Maždaug prieš du dešimtmečius, kai žemė buvo pradėta grąžinti jos tikriesiems savininkams, tikriausiai niekas nesitikėjo, kad bus toks didelis poreikis ūkininkauti. Todėl tuometiniai politikai priėmė „genialų“ sprendimą, kurį iki šiol keiksnoja daugelis žemdirbių. Didžiuliai dirbamos žemės plotai buvo „suraikyti“ trihektariais ir išdalinti kaimo gyventojams, įvardijant tai asmeniniais ūkiais, gautais iš valstybės nuomos pagrindais…
Draudimo bendrovių žadami aukso kalnai realybėje virsta kalvelėmis
Ne veltui sakoma, kad nėra didesnės nelaimės kaip gaisras. Vagys palieka bent sienas, o ugnis sunaikina viską. Žmogus lieka be namų, be to, ką per visą savo gyvenimą užgyveno, ką brangino, saugojo. Gerai, jeigu yra santaupų namams atstatyti, tačiau dažnai žmonės viso gyvenimo santaupas būna į namus ir sudėję…
Ar iš tiesų klasikinė muzika provincijoje – podukros vietoje?
Klasikinės muzikos mėgėjai kartais užsimena, kad Marijampolėje gerų rimtosios muzikos renginių nėra daug – esą orientuojamasi į popsinę muziką. Kita vertus, kai pagaliau koncertai su puikiais klasikinės muzikos atlikėjais įvyksta, salės, švelniai sakant, pilnos nebūna. Išskyrus gal priešnaujamečius simfoninio orkestro koncertus, kuriuose jau daug metų tradiciškai nuskamba „Atsisveikinimo simfonija“ – į pastaruosius nueiti marijampoliečiams jau tapę kone prestižo reikalu…
Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte veikia kalvarijiečio medžio skulptoriaus Antano Lastausko darbų paroda. Sutapimas tai ar kažkieno brėžiamuose gyvenimo keliuose bei darbų grafikuose sąmoningai pažymėtas akcentas – nežinia. Bet faktas lieka faktu: prieš dešimtį metų, 2003-aisiais, Antano Lastausko pavardė pirmą kartą taip ryškiai nuskambėjo visoje Lietuvoje, nes jis sėkmingai debiutavo tradicinėje Liongino Šepkos medžio drožėjų konkursinėje parodoje Rokiškyje…