Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti...

2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. Tik jų, deja, irgi vis mažiau…

 

Brangi nuotrauka: Juozas Adomaitis 1925 metais, sukakus dvidešimčiai...

Brangi nuotrauka: Juozas Adomaitis 1925 metais, sukakus dvidešimčiai…

Pažintis ir įspūdis
Rašant kultūros temomis ir konkrečiai apie savamokslius, liaudies menininkais ar tautodailininkais tituluojamus, kūrėjus, retai kas benustebindavo. Tačiau kai pirmą kartą susitikau su Juozu Adomaičiu ir tarp jo iškalinėtų, reljefais išraižytų akmenų, kuriuose buvo ir vaizdai, ir tekstai – tik tema nusakyta, o kitur – ir visas posmas išrašytas, klausiausi vaizdingos, taiklių pastebėjimų kupinos kalbos, tai tikrai buvo unikalu. Žmogus pasakojo apie savo akmenis ir gyvenimą, kuris atrodė net kažkuo netikras: prasidėjęs šimtmečio pradžioje, kupinas istorijos virsmų ir visokiausios veiklos, į kurią įsitraukdavo pats, o daug ką buvo priverstas daryti, pasikeitimų, rūpesčių auginant gausią šeimą… Vien to būtų galėję užtekti ne tik vieno, bet ir kelių žmonių gyvenimams – o čia dar ir toks saviraiškos proveržis, ne vienam iš šalies, be abejo, atrodęs keistoku. Vis dėlto: kaime, kur nuo darbų neatsigini, dar imk ir eikvok sveikatą ir laiką ne tik gabendamas namo akmenis, bet ir aplink juos tupinėdamas! Nei kieno prašytas, nei už pinigus. Vienas esminių klausimų (kaip turbūt ir daugelio) tąsyk buvo toks: kodėl akmenys? Ar ne paprasčiau būtų buvę imtis medžio – juk kalė jis tuos akmenis, gremžė ne kažin kokiais (bent jau ilgą laiką) įrankiais. Paprastu kaltu, plaktuku… Kiek pamenu, pašnekovas aiškino, kad sunkumo čia nėra jokio, pats akmuo lyg prašosi, kad jame įrėžtum tą ar kitą dalyką, jis, su akmeniu savaip pabendravęs, jau viską lyg matydavęs, tik va, su įrankiais buvę sunkiau, kol Julius Narušis neatvežęs tikrų. Su jais, sakė, tai jau vienas juokas dirbti ir gerų žodžių dovanotojui negailėjo…
Būtent skulptorius Julius Narušis ir buvo pasiūlęs apsilankyti čia. Sakė: toks unikalus meistras netoli miesto gyvena, kad „kažin, ar Lietuvoje dar kitas toks yra“. Apie jį išgirdęs, užsukęs – ir likęs išsižiojęs tikrąja prasme… Padovanojo jam tikrų skulptoriaus įrankių, o paskui dar ne kartą su artimais bičiuliais ar garbiais svečiais jis vis sukdavo keleliu link Adomaičių sodybos, kad supažindintų su meistru ir jo darbais.
…O tąsyk, pirmą kartą apžiūrėjus darbus ir išgirdus kiekvieno jų istoriją, šeimininkas dar nustebino: buvo surinkęs nemažai visokių senų daiktų – nuo ūkio, buities rakandų iki radinių iš praėjusių karų ir dar senesnių laikų. Parodė kai ką iš savo jaunystės (apie dokumentus ar „anos Lietuvos“ apdovanojimus tuomet dauguma bevelijo tylėti, o Adomaitis didžiavosi tuo, ką pelnė, tuo, ką veikė). Ir apskritai, prisimenant ir pirmąjį, ir dar pora susitikimų galima sakyti, kad iš jo sklido tikrumas, pasitikėjimas savimi ir tuo, ką daro – anaiptol ne paikas išdidumas, bet žinojimas, kad yra teisus ir kad tik toks jo kelias.

Kelias per gyvenimą – lyg per laukus
XX amžiaus pradžios Lietuvos kaime nelabai kas svarstė, ką vaikai rinksis: „paskyrė“ kurį kunigu ar daktaru, jei buvo iš ko, o kiti dirbo ir gyvenimus kaip išmanydami kūrėsi… Domininko ir Onos Adomaičių šeimoje augo trys broliai ir aštuonios seserys. Po to, kai tėvas dėl sužeistos rankos nelabai begalėjo dirbti prie žemės, Juozą, kaip vyrą ir iš vyresniųjų, „paskyrė būti prie namų“. Šeima daug dirbo, vaikai nuo mažumės irgi triūsė ūkyje. Jei sąlygos būtų buvusios kitos, Adomaičių Juozukas veikiausiai būtų didelius mokslus išėjęs, kokiu plačiai žinomu žmogumi būtų tapęs. Buvo gabus, smalsus, be galo aktyvus: kai Lietuva 1918 metais paskelbė nepriklausomybę, jis buvo tarp pirmųjų, kurie stojo į įvairias organizacijas – būdamas šešiolikos į pavasarininkų, paskui šaulių (vadovavo kuopai), dalyvavo įvairiuose renginiuose. „Visa Adomaičių giminė tokia – visur jų buvo pilna, kiti nelabai prasisuks. Jo tėvas nuo kelių hektarų ūkelio prasigyveno, paskui turėjo plytinę, plytas dovanojo ir Igliaukos bažnyčios statybai, – dukra Joana sako dabar, kai apmąstanti savo tėvų ar senelių gyvenimą, daug dalykų iš to, kas iš nuotrupų susidėlioja, suprantanti ir vertinanti kitaip. – Dabar aš suprantu, kad tėtė daug ką numatė į priekį, pamatydavo tai, ko nematė kiti, apskaičiuodavo, kaip tvarkyti ūkį. Jo tėvas irgi toks buvo.“
1931 metais Juozas Adomaitis vedė Elzbietą Vaičiūnaitę ir atėjo į žentus į Pamargių kaimą. Užsiėmė statybomis – ir čia buvo, kaip sakė pats, pirmoji pažintis su akmenimis. Grynai praktinė: rinko juos, skaldė, mūrijo pamatus. Etnologas Juozas Kudirka, nemažai bendravęs su J. Adomaičiu, patvirtina: „Pirmą kartą su akmens panaudojimu susidūrė statydamas savo namus Pamargių kaime. Vėliau Marijampolėje, pas paminklų dirbėją Jurkšą pamatė, kaip apdorojamas akmuo. Prieš Antrąjį pasaulinį karą per Pamargius vedę plentą darbininkai – akmen­skaldžiai supažindino J. Adomaitį su akmenų ypatumais.“ Tačiau iki tol, kol ėmė juos kalbinti, praėjo dar nemažai laiko.
…Bėgo metai, šeima gausėjo, o istorija negailestingai rašė juodomis ir raudonomis raidėmis. Karas ir prieštaringas pokaris, kolektyvizacija ir tremtys. „Užėjus vokiečiams buvau areštuotas pusantro mėnesio, pusmetį registravausi policijoje. Grįžusi sovietų valdžia vėl areštavo, buvau Dambavos miške bunkeryje, du kartus – Marijampolės saugumo sklepuose. Visur buvo provokatorių – šnipų…“ Bet buvo nemažai žmonių, kurie žinojo, koks jis iš tiesų, kurie padėjo, pasitikėjo. Kaip aktyvų žmogų buvo išrinkę ir pirmojo „Palių“ kolūkio pirmininku – net kolūkiečių suvažiavime Vilniuje dalyvavo… Bet buvo tai jam svetima, nepritarė šiai politikai, tad nutarė tapti veterinaru, lankė kursus ir šiuo darbu labai džiaugėsi: mylėjo gyvulius, ypač – arklius, sakė juos suprantantis. Tai buvo ir papildomos pajamos, nes šeimoje augo, į mokslus tiesėsi aštuonetas…

Akmenis prakalbino skausmas…
Nors akmenys J. Adomaitį visą laiką traukė (rinko juos, dar nė nesusimąstydamas, kur panaudos), bet atėjo diena, kai ėmė su jais „kalbėtis“. Ir ne todėl, kad staiga būtų atsiradę laisvo laiko: dukros sako, kad stebino tėvo užsispyrimas, nepaisant nuovargio, po darbų nors valandėlę kitą padirbėti su kaltu… Lūžis atėjo, kai 1959-aisiais mirė vienintelis sūnus Algirdas. Grįžo iš kariuomenės paliegęs, keletą metų bandė atgauti sveikatą. Jam tebuvo 26 metai.
Tėvas, netekties skausmo, o gal suvokimo, kad būties trapumas nenugalimas, bet akmuo – amžinas, paskatintas pradėjo akmenyse kalti, raižyti tai, kas aplink. Savo skausmą irgi. Įamžino ir išėjusį į Amžinybę sūnų, ir kitus šeimos narius, ir svarbius Lietuvos įvykius. Tarsi dienoraštį rašė (beje, yra kai ką užrašęs, Lietuvoje prasidėjus Atgimimui yra parašęs ir eilėraščių…). Iš pradžių – ir tai labiausiai stebino darbus pamačiusius – akmenyje tiesiog raižė vaizdus, žodžius, dainų posmus, kaip tai daro grafikai. Taip, kaip kitas būtų piešęs popieriuje ar kalęs medyje. Jo šie darbai norom nenorom susišaukia su kito ryškaus šio krašto kūrėjo Romano Krasninkevičiaus grafika (beje, grafikas akmenorių yra įamžinęs savo raižinyje 1983 metais). Daug darbų skirta Lietuvai, jos istorijai. Buvo daug skaitęs apie didžiuosius kunigaikščius – juos, ypač Vytautą, raižė akmenyje ne kartą. Apie darbus kalba jų pavadinimai: „Gedimino sapnas“, „Birutės kalnas“, „Užaugau Lietuvoj…“, „Vytautas prie žemėlapio“, „Prie kapo“, kai kur – dainos eilutė… Vėliau, jau tobulesniais įrankiais dirbdamas, ėmė kurti ir figūrinius darbus, nedideles skulptūras. Dažnai tai buvo gyvūnai, bet ne vien. Atsirado įvairesnių technikos požiūriu darbų.
Ne viename akmenų meistras įamžino kokį svarbų šeimos gyvenimo įvykį, nes jų aplink buvo daugybė. Vis didėjantis pulkelis anūkų stebėjo ir stebėjosi, kaip paprastas akmuo pavirsta žvėreliu ar kuo kitu. Jų, tų žvėrelių, nemažai sodyboje apgyvendino…



Elzbietos ir Juozo Adomaičių vestuvinė nuotrauka.
Igliaukos pavasarininkų kuopa prie pačių pastatyto kryžiaus. Akmenys, išgarsinę šį suvalkietį... ...ir laukai, iš kurių jie atkeliavo į sodybą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu

    2022-05-25Pramintomis pėdomis – link tikėjimo žmonėmis ir gyvenimo grožiu
    Džiaugtis gyvenimu, išgirsti artimą ir branginti visas gyvenimo patirtis bei pamokas. Su šiomis mintimis Aldona KATILIENĖ kasdien keliauja savanorystės keliu, fotografuoja kultūrinius renginius, socialiniuose tinkluose rašo tikėjimo tema, o Švč. Mergelės Marijos Ramintojos lankytojams yra žinoma Ramintojos skaityklėlės šeimininkės vardu. Bažnyčios bibliotekoje – knygų ir „atmelstų sienų“ apsuptyje prie arbatos puodelio – įvyko mūsų pokalbis. Aldona arbatos pasiūlo kiekvienam ateinančiam pasisveikinti ir pasikalbėti apie gyvenimą. – Miela Aldona, girdėjau Jus ne kartą sakant: „Džiaugiuosi galėdama bendrauti ir pagelbėti kitiems.“ Iš kur Jūs semiatės energijos visoms veikloms? – Seniau nesusimąstydavau, bet dabar aš jau suprantu: be meilės sau, nebus meilės ir kitam. Teisinga ...
  • Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet

    2022-05-25Gyventojų susidomėjimas renovacija auga kasmet
    Augančios šildymo kainos verčia vis dažnesnį gyventoją atsigręžti į renovaciją bei apsvarstyti atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą savo daugiabutyje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių gyventojų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka 2-3 kartus didesnes sąskaitas, nei tie, kurie jau atsinaujino savo gyvenamuosius namus arba gyvena naujos statybos būstuose. Kainoms už šildymą ...
  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.