Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus
Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400.
Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur).
„Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi nauji eksponatai. Turime ir stendą apie Vidrinskienės veiklą, jos išleistus leidinius. Labai vertingos medžiagos mokytoja su būrelio nariais pririnkusi apie Joną Totoraitį: senų spaudinių (1927, 1933 m.), kuriuos asmeniškai surado, nupirko. Yra J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ pirmas leidimas (1938 m.) ir antras, kurį redagavo ji pati (2003 m.). Mokytoja buvo geriausia Totoraičio asmenybės ir biografijos žinovė. Mokiniai parašė solidų pranešimą apie jo veiklą ir darbus, kurį pristatė konferencijoje.“
Progimnazijoje sukurta tradicija rengti J. Totoraičio vardu pavadintą istorijos olimpiadą 7–8 klasių mokiniams. Pernai joje dalyvavo ne tik progimnazijos mokiniai, bet ir iš visos Marijampolės savivaldybės mokyklų.
Taip pat labai reikšminga, kad mokytoja Vidrinskienė rašė ir šios mokyklos istoriją. Išleistos dvi knygos: „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m., 221 psl.) ir antroji, apimanti 2001–2011 metus, kurios buvo bendraautorė. Taip pat jos parašyta ir išleista ir mokyklos muziejaus istorija.
S. Šimonėlienė sako, kad tokį gigantišką darbą, kaip muziejaus sukūrimas, fondų rinkimas ir tvarkymas, atlikti teko neturint tam skirto etato. Vidrinskienė visada jį dirbo tik iš entuziazmo, neskaičiuodama savo laiko, asmeninių lėšų, sugebėdama įtraukti daugybę mokinių, kurie taip pat darė tai laisvalaikiu. Aišku, labai svarbus mokyklos vadovo požiūris. Vidrinskienę palaikė visi mokyklos vadovai, taip pat ir dabartinė direktorė Renata Zdanė, dirbanti čia jau 8 metus.
Anksčiau visi mokyklos metraščiai buvo rašomi mašinėle, nuotraukos kaupiamos popierinės. Dabar tai jau saugoma elektroninėse laikmenose.
Atskiras stendas muziejuje yra skirtas šios mokyklos pedagogui Algimantui Ramanauskui, šeima padovanojo jo asmeninį archyvą. Yra stendas mokyklos esperantininkų veiklai, kuri visa praktiškai laikėsi ant mokytojos D. Vidrinskienės pečių. Čia puikuojasi 2001 metais Europos Parlamante Strasbūre laimėta taurė iš konkurso „Euroscola“. Išdėliotos mokytojos D. Vidrinskienės sukurtos ir išleistos šios kalbos mokymo metodinės priemonės, vadovėliai.
Be mokinių muziejus būtų negyvas, tad čia vyksta renginiai, edukaciniai užsiėmimai, susirinkimai. Ateina buvę mokiniai per klasės susitikimus, jų tėvai. Vyksta renginiai apie J. Totoraitį, priimamos ekskursijos.
Mokykla nepamiršta Vidrinskų veiklos, jų indėlio: prieš porą metų mokiniai parengė pranešimą apie jų kraštotyrinę veiklą ir perskaitė miesto konferencijoje. S. Šimonėlienė mano, kad Vidrinskų veikla ir padarytas poveikis kraštotyros, kitose srityse dar nėra tinkamai įamžintas. Tai darbas ateičiai.
2014 metais Jono Totoraičio progimnzijos muziejus užėmė antrą vietą tarp visų Suvalkijos regiono mokyklinių muziejų.