Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms.
Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas.
Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko nepadarysi!) rišamos Kazimiero karūnos, rykštelinės, lietuviškos plokščiosios verbos.
Vienoje – margutį, kitoje – paukštuką įkomponuoja, o šiemet pirmą kartą rišo verbas-eglutes.
– Verbą riši – dar apie penkias galvoji, o fantazija beribė, – sako jau 17 metų verbas rišanti B. Juškevičienė. – Rišimo paslapčių nė viena neišduoda, netgi sesuo man nepapasakoja, kaip tą ar kitą augalą norima forma susukti, sudėlioti.
Verbų rišimo madas sukuria pati rišėja. Ilgai vadintos Vilniaus krašto verbomis Birutės dėka sukurtos tik Suvalkijai būdingos verbos – iš kitų jos išsiskiria natūralumu, paprastumu, nedažytais augalais, originaliu žolynų komponavimu.
Marijampolės liaudies menininkų klubui „Mūza“ priklausanti tautodailininkė B. Juškevičienė sako su edukacinėmis programomis dalyvaujanti mokyklose, pasakojanti apie liaudies meną, mokanti, kaip verbas rišti.
– Stebina tai, kad berniukai greičiau perpranta ir drąsiai bando surišti verbą ir jiems tai pavyksta, o dauguma mergaičių net nesistengia, nes… nagai lūžinėja, – pasakoja Birutė. – Jeigu noro nėra, nieko nebus, o pasiekti rezultatą galima tik per darbštumą.
Per dieną moteris suriša septynias dideles išskirtinio grožio verbas.
– Kiekviena žolelė apčiupinėta po šimtą kartų: užauginta, nuskinta, išdžiovinta, surišta, – sako rišėja Birutė. – Rišti verbos niekada nesėdu nuliūdusi – tik geros nuotaikos! Ir verba graži pavyksta, ir gerą energiją per žolę žmogui perduodi.
Iš augalų šakelių ir gėlių sukurtos verbos, Verbų sekmadienį pašventintos bažnyčioje, saugo namus nuo perkūno, žemę – nuo graužikų ir sausros, gyvūnams suteikia vaisingumo ir sveikatos. Rankų darbo išskirtinio grožio verbos prieš didžiąsias šventes ypač perkamos. Tie, kurie nori pasipuikuoti prieš kitus, perka kuo didesnę ir įspūdingesnę verbą. Įvairių dydžių verbas B. Juškevičienė veža į muges ne tik Lietuvoje. Šiemet Lenkijoje, Punske, kasmetinėje Atvelykio šventėje, kurią organizuoja Lenkijos lietuvių etninė draugija, o darbus suveža liaudies meistrai lietuviai iš visų Lenkijos regionų, Birutės verbos buvo pripažintos gražiausiomis.