------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Valstybės pagrindus kūrė Steigiamasis Seimas

Nors 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akte buvo nurodyta, kad Lietuvos Steigiamasis Seimas – institucija, turėjusi nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ ir santykius su kitomis valstybėmis, turi būti sušauktas kiek galima greičiau, rinkimai įvyko tik daugiau kaip po dvejų metų.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Priimtas Rinkimų įstatymas
Laikinoji valstybės valdžia tik 1919 m. balandžio 4 d. Lietuvos Valstybės laikinų dėsnių 31 straipsniu pažymėjo, jog ji „nustato ir skelbia įstatymą Steigiamajam Seimui rinkti“. 1919 m. spalio 30 d. buvo sukurti juridiniai pagrindai pirmiesiems demokratiniams rinkimams nepriklausomoje Lietuvoje ir priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymas. Sudarytos devynios rinkimų apygardos, padalytos į apylinkes, tačiau realiai rinkimai vyko tik I–VI rinkimų apygardose. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku paskirtas žinomas teisininkas Petras Leonas, komisijos nariais – teisėjas Vladas Mačys, kunigas, Vasario 16-osios akto signataras Kazimieras Šaulys, žydų atstovas teisininkas Levas Garfunkelis ir lenkams artimas advokatas Aloyzas Bžozovskis.
Įstatymas nustatė, kad apygardų rinkimų komisijų pirmininkais skiriami vienas iš vietos taikos teisėjų arba apygardos teismo narių, o jos nariais – po du iš kiekvienos apskrities. Įstatymas numatė, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui skiriama 3000 auksinių algos per mėnesį, o jos nariams – po 75 auksinius atlyginimo už dalyvavimą kiekviename Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Numatyta suma buvusi veikiau simbolinė, kompensuojanti galimus finansinius praradimus, vykdant savo pareigas rinkimų komisijoje.

Balsavimas vyko aktyviai
Vadovaujantis Rinkimų įstatymu 1920-ųjų balandžio 14–15 d. įvyko Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs, slapti, tiesioginiai rinkimai Lietuvoje. Balsuoti atėjo net 90 proc. visų balso teisę turėjusių piliečių.
Tačiau Steigiamasis Seimas nebuvo toks gausus, kaip buvo numatyta pagal rinkimų įstatymą. Iš bendro mandatų skaičiaus (229) rinkimuose dėl želigovskininkų kontrolės negalėjo dalyvauti 108 kandidatai iš Rytų Lietuvos su Vilniumi, 9 mandatai buvo skirti Klaipėdos kraštui, kuris dar vis nepriklausė Lietuvai. Šioms teritorijoms, į kurias pretendavo Lietuva, bet kuriose rinkimai faktiškai įvykti negalėjo, buvo rezervuota 117 mandatų, t. y., penkiais mandatais daugiau, nei visai lietuvių valdžios kontroliuojamai teritorijai su laikinąja sostine.
Visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą 1920 m. balandžio 14–15 d. išrinkta 112 narių. 59 iš jų atstovavo krikščionių demokratų blokui, 29 – valstiečių sąjungai ir socialistams liaudininkams, 12 – socialdemokratams, 6 – žydams, 3 – lenkams ir 3 nepartiniai. Taip pat išrinktas vokietis Rudolfas Kinderis. Šiam mandato atsisakius, nuo 1920 m. rugsėjo 15 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. vieninteliu vokiečių mažumos atstovu Steigiamajame Seime buvo Oskaras Biuchleris. Iš viso Steigiamojo Seimo nariais buvo 150 atstovų.
Steigiamajame Seime dirbo ir būrelis moterų: Felicija Bortkevičienė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė, Veronika Mackevičiūtė (išrinkta 1921 m.), Morta Lukošytė (išrinkta 1922 m.).
1920–1922 m. parlamente buvo daug jaunų žmonių – dvidešimt devyniems nebuvo nė trisdešimties metų. Tik aštuoni parlamentarai buvo vyresni kaip penkiasdešimties metų.
Tarp parlamentarų buvo įvairių profesijų atstovų: darbininkai ir turintys mokslinius laipsnius, pedagogai ir kunigai, ekonomistai ir bankininkai.

 

Steigiamojo Seimo rinkimų komisija po balsavimo.

Steigiamojo Seimo rinkimų komisija po balsavimo.

Nepriklausomą Lietuvą oficialiai pripažino pasaulis
Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje laikinojoje sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Jame dalyvavo 104 parlamentarai. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, sekretoriavo Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, į Steigiamąjį Seimą išrinkta I rinkimų apygardoje (Marijampolės).
Posėdžiavusieji parlamentarai Seimo pirmininku išrinko krikščionį demokratą Aleksandrą Stulginskį, kuris 1922 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1923 m. birželio mėn., pareigas ėjo iki 1926 m. birželio.
Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė, kad atstatyta nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos Konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. paskelbė antrąją laikinąją Konstituciją, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Mirties bausmė naikinama.“
Nepriklausoma Lietuvos Respub­lika oficialiai buvo pripažinta daugumos pasaulio valstybių. 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ratifikuotos kitos tarpvalstybinės sutartys su Rusija, Latvija, Estija ir kitomis šalimis.
1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare, o rugsėjo 30 d. prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.

 

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje, 1922 m.

Steigiamojo Seimo pirmo posėdžio 1920 m. gegužės 15 d. pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė (centre), posėdžio sekretorė, į Seimą išrinkta I rinkiminėje apygardoje, Ona Muraškaitė-Račiukaitienė (antra iš kairės) ir parlamento narės: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Salomėja Stakauskaitė, Magdalena Draugelytė-Galdikienė, 1921 m.

Priimti svarbūs šalies įstatymai
Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Nepaisant jauno Seimo narių amžiaus, skirtingo išsilavinimo ir valstybinio darbo patirties, parlamentarų nuveikti darbai įspūdingi. Svarbiausias iš jų – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių trijų laikinųjų – 1918 m. lapkričio 2 d., 1919 m. balandžio 4 d. ir 1920 m. birželio 10 d. – konstitucijų ciklą.
1921 m. kovo 29 d. patvirtinti nauji Lietuvos viešosios ir ypač padidinti kriminalinės milicijų etatai, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 d.
1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą.
1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas – žemė išdalinta ją dirbantiems ūkininkams, mažažemiams ir bežemiams, buvo uždrausta pirkti ir parduoti didesnius žemės sklypus, nusavinti didesni negu 25 ha ploto miškai.
1922 m. kovo 24 d. patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto statutas.
1922 m. rugpjūčio 9 d. priimtas Piniginio vieneto įstatymas, o remiantis Lietuvos banko įstatymu tų pačių metų spalio 1 d. buvo įvesta nacionalinė valiuta – litas.

Seimas sustabdė savo darbą
Nors 1920 m. rugpjūčio 6 d. Seimas ratifikavo taikos sutartį su Rusija, tačiau netrukus po to sovietinė Rusija pradėjo karą su Lenkija, buvo užimtas Vilnius, o rugpjūčio 27 d. buvo bandyta išprovokuoti karą ir su Lietuva. Vydami bolševikus iš savo krašto 1920 m. rugsėjo 23-osios naktį karo veiksmus prieš Lietuvą pradėjo lenkai, o vėliau ir latviai.
Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, Seimo nariai gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis Seimas, kurį sudarė pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai. Pagal Mažojo Seimo sudarymo įstatymą šiai institucijai buvo pavestos pagrindinės Steigiamojo Seimo funkcijos: leisti būtiniausius įstatymus, tvirtinti kreditus vykdomajai valdžiai, prižiūrėti įstatymų vykdymą. Per beveik 3 mėnesių laikotarpį Mažasis Seimas sušaukė 45 posėdžius, apsvarstė 51 įstatymų sumanymą, priėmė 25 įstatymus, skirtus įvairioms gyvenimo sritims. Visą tą laiką dirbo Steigiamojo Seimo komisijos.
Steigiamasis Seimas savo darbą baigė 1922 m. lapkričio 13 d.
Įvairiai susiklostė Steigiamojo Seimo narių likimai: vieni jų žuvo gindami mūsų šalies nepriklausomybę, 14 iš jų mirė tremtyje Sibire, didelė dalis buvo priversta emigruoti į Europą, vėliau Šiaurės ir Pietų Ameriką, kiti paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, kultūroje, švietime.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.