Sausio 23 dienos “Suvalkietyje” skaitykite:
Marijampolės parkai ir pėsčiųjų takai, pripažinkime, atnaujinami gana sparčiai. Dabar pagaliau atėjo eilė ir pėsčiųjų tilto per Šešupę rekonstrukcijos darbams. Tiltas jau „prašėsi“ remonto seniai, disonavo su gražėjančio miesto vaizdu, todėl miestelėnai, tikėtina, apsidžiaugs jo remontu, užuot niurzgėję, kaip neretai būna, kad teks kurį laiką kęsti nepatogumus – tiltas keletą mėnesių bus visiškai uždarytas.
Augančio vaikelio aplinkoje – kuo daugiau natūralumo
Tokios nuomonės yra Daiva Abramavičiūtė-Kulvinskienė. Diplomuota siuvinių inžinierė-dizainerė sako ir vaikelio kraitelyje, ir maitinime, netgi ir namų interjere stengiasi naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų.
Ar iš tiesų kelininkai pakelėse žolę pjovė?
Praėjusią savaitę redakcija sulaukė pasipiktinusio marijampoliečio skambučio. Autobuso vairuotoju dirbantis vyras pranešė važiuojantis keliu Marijampolė–Plutiškės ir negalintis patikėti savo akimis: visas kelias – kaip stiklas, važiuoti sudėtinga, o jį prižiūrinčios įmonės darbuotojai, užuot druskos pabėrę, pakelėse žolę pjauna. „Atvažiuokite ir pažiūrėsite, aš irgi iš pradžių pamaniau, kad sapnuoju. Užuot barstę kelią, jie žiemos viduryje griovius šienauja. Aš net nufilmavau. Gražus vaizdas“, – piktinosi marijampolietis.
Knygos artimųjų kūrybai įamžinti
Ne taip ir retai pasitaiko, kad netikėtai atrastas koks nors širdžiai mielas pomėgis vienam ar kitam žmogui palaipsniui tampa ir pragyvenimo šaltiniu ar bent jau ta nedidele tėkme, kuri jį papildo, kartu prisidėdama prie gyvenimo pilnatvės pojūčio. Dar nežinia ar būtent taip atsitiks ir Marijampolėje augusiai, dabar Didžiojoje Britanijoje su šeima gyvenančiai ir tik pasisvečiuoti į gimtąją Marijampolę parvykstančiai Gintarei Degouveia.