Gėlėmis Vėlinėms rūpinamasi visus metus
Kai ruduo auksinėmis spalvomis nudažo medžių lapus, o šie pūstelėjus vėjo gūsiui įsisiaučia į paskutinį metų šokį, įvairiaspalvius žiedus skleidžia rudeninės gėlės – našlaitės ir chrizantemos. Rugsėjį, spalį spalvingais jų žiedais puošiama rudenėjanti namų aplinka, tačiau ypač jų paklausa išauga prieš Vėlines…
„Kad turtingi ponai pusvelčiui nesikaitintų…“
Pirmąjį spalio šeštadienį vienintelės Marijampolėje viešosios pirties Varpo gatvėje lankytojų laukė nemalonus siurprizas: sauna neveikia, klientų paslaugoms – tik dušai. Kada veiks, ar iš viso veiks, neaišku. Priminsime, kad situacija, kai Marijampolė liko be viešosios pirties – ne nauja. Daugiau nei prieš penkiolika metų, praūžus pirmajai privatizacijos bangai, pirties pastatą įsigiję verslo pirmeiviai bankrutavo, o Savivaldybė nepigiai atpirko tai, ką buvo pardavusi. Kad pirtis vėl pradėtų veikti, nemažai pasidarbavo tuometinis ir dabartinis Marijampolės savivaldybės tarybos narys Gediminas Akelaitis, šią iniciatyvą palaikė tada meru buvęs Algis Žvaliauskas…
Pasaulinėje olimpiadoje marijampolietei koją pakišo lauko darbų užduotys
Nors įspūdžiai jau priblėsę, bet kelionę į Vokietijoje vykusią pasaulinę geografijos olimpiadą Augustė Ragelytė, Rygiškių Jono gimnazijos ketvirtokė, prisimena su malonumu. Savaitė rugpjūčio pabaigoje, praleista Vokietijos mieste Kiolne, įsiminė ilgam, ir ne tik dėl egzotiškų kambariokių – buvo apgyvendinta su merginomis iš Nigerijos. Lietuvos komanda, kurią sudarė dvi merginos ir du vaikinai, užėmė 9-tą komandinę vietą (iš maždaug 30 komandų) ir parsivežė vieną aukso ir vieną bronzos medalį…
„Iš gyvenimo reikia imt pilnom saujom…“
Visada – tik pirmyn: tiesi it styga, iškėlusi galvą, stilinga ir madinga (visada – originali), pilna energijos. Ir – pozityvi, su šypsena. Žiūrint į tokias moteris nejučia kyla minčių apie tai, kad jos galbūt žino paslaptį: kaip nesulinkti, nesusmukti, nesusenti – juk metams bėgant tik retą aplenkia ir bėdos, stresai, ir fizinės negalios – didesnės ar mažesnės. O gal ji viena tų, kurioms laumės prie lopšio nulėmė tokį gyvenimo kelią – ne tik lygų, bet dar ir minkštu kilimu išklotą? Juk pagalvojame – su tam tikra doze „balto“ pavydo – būtent taip, matydami žmones, kuriems, kaip paprastai sakoma, „viskas gerai, viskas sekasi, viskas lengva“… Moterį, apie kurią kalbama, pažįsta ne vienas: tai Alvyda ČEPAITYTĖ-SIPIENĖ, visada ir visur akcentuojanti, kad yra suvalkietė, marijampolietė, nors didelė gyvenimo dalis prabėgo, daugybė darbų nuveikta Vilniuje…