Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas.
2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas.
Mokytojai Paulinai Danutei Vidrinskienei suteikta esperanto kalbos mokytojos ir neformaliojo ugdymo kraštotyros vadovės ekspertės kvalifikacinė kategorija.Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų
Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko artimi iki šiol, neretai susitinka. Didžiulę įtaką linuanistinės studijų krypties pasirinkimui turėjo tai, kad knygų skaitymas šeimoje buvo didelis malonumas. Toks, kad vertė ieškoti ir gauti kone kiekvieną pasirodžiusį vertą dėmesio leidinį.
Dar labai svarbi Danutei buvo jos nuostabi gimtosios kalbos mokytoja vienuolė Danutė Mušinskaitė. Pasirodo, šiai mokytojai vardą išrinko pats Maironis. Jis buvo tetos draugas, todėl tartasi su juo. O Danutė poetui, kaip žinia, asocijavosi su tėvyne. Beje, D. Mušinskaitė buvo vienintelė mokytoja, baigusi universitetą. Ji mokėjo patraukti: gėda būdavo nesimokyti, neperskaityti užduotos knygos.
„Mes su sese Ramute turėjome polinkį kalboms. Kai baigiau vidurinę mokyklą, tėtis neteko darbo, nes buvo šaulys, mama irgi nedirbo. Negalėjau išvažiuoti studijuoti, teko eiti dirbti. O ko labai tada trūko – tai mokytojų. Nė 18 metų neturėdama pradėjau mokytojauti. Tai atrodė laikina, vėliau įstojau į Šiaulių institutą – irgi atrodė laikinai. Tik vėliau mama kone išstūmė į Vilnių, studijuoti stacionare. Po tų 2 metų pedagoginiame institute pajutau, kad noriu mokytojauti, kad tai mano kelias. Tai vis nuostabių dėstytojų Petronėlės Česnulevičiūtės, prof. Budzinskio ir kitų įtaka.“
Tapo labai įdomu dirbti, atsirado noras stengtis, galvoti, kaip galėtų įdomiau padaryti pamoką. Buvo gera dirbti su vaikais. Su buvusiais mokiniais iki šiol bendrauja. „Geriausi mano draugai dabar yra buvę mokiniai.“
Į Marijampolę atsivežė vyras Zig­mas, su kuriuo buvo kurso draugai. Kitąmet sueis 60 metų, kai gyvena čia. Pradžioje lituanistė 14 metų dirbo Jono Jablonskio vidurinėje (dab. Rygiškių Jono gimnazija), vėliau perėjo į 5-ąją vidurinę (dab. Jono Totoraičio progimnazija).
Prasidėjęs Atgimimas viską pakeitė
„Geriausias laikas darbe prasidėjo po Atgimimo 1991 m. Neliko baimės pasakyti ką ne taip, kaip tinka valdžiai. Nereikėjo apgalvoti kiekvieno žodžio, bijoti klaidingų interpretacijų. Nors mokiniai man yra sakę, kad vis tiek suprasdavo, jautė mano potekstes. Buvusi mokinė, dabar pedagogė Regina Dilienė iš užuominų sakė viską supratusi.“
Iki Atgimimo šnekėti atvira širdim, ne taip, kaip reikalaujama, buvo neįmanoma. Literatūros mokytojai juk mokė ir Lietuvos istorijos, nes per istorijos pamokas to buvo labai mažai. O pristatant rašytoją reikėdavo pateikti to laikotarpio istorinį foną. Nuolat jautė vizitatorių baimę, nežinią, ko jie nori, ko ieškos – gal internacionalinio auklėjimo ar ko kito. Nuolatinė įtampa paveikė širdį, prasidėjo mokytojos ligos.
„Mokytojo darbas akmenuotas, bet ir grąžos davė: dvasingumo prasme, gerų santykių su vaikais, bendravimo, jų palaikymo prasme.“
Esperanto kalba atvėrė duris į pasaulį
„Domėjausi šia kalba ir anksčiau, bet nebuvo progos pasimokyti. Kai mokiau vyresnėse klasėse, man reikėjo žinių apie dirbtines kalbas. Tai paskatino pradėti lankyti kursus, kad pati turėčiau pagrindus. 1984 m. baigiau metų kursus. Susipažinau su esperanto gramatika, verčiau, skaičiau, bet dar kokius metus bijojau kalbėti. Pradėjau pamažu važinėti į reginius. Kasmet vykdavau į Baltijos šalių renginį, vadinamą BET. Šiemet, beje, vyks jau 52 kartą, liepos mėnesį Birštone – būtinai važiuosiu.“ Mokytojos namai pilni įvairiausių suvenyrų, nuotraukų iš kelionių, iš susirašinėjimo su bendraminčiais esperantininkais iš viso plataus pasaulio.
1995 m. pradėjo važinėti į pasaulinius kongresus (jie rengiami nuo 1905 m.). „Pirmas mano tarptautinis kongresas buvo Suomijoje. Išvykimą finansiškai parėmė švietimo skyriaus vedėjas Antanas Mikuckis. Ten buvo tikras stebuklas: savaitė saloje, kur visi tave supranta, nesvarbu kokios tautybės, kokio rango, ir tu visus supranti“.
Nuo tada mokytoja pradėjo daugiau studijuoti, įgijo tarptautinį esperanto diplomą, leidžiantį mokyti šios kalbos visame pasaulyje. Deja, dėl lėšų stokos juo beveik nepasinaudojo. O štai mokykloje jai leido vesti esperantininkų būrelį. Kai buvo įvestas profiliuotas mokymas, tada vaikai galėjo pasirinkti esperanto kaip mokomąjį dalyką. Esperantininkai išsikovojo teisę dėstyti kaip ir kitas užsienio kalbas, o atestate mokiniai turėjo esperanto kalbos pažymį.
Didelis skirtumas buvęs mokyti lietuvių ir esperanto. Lietuvių kalba buvo privaloma, o esperanto pasirenkama. Ateidavo tie, kurie tikrai nori. „Paskutiniai 11 metų buvo man nepaprastai gražus laikas, eidavau į mokyklą su didžiuliu džiaugsmu, ir vaikai noriai mokėsi. Labai gerai sekėsi ir kraštotyrinė veikla, su vaikais daug padarėme ir jiems buvo įdomu“, – prisimena pedagogė.
Kraštotyrinį darbą dirbo kartu su vyru
„Su kraštotyrininkais kas 2 metai vykdavome į ekspedicijas. Ir vyro mokiniai (V. Mykolaičio-Putino internatinės mokyklos), ir mano su savo darbais vykdavo į respublikines konferencijas ir grįždavo su ministrų padėkomis. Daug keliaudavome po šalį“.
1979 m. D. Vidrinskienė perėmė J. Totoraičio mokykloje kitos mokytojos darbą kraštotyros srity. „Lituanistas ir taip visada būni kraštotyrininkas. Ieškai žinių apie rašytojus, nori pasakyti daugiau nei vadovėlyje. Rengdavome mokytojų ekskursijas, paskui pradėjau ir su mokiniais važinėti“.
Pasirinko kaupti medžiagą apie mokytojus veteranus. „Jų buvo tada nedaug, apėmiau visas miesto mokyklas – ir pedagoginę. Medžiaga pamažu kaupėsi mokykloje. Paskui V. Peckus su V. Viliūnu nutarė išleisti knygą apie mokytojus, aš daug medžiagos jiems daviau. Bet jos vis gausėjo, nutariau ir aš sudėti į knygą. Ir taip 2006 m. išėjo pirma knyga „Skambančios rugsėjų upės“ (233 mokyt.). 2010 m. teko leisti antrą tomą apie 64 pedagogus – iš viso buvo surinkti ir publikuoti 297 mokytojų atsiminimai.
Mokytoja prisimena, kad buvo sunku mokytojų prisiprašyti, kad atsakytų į klausimus, duotų žinias apie save. Ne visi suprato šio darbo prasmę, sakė: „Nenorime nusirengti prieš visus“. Teko aiškinti, kad ko nesinori galima neminėti, rašyti apie tai, kas gera. Buvo ir tokių, kurie tiesiog nenorėjo… Daug laiko sudėta šiam darbui, bet prievarta niekas nebuvo verčiamas.
„Kai perėmiau kraštotyros būrelį, rašėme ir mokyklos metraščius, metų albumus, ieškojome buvusių mokinių, žinių apie jų likimus, pasiekimus. Pamažu medžiaga jau netilpo spintose, reikėjo muziejaus. 2001 m. buvo įsteigtas J. Totoraičio mokyklos muziejus. Direktorius V. Pileckas skyrė patalpą ir labiausiai padėjo, dar finansavo ir mokyklos istorijos išleidimą „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“. O veikla tęsėsi, kol pedagogė išėjo iš mokyklos 2011 m.
Knygos apie tremtinius  ir disidentus
Drauge su vyru Zigmantu Vidrinsku mokytoja rinko atsiminimus apie marijampoliečius tremtinius ir laisvės kovų dalyvius. Jie abu kartu sudarė ir bendrai išleido 4 knygas: „Išplėšti iš Tėvynės delnų“ (2000, 2001 m.), „Juos lydėjo šventas jausmas“ (2001 m.), „Trys Sibiro švyturiai“ (2004 m.) ir dar Juozo Tumo „Ožkasvilių kaimo likimas“ (2002 m.). J. Tumas davė medžiagą apie savo gimtą kaimą, tereikėjo suredaguoti, surasti lėšų.
Knygas išleisti bendrai buvo tiesiog pigiau. Nesunku atspėti, kad tai kainuoja nemažai, todėl ieškojo rėmėjų. Vyras buvo drąsesnis prašyti, todėl eidavo jis.
Pirma bendra knyga „Trys Sibiro švyturiai“ – apie kunigus tremtinius Antaną Mieldažį, Pranciškų Šliumpą ir Pranciškų Adomaitį MIC (marijonas). „Apie du kunigus aš surinkau, apie vieną – vyras. Juos visus pažinojome, todėl apie juos išleidome. Pažinojome tada jau a. a. Mieldažio gimines, seserį, iš jų gavome daug medžiagos. Adomaitis gyveno marijonų vienuolyne, davė savo dienoraštį. Asmeniškai jį pažinojau, daug šnekėdavomės, nuostabus žmogus buvo. Davė daug nuotraukų, beje, buvo J. Totoraičio mokinys, pirmos laidos, o kun. V. Aliulis – paskutinės laidos. Apie P. Šliumpą vyras rinko, jo giminaitis suteikė daug žinių ir dar tremtinė Aksomaitienė. Daug medžiagos abu surinkome, kodėl neišleisti. Išleidome 500 egz. tiražu, ir taip jos visiems prisireikė…“ – prisimena moteris.
„Išplėšti iš Tėvynės delnų“ apie mokytojus tremtinius, ją teko leisti 2 kartus. Ir vėl apie vienus rinko vyras, apie kitus – Danutė. Prisimena, kad reikėjo daug bendrauti su žmonėmis, kad šie atsiskleistų.
„Juos lydėjo šventas jausmas“ – 32 kovotojų, laisvės kovų dalyvių atsiminimai. „Visos knygos brangios kaip vaikai. Visus tekstus reikėjo perrašyti spausdinimo mašinelė, aš pati nemokėjau, tad teko samdyti žmogų, mokėti pinigus už spausdinimą“, – prisimena pedagogė.
O per tuos 5 metus po vyro mirties išleido iš viso 10 nedidelių knygelių, tarp kurių 4 poezijos knygos. Dar knygą apie Rimantą Juknevičių, mokytoją Algį Ramanauską, 2 knygas apie mokyklos muziejų, jo jubiliejų, monografiją „Jonas Totoraitis“. O „Akies krašteliu pro geležinę uždangą“ – apie keliones tarybiniais metais į Čekoslovakiją, Vengriją ir kt.
Gyvenimas įdomus
„Man mano gyvenimas buvo įdomus, o kitam gal ne. Niekada nenuobodžiauju. Kūryba padėjo išsigelbėti iš depresijos. Man buvo du didžiuliai stresai: žuvo anūkas, po metų mirė vyras. Gyvam kapų nėra, kažką juk turėjau daryti. Metus po vyro mirties dar dirbau. Bet kai mokykla tapo progimnazija, neliko vyresnių klasių, neliko ir esperanto, o ir kraštotyrinė veikla su 7–8 klasių mokiniais sunkiai duodasi – per maži tam“, – pasakoja mokytoja.
Nuo liūdesio išėjus į pensiją gelbėjo kūryba – ėmė kurti poeziją. Pernai įstojo į Vilniaus mokytojų literatų draugiją „Spindulys“. Kas mėnesį ar kas antrą ten nuvyksta, visi atvykusieji turi progos paskaityti savo kūrybą. Buvo anksčiau įstojusi į Marijampolės „Sietyną“, bet nelabai patiko.
„Dabar lietuviškai parašiau Marijampolės esperanto klubo istoriją ir baigiu išversti į esperanto (knygoje bus abu variantai). Paskui redaguosiu ir išleisime (G. Vilutis žadėjo paremti). Rašinėju šiek tiek nuolat, taip pat daug skaitau. Viskas priklausys nuo sveikatos“, – sako Danutė.

Svečiuose Suomijoje pas esperantininkus. Danutė (sėdi pirma iš dešinės) keliavo ten su sūnaus šeima.Mokytoja įsiamžino su paskutine esperanto kalbą besimokiusių J. Totoraičio mokyklos mokinių laida 2010 metais.Čekijoje, kur D. Vidrinskienė laikė tarptautinius esperanto kalbos egzaminus, kartu su viso pasaulio esperantininkais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.