------------------------------------

Prenumerata 2020!

------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

Pakeliui ant Punios piliakalnio. 1990 m.

Pakeliui ant Punios piliakalnio. 1990 m.

Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti problemos sprendimą liks atmintyje ir širdyje visam gyvenimui. Dėstytojai ugdė savo pavyzdžiu. Manau, kad svarbu kalbėti apie tuos žmones, kurie mus ugdė ir kūrė.
Klasės auklėtoja pažintį su mumis pradėjo suorganizavusi ekskursiją po Suvalkiją: aplankėme J. Basanavičiaus tėviškę, V. Kudirkos gimtinę, piliakalnius, įvairias lietuviškumu alsuojančias kitas vietas.
Prisimenu muzikos teorijos mokytoją J. Marcinkevičiūtę, kuri mane pakvietė prie pianino ir liepė groti gamą. Iki tol neteko lankyti muzikos mokyklos, neteko net prisiliesti prie pianino klavišų. Žiūriu į natas ir pradedu „groti“. Prakaitas žliaugia, klavišai vis „pabėga“, o mokytoja sako: „Šitas vyrukas iš gero molio drėbtas. Greitai susiprato. Ateisi padainuoti į mokyklos chorą?“ Negalėjau nenueiti…
Labai šviesiai prisimenu A. Uzėlos pamokas. Nors tada buvo visokių minčių ir jausmų: labai pykdavome, kai liepdavo lankyti rimtosios muzikos koncertus. Net pažymius už tai rašydavo. Šiandien šiam šviesaus atminimo žmogui esu dėkingas už išmokytas lietuvių liaudies dainas, už ugdytą sugebėjimą girdėti ir suprasti muziką. Pamenu duotą užduotį surinkti iš senolių ir užrašyti kelias dainas, o vieną padainuoti. Dainavau mėgstamiausią mamos dainą. Mamos seniai nebėra, o jos dainą ir šiandien galiu padainuoti.
Didelį dėmesį tradicijoms skyrė V. Mickuvienė. Ji mane padrąsino ir pakvietė tapti skaitovu, vesti renginius, dalyvauti kultūriniame mokyklos gyvenime. Kai kuriuos jos išmokytus lietuvių rašytojų kūrinius ir šiandien galiu padeklamuoti. Lygiai taip, kaip išmokė dėstytoja. Jos pamokos man buvo labai naudingos. Buvome mokomi, kaip švęsti kalendorines šventes, kaip puoselėti senolių papročius ir tradicijas.
Mokyklą baigiau seniai, bet ir šiandien šiltai bendrauju su pedagogikos dėstytoja I. Šalčiūniene. Ji formavo kritinį požiūrį į įvairias situacijas, skatino kalbėti drąsiai, branginti senelių, tėvų perduotas vertybes. Dažnai ugdydama rėmėsi tarpukario Lietuvos pedagogų mintimis ir idėjomis.
Lankiau tautinių šokių būrelį, kuriam vadovavo dėstytoja E. Grincienė. Dar ir dabar susitikę buvusius bendramokslius prisimename koncertų akimirkas, puikią atmosferą ir džiugią nuotaiką repeticijų metu, taip pat „Vyželę“.
Kolegijos dėstytojai buvo komanda, kuri siekė puoselėti lietuviškumą, tradicijas, ugdė jaunus žmones savo pavyzdžiu, buvo „tikri“. Drąsiai galiu sakyti, kad mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis būtent pedagoginėje mokykloje. Dėka tų žmonių, kurie rodė teisingą kryptį.“

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.