Profesionalus Marijampolės architektas, jaunosios Marijampolės fotografų kartos atstovas Vytenis Skroblas, keletą kartų paklaustas, kas jam yra fotografija, ištaria: „Priklausomybė“, o paskui paaiškina: „Kaip kitaip visa tai gali pavadinti, kai kažką darai, tačiau nežinai, kodėl.“ Tai, kad tokia „diagnozė“ išties gali būti rimta problema, paaiškėja vėliau, kai Vytenis prisipažįsta pastaruoju metu nebeužsukantis į fototechnikos parduotuves ir fototechnika prekiaujančius interneto portalus. „Tiesiog ten neinu, nes žinau, kad išvydęs kokį naują „žaisliuką“ galiu neįstengti atsilaikyti, – atvirauja fotografas. – Fototechnikos naujienos kainuoja didelius pinigus, todėl nutariau, kad geriau tegul pinigai lieka šeimai, nei būtų išleisti mano įnoriams patenkinti. Juolab kad nesvarbu, koks tas fotoaparatas bebūtų – įmontuotas į mobilųjį telefoną ar kainuojantis kelis tūkstančius eurų – jis suteikia tik techninę kokybę. Tačiau vien gera technika gerų fotografijų nepadarysi. Reikia ir žmogaus indėlio – žvilgsnio, detalės, vertinimo. Fotoaparatais „kepamos“ nuotraukos, o fotografijas daro žmogus.“
Fotografija ir fotografavimu V. Skroblas pirmąkart susidomėjo dar mokydamasis mokykloje, paskatintas fotografavusio tėčio draugo pavyzdžio. „Tačiau tuomet tai buvo tik smalsumas ir pažinimo troškimas, nes domėjausi daug kuo – lankiau krepšinio treniruotes, mokiausi Dailės mokykloje“, – prisimena Vytenis.
Vėl fotografuoti V. Skroblas pradėjo maždaug prieš 9–10 metų, siekdamas giliau pažinti jį supančią aplinką ir ją atrasti iš naujo, žvelgiant kitu kampu. „Buvo laikotarpis, kai fotografavau tik gyvūnus ir paukščius, – pasakoja Vytenis. – O dabar „pasinešiau“ į reportažines fotografijas ir jas skelbiu savo blog`e (asmeniniame interneto dienoraštyje). Ten galiu dėti viską, kas man patinka. Taip realizuoju savo ego, dalinuosi man patinkančia informacija.“
Fotografas mėgsta humorą ir teigia, kad humoras yra nuolatinė jo būsena. „Žmonių, kurie neturi humoro jausmo, aš tiesiog nesuprantu, – sako Vytenis. – Man tai – tiesiog tragedija.“ Tačiau V. Skroblas gali būti ir ironiškas bei sarkastiškas, taip pat ir savo atžvilgiu.
Rinkdamasis fotografuoti objektą V. Skroblas, kaip ir dirbdamas tiesioginį architekto darbą, vertina, ar tai bus originalu, įdomu, keista, o gal ironiška ar absurdiška. Dar vienas svarbus kriterijus – stebint aplinką užfiksuoti, ar yra kas nors nauja. Be to, Vytenis nuolat stebi ir vertindamas analizuoja kolegų darbus. „Juk įdomu atrasti, kodėl viena fotografija yra gera, o kita ne, kodėl viena fotografija yra graži, o kita ne, – sako fotografas. Paskui tuos atradimus gali panaudoti pats fotografuodamas ir darydamas fotografijas. Tai leidžia tobulėti“.
Vytenis pripažįsta taip pat stebintis fotografijos madas, tačiau pats naudoja tik tai, kas jam priimtina. Pavyzdžiui, dabartiniu laikotarpiu savo darbuose jis naudoja fotošopo programą, montažus. Pastarieji jį sudomino todėl, kad įdėjus tam tikrą savo indėlį leidžia sukurti kitokią realybę.
V. Skroblas neslepia vis dažniau pasitelkiantis mobilografiją – fotografuojantis tiesiog mobiliuoju telefonu. „Iš pradžių į tai žiūrėjau labai skeptiškai, – sako fotografas. – Tačiau pamatęs kai kuriuos darbus, nuomonę pakeičiau.“
Beje, be mobiliojo telefono iš redakcijos sako neišeina ir Vytenio mėgiamas spaudos fotografas Ramūnas Danisevičius. Pats V. Skroblas teigia, kad norėdamas tobulėti yra konsultavęsis su žinomu Marijampolės fotografu Romu Linioniu. Dar viena įdomi detalė – Vytenis yra gimęs tą pačią sausio dieną, kaip ir mūsų kraštietis, iš Marijampolės kilęs garsus žydų kilmės prancūzų fotografas Izis Bidermanas.
V. Skroblas nuo 2008-ųjų dalyvauja „Sūduvos“ fotoklubo veikloje, surengė jau penkias personalines parodas. Ateityje, gal po kokių dešimties metų, Vytenis sako svajojantis surengti didelio formato, pavyzdžiui, 1,5 x 1 m, fotografijų parodą.
