Iš tirpstančio sniego patalo vaduojasi ne tik ilgai laukta žaluma. Vis labiau į akis krenta per žiemą susikaupę šiukšlių kalnai: medžių šakos, įvairios pakuotės, seni rakandai, automobilių „lukštai“… Pavasaris – pats metas tvarkytis: ką sudeginti, ką į sąvartyną išvežti. Deja, labai dažnai iki jo nenuvažiuojama – nereikalingi daiktai pametami pakeliui… Tik ne metalas..!
Daugiavaikes šeimas nuo skurdo gelbėjęs geradarys stabdo veiklą Lietuvoje
Šią savaitę Marijampolėje viešėjo Pagalbos daugiavaikėms šeimoms įmonės „Solidarity” generalinis direktorius G. J . Karlas. Jis susitiko su Marijampolės apskrities savivaldybių vadovais, socialiniais darbuotojais. Lankėsi trijose daugiavaikėse šeimose Vilkaviškio ir Šakių rajonuose, kurioms teikia paramą. Vizito pabaigoje svečias Seime susitiko su jo nariu A.Mitrulevičiumi. Didžiausias šio vizito netikėtumas – G. J. Karlo pareiškimas, kad jis dėl pablogėjusios sveikatos nebedirbs Lietuvoje ir ieško įpėdinio, galinčio perimti jo veiklą, įmonę „Solidarity“ su joje sukauptomis lėšomis…
Ir nesava žemė tampa maitintoja…
Jau daug metų ūkininkai keiksnoja politikus už tai, kad Lietuvos žemė kažkada buvo suraikyta trihektariais ir beatodairiškai dalinta į kairę ir dešinę. Tuomet tikriausiai atrodė, kad sugriuvus kolūkiams, kaimo žmonės liks be pragyvenimo šaltinio, tad atrėžtas žemės sklypelis kaimiečius turėjo gelbėti nuo skurdo ir bado. Pradžioje išties daugelyje trihektarių uoliai triūsė jų turėtojai – laikė karvutes, auginosi paršelių, pievas nusišienaudavo, daržovių užsiaugindavo. Kai kas iš valstybės šią asmeniniam ūkiui gautą žemę išsipirko, tačiau kiti taip ir liko ilgamečiai nuomininkai. Beje, nemažai jų įsigudrino ne patys tą žemę dirbti, bet pernuomoti ūkininkams…
Apie patriotiškumą, pinigus ir… negrįžtančius žodžius
Marijampoliečių Margaritos ir Gedimino VALIUKEVIČIŲ gyvenimo istorija tikrai galėtų tapti filmo ar romano apie šių dienų lietuviškos šeimos išlikimą siužetu. Apie žavią, jautrią moterį, dirbančią vienoje iš Vilkaviškio gatvėje esančių parduotuvių, papasakojusi „Suvalkiečio“ skaitytoja tvirtino, jog tik tokių žmonių dėka dar laikosi Lietuva ir visa, ką joje turime. O prakalbus Margaritai iškart nustembi, nes, kad ir kaip gražiai ji tartų lietuviškus žodžius, akcentas išduoda, jog kažkada apie lietuvybę ji nieko nežinojo…