėja dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą rusų valdžios keturis kartus buvo kalinama. 1915 m. įstojo į Vilniaus masonų ložę ir tapo pirmąja moterimi masone Lietuvoje.
Pasitraukusi nuo fronto 1915–1917 m. Sibire ieškojo ištremtų Prūsijos lietuvių. 1917 m. metais Stokholme dalyvavo Pasaulio lietuvių konferencijoje. 1919 m. buvusio globotinio V. Kapsuko Smolenske kalinta kaip įkaitė, iškeista į Kauno kalėjime kalintus komunistus. 1918–1939 m. dirbo Moters globos draugijoje. 1920 m. gegužės 15 d. tapo Steigiamojo Seimo atstove nuo Valstiečių sąjungos.
Mirė 1945 m. spalio 21 d. Kaune, palaidota Troškūnuose.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.