Darbštiems tik laiko per mažai
Jų namai kvepia namine duona, džiovintomis žolelėmis, pyragais. Čia kas rytą ant pusryčių stalo – šviežiai išspaustos vaisių ar daržovių sultys. Toks ramus, gražus, kvapnus iš šalies atrodo Vilijos ir Algirdo Žemaičių gyvenimas. Tačiau iš tiesų kasdienybė pilna darbų darbelių, rūpesčių ir didelio tempo. Jų diena prasideda dar saulei netekėjus, o baigiasi vėlų vakarą. Šie ekologinio ūkio šeimininkai išsiskiria darbštumu ir ypatinga pagarba tam, ką daro. Pernai Žemaičiai tapo „Lietuvos kaimo spindulio“ laureatais…
Kasdienybė ir amžinybė: tarp klajojančių, skraidančių, ieškančių…
Kaip jau trumpai rašėme, Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus galerijoje, nuo gruodžio vidurio veikia marijampoliečio Ričardo Vaino retrospektyvinė kūrybos paroda. Tai buvo tik viena priežasčių jį pakalbinti, nes: jo darbus matome retai (paskutinė paroda Marijampolėje buvo 2009-aisiais, o prieš tai – 1998-aisiais), kartais prašmėžuoja informacija, kad su jo kūryba galėjo susipažinti Kauno, Klaipėdos ar vieno kito svečios šalies miesto žmonės – irgi nedažnai, o nuskambėjus žodžiui „retrospektyvinė“, kilo įtarimas – ar tik nebus čia kokia išskirtinė proga?..
Sniegynus geriausiai įveikia technika su vikšrais
Mūsų šalyje žiema dažniausiai būna neprognozuojama – sniego gali ir visai nebūti, o jeigu pridrėbė – tai per kraštus. Pasižvalgykime po kitas šalis – pavyzdžiui, šiaurės Čekiją, kur kalnuotose vietovėse sniegas kiekvieną žiemą garantuotas. Aišku, tokiai žiemai įveikti reikalinga tai daryti pajėgi visureigė technika…
Artėja poeto ir rašytojo V. Mykolaičio-Putino 120-osios gimimo metinės. Jubiliejaus proga norisi prisiminti jo nueitą gyvenimo kelią. Kadangi esu rašytojo giminaitis, gimęs ir augęs toje pačioje Putino tėvo suręstoje suvalkietiškoje troboje, vaikščiojau pro tą patį beržą prie klėties į jo taip mėgiamą Aušrakalnį. Noriu papasakoti tai, ką esu girdėjęs iš tėvų, ką teko patirti gimusiam sunkiais pokario metais, kai dėdei Vincui jau buvo 55 metai…