Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas.
2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas.
Mokytojai Paulinai Danutei Vidrinskienei suteikta esperanto kalbos mokytojos ir neformaliojo ugdymo kraštotyros vadovės ekspertės kvalifikacinė kategorija.Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų
Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko artimi iki šiol, neretai susitinka. Didžiulę įtaką linuanistinės studijų krypties pasirinkimui turėjo tai, kad knygų skaitymas šeimoje buvo didelis malonumas. Toks, kad vertė ieškoti ir gauti kone kiekvieną pasirodžiusį vertą dėmesio leidinį.
Dar labai svarbi Danutei buvo jos nuostabi gimtosios kalbos mokytoja vienuolė Danutė Mušinskaitė. Pasirodo, šiai mokytojai vardą išrinko pats Maironis. Jis buvo tetos draugas, todėl tartasi su juo. O Danutė poetui, kaip žinia, asocijavosi su tėvyne. Beje, D. Mušinskaitė buvo vienintelė mokytoja, baigusi universitetą. Ji mokėjo patraukti: gėda būdavo nesimokyti, neperskaityti užduotos knygos.
„Mes su sese Ramute turėjome polinkį kalboms. Kai baigiau vidurinę mokyklą, tėtis neteko darbo, nes buvo šaulys, mama irgi nedirbo. Negalėjau išvažiuoti studijuoti, teko eiti dirbti. O ko labai tada trūko – tai mokytojų. Nė 18 metų neturėdama pradėjau mokytojauti. Tai atrodė laikina, vėliau įstojau į Šiaulių institutą – irgi atrodė laikinai. Tik vėliau mama kone išstūmė į Vilnių, studijuoti stacionare. Po tų 2 metų pedagoginiame institute pajutau, kad noriu mokytojauti, kad tai mano kelias. Tai vis nuostabių dėstytojų Petronėlės Česnulevičiūtės, prof. Budzinskio ir kitų įtaka.“
Tapo labai įdomu dirbti, atsirado noras stengtis, galvoti, kaip galėtų įdomiau padaryti pamoką. Buvo gera dirbti su vaikais. Su buvusiais mokiniais iki šiol bendrauja. „Geriausi mano draugai dabar yra buvę mokiniai.“
Į Marijampolę atsivežė vyras Zig­mas, su kuriuo buvo kurso draugai. Kitąmet sueis 60 metų, kai gyvena čia. Pradžioje lituanistė 14 metų dirbo Jono Jablonskio vidurinėje (dab. Rygiškių Jono gimnazija), vėliau perėjo į 5-ąją vidurinę (dab. Jono Totoraičio progimnazija).
Prasidėjęs Atgimimas viską pakeitė
„Geriausias laikas darbe prasidėjo po Atgimimo 1991 m. Neliko baimės pasakyti ką ne taip, kaip tinka valdžiai. Nereikėjo apgalvoti kiekvieno žodžio, bijoti klaidingų interpretacijų. Nors mokiniai man yra sakę, kad vis tiek suprasdavo, jautė mano potekstes. Buvusi mokinė, dabar pedagogė Regina Dilienė iš užuominų sakė viską supratusi.“
Iki Atgimimo šnekėti atvira širdim, ne taip, kaip reikalaujama, buvo neįmanoma. Literatūros mokytojai juk mokė ir Lietuvos istorijos, nes per istorijos pamokas to buvo labai mažai. O pristatant rašytoją reikėdavo pateikti to laikotarpio istorinį foną. Nuolat jautė vizitatorių baimę, nežinią, ko jie nori, ko ieškos – gal internacionalinio auklėjimo ar ko kito. Nuolatinė įtampa paveikė širdį, prasidėjo mokytojos ligos.
„Mokytojo darbas akmenuotas, bet ir grąžos davė: dvasingumo prasme, gerų santykių su vaikais, bendravimo, jų palaikymo prasme.“
Esperanto kalba atvėrė duris į pasaulį
„Domėjausi šia kalba ir anksčiau, bet nebuvo progos pasimokyti. Kai mokiau vyresnėse klasėse, man reikėjo žinių apie dirbtines kalbas. Tai paskatino pradėti lankyti kursus, kad pati turėčiau pagrindus. 1984 m. baigiau metų kursus. Susipažinau su esperanto gramatika, verčiau, skaičiau, bet dar kokius metus bijojau kalbėti. Pradėjau pamažu važinėti į reginius. Kasmet vykdavau į Baltijos šalių renginį, vadinamą BET. Šiemet, beje, vyks jau 52 kartą, liepos mėnesį Birštone – būtinai važiuosiu.“ Mokytojos namai pilni įvairiausių suvenyrų, nuotraukų iš kelionių, iš susirašinėjimo su bendraminčiais esperantininkais iš viso plataus pasaulio.
1995 m. pradėjo važinėti į pasaulinius kongresus (jie rengiami nuo 1905 m.). „Pirmas mano tarptautinis kongresas buvo Suomijoje. Išvykimą finansiškai parėmė švietimo skyriaus vedėjas Antanas Mikuckis. Ten buvo tikras stebuklas: savaitė saloje, kur visi tave supranta, nesvarbu kokios tautybės, kokio rango, ir tu visus supranti“.
Nuo tada mokytoja pradėjo daugiau studijuoti, įgijo tarptautinį esperanto diplomą, leidžiantį mokyti šios kalbos visame pasaulyje. Deja, dėl lėšų stokos juo beveik nepasinaudojo. O štai mokykloje jai leido vesti esperantininkų būrelį. Kai buvo įvestas profiliuotas mokymas, tada vaikai galėjo pasirinkti esperanto kaip mokomąjį dalyką. Esperantininkai išsikovojo teisę dėstyti kaip ir kitas užsienio kalbas, o atestate mokiniai turėjo esperanto kalbos pažymį.
Didelis skirtumas buvęs mokyti lietuvių ir esperanto. Lietuvių kalba buvo privaloma, o esperanto pasirenkama. Ateidavo tie, kurie tikrai nori. „Paskutiniai 11 metų buvo man nepaprastai gražus laikas, eidavau į mokyklą su didžiuliu džiaugsmu, ir vaikai noriai mokėsi. Labai gerai sekėsi ir kraštotyrinė veikla, su vaikais daug padarėme ir jiems buvo įdomu“, – prisimena pedagogė.
Kraštotyrinį darbą dirbo kartu su vyru
„Su kraštotyrininkais kas 2 metai vykdavome į ekspedicijas. Ir vyro mokiniai (V. Mykolaičio-Putino internatinės mokyklos), ir mano su savo darbais vykdavo į respublikines konferencijas ir grįždavo su ministrų padėkomis. Daug keliaudavome po šalį“.
1979 m. D. Vidrinskienė perėmė J. Totoraičio mokykloje kitos mokytojos darbą kraštotyros srity. „Lituanistas ir taip visada būni kraštotyrininkas. Ieškai žinių apie rašytojus, nori pasakyti daugiau nei vadovėlyje. Rengdavome mokytojų ekskursijas, paskui pradėjau ir su mokiniais važinėti“.
Pasirinko kaupti medžiagą apie mokytojus veteranus. „Jų buvo tada nedaug, apėmiau visas miesto mokyklas – ir pedagoginę. Medžiaga pamažu kaupėsi mokykloje. Paskui V. Peckus su V. Viliūnu nutarė išleisti knygą apie mokytojus, aš daug medžiagos jiems daviau. Bet jos vis gausėjo, nutariau ir aš sudėti į knygą. Ir taip 2006 m. išėjo pirma knyga „Skambančios rugsėjų upės“ (233 mokyt.). 2010 m. teko leisti antrą tomą apie 64 pedagogus – iš viso buvo surinkti ir publikuoti 297 mokytojų atsiminimai.
Mokytoja prisimena, kad buvo sunku mokytojų prisiprašyti, kad atsakytų į klausimus, duotų žinias apie save. Ne visi suprato šio darbo prasmę, sakė: „Nenorime nusirengti prieš visus“. Teko aiškinti, kad ko nesinori galima neminėti, rašyti apie tai, kas gera. Buvo ir tokių, kurie tiesiog nenorėjo… Daug laiko sudėta šiam darbui, bet prievarta niekas nebuvo verčiamas.
„Kai perėmiau kraštotyros būrelį, rašėme ir mokyklos metraščius, metų albumus, ieškojome buvusių mokinių, žinių apie jų likimus, pasiekimus. Pamažu medžiaga jau netilpo spintose, reikėjo muziejaus. 2001 m. buvo įsteigtas J. Totoraičio mokyklos muziejus. Direktorius V. Pileckas skyrė patalpą ir labiausiai padėjo, dar finansavo ir mokyklos istorijos išleidimą „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“. O veikla tęsėsi, kol pedagogė išėjo iš mokyklos 2011 m.
Knygos apie tremtinius  ir disidentus
Drauge su vyru Zigmantu Vidrinsku mokytoja rinko atsiminimus apie marijampoliečius tremtinius ir laisvės kovų dalyvius. Jie abu kartu sudarė ir bendrai išleido 4 knygas: „Išplėšti iš Tėvynės delnų“ (2000, 2001 m.), „Juos lydėjo šventas jausmas“ (2001 m.), „Trys Sibiro švyturiai“ (2004 m.) ir dar Juozo Tumo „Ožkasvilių kaimo likimas“ (2002 m.). J. Tumas davė medžiagą apie savo gimtą kaimą, tereikėjo suredaguoti, surasti lėšų.
Knygas išleisti bendrai buvo tiesiog pigiau. Nesunku atspėti, kad tai kainuoja nemažai, todėl ieškojo rėmėjų. Vyras buvo drąsesnis prašyti, todėl eidavo jis.
Pirma bendra knyga „Trys Sibiro švyturiai“ – apie kunigus tremtinius Antaną Mieldažį, Pranciškų Šliumpą ir Pranciškų Adomaitį MIC (marijonas). „Apie du kunigus aš surinkau, apie vieną – vyras. Juos visus pažinojome, todėl apie juos išleidome. Pažinojome tada jau a. a. Mieldažio gimines, seserį, iš jų gavome daug medžiagos. Adomaitis gyveno marijonų vienuolyne, davė savo dienoraštį. Asmeniškai jį pažinojau, daug šnekėdavomės, nuostabus žmogus buvo. Davė daug nuotraukų, beje, buvo J. Totoraičio mokinys, pirmos laidos, o kun. V. Aliulis – paskutinės laidos. Apie P. Šliumpą vyras rinko, jo giminaitis suteikė daug žinių ir dar tremtinė Aksomaitienė. Daug medžiagos abu surinkome, kodėl neišleisti. Išleidome 500 egz. tiražu, ir taip jos visiems prisireikė…“ – prisimena moteris.
„Išplėšti iš Tėvynės delnų“ apie mokytojus tremtinius, ją teko leisti 2 kartus. Ir vėl apie vienus rinko vyras, apie kitus – Danutė. Prisimena, kad reikėjo daug bendrauti su žmonėmis, kad šie atsiskleistų.
„Juos lydėjo šventas jausmas“ – 32 kovotojų, laisvės kovų dalyvių atsiminimai. „Visos knygos brangios kaip vaikai. Visus tekstus reikėjo perrašyti spausdinimo mašinelė, aš pati nemokėjau, tad teko samdyti žmogų, mokėti pinigus už spausdinimą“, – prisimena pedagogė.
O per tuos 5 metus po vyro mirties išleido iš viso 10 nedidelių knygelių, tarp kurių 4 poezijos knygos. Dar knygą apie Rimantą Juknevičių, mokytoją Algį Ramanauską, 2 knygas apie mokyklos muziejų, jo jubiliejų, monografiją „Jonas Totoraitis“. O „Akies krašteliu pro geležinę uždangą“ – apie keliones tarybiniais metais į Čekoslovakiją, Vengriją ir kt.
Gyvenimas įdomus
„Man mano gyvenimas buvo įdomus, o kitam gal ne. Niekada nenuobodžiauju. Kūryba padėjo išsigelbėti iš depresijos. Man buvo du didžiuliai stresai: žuvo anūkas, po metų mirė vyras. Gyvam kapų nėra, kažką juk turėjau daryti. Metus po vyro mirties dar dirbau. Bet kai mokykla tapo progimnazija, neliko vyresnių klasių, neliko ir esperanto, o ir kraštotyrinė veikla su 7–8 klasių mokiniais sunkiai duodasi – per maži tam“, – pasakoja mokytoja.
Nuo liūdesio išėjus į pensiją gelbėjo kūryba – ėmė kurti poeziją. Pernai įstojo į Vilniaus mokytojų literatų draugiją „Spindulys“. Kas mėnesį ar kas antrą ten nuvyksta, visi atvykusieji turi progos paskaityti savo kūrybą. Buvo anksčiau įstojusi į Marijampolės „Sietyną“, bet nelabai patiko.
„Dabar lietuviškai parašiau Marijampolės esperanto klubo istoriją ir baigiu išversti į esperanto (knygoje bus abu variantai). Paskui redaguosiu ir išleisime (G. Vilutis žadėjo paremti). Rašinėju šiek tiek nuolat, taip pat daug skaitau. Viskas priklausys nuo sveikatos“, – sako Danutė.

Svečiuose Suomijoje pas esperantininkus. Danutė (sėdi pirma iš dešinės) keliavo ten su sūnaus šeima.Mokytoja įsiamžino su paskutine esperanto kalbą besimokiusių J. Totoraičio mokyklos mokinių laida 2010 metais.Čekijoje, kur D. Vidrinskienė laikė tarptautinius esperanto kalbos egzaminus, kartu su viso pasaulio esperantininkais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...