Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Birželio 26 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje skaitykite…

Mažas, bet labai šildantis laužas Liudvinave liepsnojo ir per lietų.Papartis pražysta bet kokiu oru…

Tai įvyksta vienintelę metų naktį, kai tamsos nelabai ir tebūna: tokia trumputė ta Joninių, o jei tiksliau – Rasų naktis, dar ir laužų liepsnų nušviesta… „Kokios Joninės, jei nelyja?“ – beveik klasika tapęs retorinis klausimas, kurio atsakymas aiškus: lyja ar ne, bet toji šventė – šviesos virsmo ir vasaros brandos diena ateina. O jau kaip ją švenčiame – kiekvieno reikalas. Sako, kad jei Joninių naktį ir šv. Jono dieną būsi piktas, burnosi (ant lietaus, ant savo antrosios pusės, šventės organizatorių – kad nesugebėjo numatyti oro…), tai ir neapleis tavęs bjaurus nusiteikimas visus metus, o jei į laužo liepsną nepažiūrėsi – nelinksma bus ir saulei šviečiant…

 

Ministro požiūrį į ES pinigų „dovanojimą“ verslui susitikime dalyvavę Marijampolės verslininkų atstovai vertino nevienareikšmiškai.„Lietuvai gerų idėjų netrūksta…“

Penktadienį Marijampolėje lankęsis ūkio ministras Rimantas Žylius susitiko su vietiniais verslininkais. Pagrindinė pokalbio su verslo bendruomenės atstovais tema – verslo ir kontroliuojančių valstybinių institucijų santykiai, verslo teisinio reglamentavimo problemos, ES struktūrinių fondų paramos ypatumai ir perspektyvos. Ministras teigė pastaruoju metu itin daug bendraujantis su verslą kontroliuojančiomis valstybinėmis institucijomis, siekdamas keisti mūsų šalyje, deja, įprastą praktiką, kai kontroliuojančių institucijų pareigūnai pirmiausia yra smulkmeniškai besikabinėjantys kontrolieriai ir baudėjai, o ne verslininkų konsultantai ir pagalbininkai…

 

Snaigė Kilikevičienė daug laiko praleidžia puoselėdama savo gėlynus.Benzino kolonėlės princesės sodžiuje

Dažnai jauni skuba palikti savą sodžių kaime ir laimės ieškoti mieste. Tačiau po kiek laiko, kai miesto dulkės gerokai apkarsta, vėl ima gręžiotis atgalios, į žaluma alsuojančias tėviškes, vis dažniau sugrįžti ten, iš kur kažkada pakėlė sparnus. Panašią istoriją apie save pasakoja ir Snaigė KILIKEVIČIENĖ, dirbanti Marijampolės centre esančioje degalinėje. Žavi, nuolat besišypsanti moteris tikina, kad nepaisant to, jog turi butą mieste, po darbo dažniausiai skuba į gimtą sodžių Varnupiuose, esantį už keliolikos kilometrų. – Man tai tikra atgaiva, kai čia tvarkau savo gėlynus, parkelį, darbuojuosi šiltnamyje ar darže. Tai mano tėvukų sodyba – tikras kaimas, kur yra ir karvių, ir arklys, ir paršelių, vištų ir bičių… Viskas čia buvo paprasta ir kaimiška, tačiau prieš penkerius metus nusprendėme kiek pasigražinti aplinką apie namus. Kūrėme taip, kad būtų patiems miela ir gražu, o dabar pastebime, kad ir pravažiuojantys stabteli pasigėrėti, – džiaugsmingai pasakoja Snaigė, savo tėviškėje kurianti tikrą botanikos parką…

Selemonas Paltanavičius (kairėje) pasakojo ne tik apie lūšių, bet ir didžiųjų apuokų, balinių vėžlių (jų nykimą irgi sąlygoja žmogaus veikla) populiacijų atstatymo rezultatus.Lūšis Sūduvoje: mitas ar tikrovė

Kaip trumpai informavome, praėjusią savaitę Kazlų Rūdos miškuose buvo paleistos dvi jaunos lūšys – tos pačios vados brolis ir sesutė, atgabenti iš Žemaitijos… Šį kartą retą (ir savotiškai intymų) procesą, trunkantį minutę kitą, nors einama iki jo labai ilgai, stebėjo didokas žmonių būrys, o šiaip jau dalyvauja tik keletas tų, kurie tiesiogiai tuo rūpinasi. Gal girdėjote, jog Lietuvoje toks atvejis ne pirmas – lūšiukų į miškus anksčiau paleista kituose Lietuvos regionuose. Taip vykdomas dar 2007 m. prasidėjęs ir iki 2013 m. truksiantis didžiųjų apuokų ir lūšių įveisimo Lietuvoje projektas, remiamas ES…

Komentarai baigti.

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.