Sodyboje Gudeliuose – pavasariniai ežerai
Kiekvieną pavasarį, staiga atšilus orui, žemesnėse vietose esančias pievas, pasėlius ir net griovius užlieja polaidžio vandenys. Ten, kur gerai veikia drenažas ir visi melioracijos įrenginiai, vanduo neužsistovi. Deja, yra nemažai vietų, kur ankstyvą pavasarį tyvuliuoti pradėję polaidžio vandens ežerai ilgai nenusenka. Dėl to vandenyje mirksta dideli pasėlių plotai, dirbama žemė ir pievos…
Šimtamečiame name marijampoliečiai įsirengia erdvius butus
Buvusiame kareivinių miestelyje Vytauto gatvėje prieš penkerius metus įsigijusi butą jauna Kristinos ir Andriaus Mickų šeima sako nepasigailėjusi tokio sprendimo…
Vis nepavyksta išspręsti…
Tūkstantmečių tiesa: kiekvienos šalies, tautos, civilizacijos (kultūros plačiąja prasme) lygį, be kitų dalykų, labai ryškiai parodo ir tai, kaip sugebama saugoti atmintį, gerbti išėjusių Anapilin atminimą. Ir ne vien apie šeimą, giminę ar savo tautą kalbama. Rytiečiai sako: „Parodyk ne tik kokie tavo karių, bet ir kokie tavo šalies priešų kapai, ir aš pasakysiu, kokia tavo tauta… Nes mirusieji, žuvusieji yra lygūs – jie įbrėžė brūkšnį istorijoje ir brangiai sumokėjo“. Tai vertinama kaip bendras žmonijos istorijos paveldas…
Netičkampis: gyvenimas miesto pašonėje
Algimantas Miškinis apie Netičkampį užsimena knygoje „Marijampolės miestas iki 1940 m.“. Pasak autoriaus, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą kaimas paminėtas 1592-aisiais. Toliau knygoje apie išaugusį kaimą rašoma: „1782 metais sudarytas Prienų seniūnijos inventorius, kur minimas Kvietiškio raktas, o jame 943 valakai. Raktui priklausė 35 kaimai. Didžiausi Trakiškių – 24 dūmai, Netičkampio – 37 dūmai, Patašinės – 35 dūmai (…) Rakte veikė 10 karčemų: Netičkampyje, Didžiajame Narte, Narteliuose (…)“…