------------------------------------

Naujos knygos

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti

Ant Jauniaus Vyliaus stalo – darbų, skirtų Vinco Šlekio atminimui įprasminti, rezultatas. Pernai išleista surinktų V. Šlekio dainuojamosios tautosakos kūrinių knyga „Kapsų dainos“ ir 1995 metais išspausdinta V. Šlekio biografija.

Ant Jauniaus Vyliaus stalo – darbų, skirtų Vinco Šlekio atminimui įprasminti, rezultatas. Pernai išleista surinktų V. Šlekio dainuojamosios tautosakos kūrinių knyga „Kapsų dainos“ ir 1995 metais išspausdinta V. Šlekio biografija.

Taip jau susiklostė, kad įgijęs muzikinį išsilavinimą Jaunius Vylius stipriai susidomėjo kraštotyra bei dainuojamąja tautosaka. Ir iš tiesų kažin ar būtų kada atsiradęs toks entuziastas, kuris surinktų ne tik visas V. Šlekio užrašytas dainas, bet dar ir sustyguotų jo biografiją. O nagrinėdamas ją J. Vylius sužinojo ir apie V. Šlekio asmenybę, kuri jam pasirodė labai artima.

 

Suvedė pomėgiai
J. Vyliaus pažintis su V. Šlekiu prasidėjo jam vadovaujant Kazlų Rūdos kultūros centro ansambliui „Sūduonia“. Ieškodamas dainuojamosios tautosakos kūrinių ansambliui, J. Vylius aptiko ir V. Šlekio surinktus dainuojamosios tautosakos kūrinius. Šie kūriniai ansamblio vadovui pasirodė verti dėmesio, nes buvo kitokie – melodingi, prasmingi, sunkiai įkandami, bet kartu ir žavūs. Be to, jie buvo surinkti Suvalkijoje, kapsų šnektos teritorijoje, o kadangi „Sūduonia“ dainavo kapsų šnekta, V. Šlekio kūriniai ansambliui labai tiko. Į „Sūduonios“ repertuarą vadovas vis dažniau įtraukdavo V. Šlekio kūrinių, tačiau jų nebuvo tiek, kiek galbūt norėjosi. Bandydamas išsiaiškinti, kur tie kūriniai slepiasi, J. Vylius pradėjo išsamiau domėtis V. Šlekio asmenybe. Marijampolės kraštotyros muziejus, matydamas jo užsidegimą, norą ir ryžtą išsiaiškinti V. Šlekio gyvenimą ir veiklą, skatino ir pasiūlė bendradarbiauti.

 
Atsitiktiniai panašumai
Ieškodamas informacijos apie V. Šlekį J. Vylius jį kaskart vis geriau pažino ir suprato, koks artimas šis žmogus jam yra. Pasak J. Vyliaus, V. Šlekys gimė ir augo Mokolų kaime, o J. Vylius šiuo metu gyvena Mokolų gatvėje. Ir vienas, ir kitas domėjosi dainuojamąja tautosaka, ją rinko ir užrašinėjo. J. Vylius taip pat pastebi, kad jie abu yra vienišiai. „Galbūt tie panašumai mane ir paskatino dar labiau domėtis ir aiškintis Vinco Šlekio asmenybę“, – sakė J. Vylius. Taip besipažindamas su V. Šlekiu Jaunius Vylius 1995 metais išleido Vinco Šlekio gyvenimą ir veiklą apžvelgiančią biografiją, kuri lig šiol yra informatyviausias Vinco Šlekio gyvenimą aprašantis šaltinis.

 
Tapo autoritetu
Tiesa, reikia paminėti, kad rašant V. Šlekio biografiją Jauniui Vyliui jis tapo autoritetu ir patį paskatino rinkti bei užrašinėti suvalkietišką dainuojamąją tautosaką. „Sūduonios“ vadovas dainas ansambliui rinkdavo kruopščiai ir atsakingai. Anot jo, „Sūduonia“ yra suvalkiečių tarme, kapsų šnekta dainuojantis ansamblis, todėl kitų tarmių ar šnektų teritorijoje rinktos dainos jam netinka. „Kur ansamblis gyvuoja, tokia tarme jis turi ir dainuoti. Jokių maišymųsi būti negali, nes kitaip gausis parodija“, – paaiškino J. Vylius. Deja, pasirinkti ne visada būdavo iš ko, nes kapsų tarmės dainų buvo surinkta mažai. Ansamblio vadovas rasdavo vieną kitą, jo nuomone, kolektyvui tinkančią dainą, tačiau kai repertuarą reikėdavo papildyti naujomis dainomis, kiekvieną kartą galvą tekdavo sukti iš naujo. Todėl Jaunius Vylius nusprendė leistis į kelionę po Suvalkijos kaimus ir kaip Vincas Šlekys ieškoti dainuojančių žmonių ir tas jų dainas užrašinėti.

 

Jauniaus Vyliaus surinktų ir užrašytų tautosakos kūrinių rinktinė.

Jauniaus Vyliaus surinktų ir užrašytų tautosakos kūrinių rinktinė.

Surinktas dainas užrašė į knygas
Apvažiavęs daugybę Suvalkijos kaimų ir išklausęs dešimtis moterų bei vyrų, Jaunius Vylius surinko ne vieną šimtą Suvalkiečių liaudies dainų. Jis, kaip ir V. Šlekys, ne visas išgirstas dainas užrašinėjo. Pasak jo, daug jų kartojosi, vienos buvo menkos vertės, kitos nemelodingos, trečios išvis beprasmės. Visos jos sugulė net į keletą knygų. Tačiau tam, kad išliktų ir dainuojamos būtų pačios geriausios, J. Vylius iš visų savo surinktų dainų 2011 metais išleido daugiau nei 300 dainuojamosios tautosakos dainų rinktinę „Paklausykit manę, jauno bernelio“.
Šiandien šia suvalkietiškos dainuojamosios tautosakos rinktine naudojasi daugybė folkloro kolektyvų, o lietuvių literatūros ir tautosakos institutas šį leidinį apibūdina kaip vieną žymiausių ir vertingiausių mūsų dienų tautosakos užrašų. O apie minėtą J. Vyliaus sudarytą Vinco Šlekio „Kapsų dainų“ rinkinio išliekamąją vertę net neverta kalbėti, tai – didžiulis Lietuvos tautosakos lobis. V. Šlekio surinktoms dainoms verte nė kiek nenusileidžia ir Jauniaus Vyliaus surinkta tautosakos dainų rinktinė „Paklausykit manę, jauno bernelio“. V. Šlekio surinktos dainos galbūt vertingesnės dėl savo amžiaus, tačiau jos surinktos tik labai siaurame geografiniame plote. J. Vyliaus surinktos dainos kiek jaunesnės, tačiau jos surinktos labai plačioje teritorijoje. Jas lyginti galbūt apskritai nėra verta, tačiau pasidžiaugti, kad Jaunius Vylius jas visas surinko į vieną vietą, būtina.

 

 

 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.