Tradicinį ūkį paįvairina įdomybėmis
Gyvenimas ir darbas kaime Mindaugui Lekešiui tarsi savaime suprantamas dalykas, mat ir profesiją rinkosi zootechniko. Nemažai metų jis dirbo tuometiniame Izabelės Laukaitytės (Šunskų sen.) kolūkyje zootechniku. O kai kolūkiai skaidėsi į žemės ūkio bendroves, nusprendė pradėti savarankiškai ūkininkauti. Kažkada teturėjęs kelis hektarus žemės ir dešimtį raguočių dabar M.Lekešys vienas stambesnių Marijampolės krašto ūkininkų. Jis, kaip ir dauguma Suvalkijos žemdirbių, sėja javus, be to, augina daugiau kaip pusę šimto mėsinių galvijų. Tradicinį ūkininkavimą vyriškis paįvairina įsigydamas kažką įdomaus – turi bandą galovėjų, bevilnių mėsinių avių, šernę…
„Žvilgsniui“ – jau dešimtmetis!
Laiko bėgsmą pajuntame įvairiai – ne tik į save, bet ir į kitus žiūrėdami, o bene labiausiai – darbus skaičiuodami ir, ant kokio slenkstelio stabtelėję, juos apžvelgdami. Marijampolės dailininkų klubo „Žvilgsnis“ įvairią veiklą esame ne kartą minėję, o netolimoje ateityje teks ją ir dar sykį rimtai apžvelgti, nes ant šių metų gruodžio slenksčio stabtelėta neatsitiktinai. Klubas mini pirmąjį oficialų jubiliejų – dešimtmetį…
„Europrotų“ rudens turnyras baigėsi
Lapkričio pradžioje Marijampolėje startavęs turnyro „Europrotai“ antrasis, rudens, sezonas dalyvius sukvietė į finalinę kovą. Keturis trečiadienių vakarus restoranuose „Midaus ragas“ ir „Pizza Jazz“ šurmuliavusios žinovų komandos demonstravo savo išmonę ir žinias. Iš viso šiame sezone varžėsi apie 100 dalyvių. Tarp jų buvo ir naujai susikūrusios, ir įvairiausių intelektualių televizinių žaidimų dalyvių grupės. „Europrotuose“ gali dalyvauti visi norintieji, tereikia surinkti 4-6 žmonių komandą ir įsiregistruoti…
„Visi barščiai – vienu vardu…
…tik ne visi – vienodai gardu“. Tokia paprasta tiesa (kuri tiktų kalbant ne vien apie maistą) priminta susirinkusiems į Želsvos laisvalaikio salę. Čia dirbanti Asta Volungevičienė pilką paskutinį lapkričio sekmadienį sukvietė į gaspadinių šventę ne tik šio, bet ir aplinkinių kaimų išradingas šeimininkes savo patiekalais ir išmone pasigirti, o visus kitus – jų triūso rezultatu pasidžiaugti. Daug ko – ir pasimokyti. „Net ir senos, geros gaspadinės šiandien eina į „maksimas“ ir perka daugybę dalykų, tai, ką patys valgome ar kuo mus vaišina, jau nebėra tokie natūralūs produktai, kokius valgėme tėvų namuose ar pas močiutes…