Plutiškėse pakvipo įkurtuvėmis
Į suremontuotas patalpas kitą savaitę turėtų kraustytis Plutiškių seniūnija, kultūros namai, biblioteka. Plutiškių miestelio daugiafunkcinio centro patalpų kapitalinis remontas truko beveik metus. Suremontuota pastato išorė ir vidus: apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti langai, atlikti fasado dažymo darbai, įrengtas pandusas neįgaliesiems. Neatpažįstamai pasikeitusios ir patalpos viduje. Seniūnijai teks trys kabinetai ir dvi pagalbinės patalpos, įsikurs archyvas, erdvi biblioteka, Kultūros namams skirta didelė salė su scena, persirengimo kambarys, vedėjos kabinetas, svetainė…
Nors ir apkursime, bet pelkėje gyventi nenorime?..
Apie Lietuvoje veikiantį Triukšmo valdymo įstatymą esame girdėję ne vienas. Daugelis netgi tiesiogiai susiduriame, kai reikia kviestis pagalbos dėl ramybę drumsčiančių kaimynų ar pramonės objektų. O štai „Suvalkiečio“ skaitytojas (pavardė redakcijai žinoma) susidūrė su tokiu triukšmo šaltiniu, į kurį daugelis nekreipiame (dar) dėmesio. Mūsų pašnekovas – koncertų, kino filmų, spektaklių mėgėjas pastaruoju metu priverstas šių pramogų atsisakyti. Priežasties tokia: kino teatro, kultūros centro ar kitose salėse koncertuojantys kolektyvai garso stiprumą reguliuojančios aparatūros jungiklius tikriausiai nuspaudžia maksimaliai, todėl vietoje dainų žodžių ar natūraliai atliekamos muzikos girdisi vien beprotiškas triukšmas. Jo manymu, artistai stipriu garsu „apglušindami“ žiūrovą bando paslėpti savo pragertus balsus ar kitokius talento trūkumus. Žmogus nepigiai nusipirkęs bilietą ne kartą buvo priverstas išeiti iš koncerto ar kino filmo. Pasak jo, salėse tikrai būtų daugiau žiūrovų, jeigu nereikėtų sėdėti užsikimšus ausis…
Tyloje pražysta skausmas…
…o jo gėlės – tai mintys skrajūnės, lekiančios toli toli: ten, gražioje mažoje šalyje liko ne tik tėviškės dūmų kvapas, vakarėjančio kaimo garsai ar aušros rausvai nudažytas horizontas už rugių lauko (kažin ką atiduotum už tai, kad atsidurtum ties tuo lauku ir įkvėptum – dabar jau žinai – stebuklingo gimtinės kvapo). Tą pačią sekundę paliktum šituos kaimus ir miestelius svetimais vardais, atšiaurų taigos ošimą ir eitum – tūkstančius kilometrų. Pėsčiomis… Mintyse rašai apie tai, pasakoji, kaip labai pasiilgai, kaip tikiesi susitikti, kaip viskas buvo gerai ten, namuose, Lietuvoje…
Diplominis spektaklis – svajonių išsipildymas ir prasmingas reginys žiūrovui
Birželio 6-ąją Marijampolės dramos teatro salė vos talpino visus norinčius pasižiūrėti jungtinio darbo – jaunųjų marijampoliečių aktorių ir Klaipėdos universiteto menų fakulteto režisūros specialybės IV kurso studentės Justinos Širvelytės dviejų dalių istoriją pagal V.Železnikovo romaną „Baidyklė“. Tie aktoriai – dramos teatre susibūrusios trupės nariai, su kuriais jaunoji režisierė nuo vasario kūrė savo diplominį darbą…