Liepos 31 dienos „Suvalkiečio“ laikraštyje skaitykite…
Puskelniai pasiekė naują Lietuvos rekordą
Ne be reikalo yra šūkis „Puskelniai yra Puskelniai!“, nes ne bet kokie žmonės čia gyvena! Šis kaimas, esantis Marijampolės pakraštyje, neseniai plačiai išgarsėjo kaip vienintelis sugebėjęs „nuversti“ mobiliojo telefono ryšio bokštą. O štai dabar, švęsdamas 325 metų sukaktį, pasiekė naują Lietuvos rekordą – sudarė ilgiausią trumpėmis (puskelnėmis) apsimovusių žmonių eilę. Kas žino, gal ir Pasaulyje tokio rekordo dar niekas nepasiekė, mat ir vietovės pavadinimas galbūt tėra jame toks vienintelis? Kol kas akivaizdu – tai fiksavo foto- ir videokameros – rekordas tikrai yra ir jis bus įrašytas į Lietuvos rekordų knygą!..
Iš pamario į Marijampolę atūžusi vėtra negailėjo medžių ir automobilių
Pamarį nusiaubusi vėtra sekmadienio pavakarę kliudė ir Marijampolę. Atrodo, iš niekur kilęs škvalas pridarė nuostolių. Viename iš vadinamojo seno mikrorajono namų kiemų lūžęs senas gluosnis užgriuvo ir apniokojo pavėsyje stovėjusius gyventojų automobilius. Apgadinti trys – „Opel“, „Audi“ ir „Toyota“ automobiliai. Pastarajam, atrodo, kliuvo daugiausia. Vėtra Marijampolę užklupo netikėtai. Dauguma gyventojų dar nebuvo spėję sugrįžti į namus iš sodų ir išvykų prie ežerų. Staiga įsismarkavęs vėjas grasino išdaužyti karštą dieną paliktus atvirus namų langus…
Paroda diplomatinių santykių sukakčiai paminėti
Praėjusį penktadienį viešbutyje „Europa Royale Marijampolė“ atidaryta JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečiui paminėti skirta paroda. Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė JAV kultūros atašė Nina Murray ir kiti garbingi svečiai. Parodos atidarymo metu buvo akcentuojama, kad šiemet sukanka 80 metų, kai JAV, pirmoji iš Vakarų valstybių, pripažino Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę. Na, o parodos, šiuo metu eksponuojamos viešbutyje, idėja gimė tuomet, kai ARVI įmonių grupės atstovai buvo nuvykę į JAV ambasadą Vilniuje užmegzti bendradarbiavimo ryšių…
Improvizacijos liepos vakarui globiant ir glostant…
…prisiliečiant prie per dieną įkaitusio veido dvelksmui – kažkur iš laukų, kuriuose jau boluoja ir linksta prie žemės ne tik rugio stiebas… Kregždžių pulkui aukštai čaižant erdvę, kuri šį vakarą staiga tapo kitokia: nerimavo paukščiai ar pritarė tam, ką girdėjo? Garsų fejerverkus, kylančius spalvingais fontanais ir tirpstančius kažkur medžių viršūnėse, melodijų vingius – svaigius ir netikėtus, besidriekiančius palei akmenines sienas, švelniai glundančius prie artumo pasiilgusio akmens ir staiga dingstančius – susiliejančius su tomis paslaptingomis sienomis ar ištirpstančius laiko paliktose rievėse ar plyšiuose…