Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Diagnozė – priklausomybė

V. Skroblas pripažįsta, kad fotografijos hobis jam jau tapo tarsi liga.

V. Skroblas pripažįsta, kad fotografijos hobis jam jau tapo tarsi liga.

Profesionalus Marijampolės architektas, jaunosios Marijampolės fotografų kartos atstovas Vytenis Skroblas, keletą kartų paklaustas, kas jam yra fotografija, ištaria: „Priklausomybė“, o paskui paaiškina: „Kaip kitaip visa tai gali pavadinti, kai kažką darai, tačiau nežinai, kodėl.“ Tai, kad tokia „diagnozė“ išties gali būti rimta problema, paaiškėja vėliau, kai Vytenis prisipažįsta pastaruoju metu nebeužsukantis į fototechnikos parduotuves ir fototechnika prekiaujančius interneto portalus. „Tiesiog ten neinu, nes žinau, kad išvydęs kokį naują „žaisliuką“ galiu neįstengti atsilaikyti, – atvirauja fotografas. – Fototechnikos naujienos kainuoja didelius pinigus, todėl nutariau, kad geriau tegul pinigai lieka šeimai, nei būtų išleisti mano įnoriams patenkinti. Juolab kad nesvarbu, koks tas fotoaparatas bebūtų – įmontuotas į mobilųjį telefoną ar kainuojantis kelis tūkstančius eurų – jis suteikia tik techninę kokybę. Tačiau vien gera technika gerų fotografijų nepadarysi. Reikia ir žmogaus indėlio – žvilgsnio, detalės, vertinimo. Fotoaparatais „kepamos“ nuotraukos, o fotografijas daro žmogus.“
Fotografija ir fotografavimu V. Skroblas pirmąkart susidomėjo dar mokydamasis mokykloje, paskatintas fotografavusio tėčio draugo pavyzdžio. „Tačiau tuomet tai buvo tik smalsumas ir pažinimo troškimas, nes domėjausi daug kuo – lankiau krepšinio treniruotes, mokiausi Dailės mokykloje“, – prisimena Vytenis.
Vėl fotografuoti V. Skroblas pradėjo maždaug prieš 9–10 metų, siekdamas giliau pažinti jį supančią aplinką ir ją atrasti iš naujo, žvelgiant kitu kampu. „Buvo laikotarpis, kai fotografavau tik gyvūnus ir paukščius, – pasakoja Vytenis. – O dabar „pasinešiau“ į reportažines fotografijas ir jas skelbiu savo blog`e (asmeniniame interneto dienoraštyje). Ten galiu dėti viską, kas man patinka. Taip realizuoju savo ego, dalinuosi man patinkančia informacija.“
Fotografas mėgsta humorą ir teigia, kad humoras yra nuolatinė jo būsena. „Žmonių, kurie neturi humoro jausmo, aš tiesiog nesuprantu, – sako Vytenis. – Man tai – tiesiog tragedija.“ Tačiau V. Skroblas gali būti ir ironiškas bei sarkastiškas, taip pat ir savo atžvilgiu.
Rinkdamasis fotografuoti objektą V. Skroblas, kaip ir dirbdamas tiesioginį architekto darbą, vertina, ar tai bus originalu, įdomu, keista, o gal ironiška ar absurdiška. Dar vienas svarbus kriterijus – stebint aplinką užfiksuoti, ar yra kas nors nauja. Be to, Vytenis nuolat stebi ir vertindamas analizuoja kolegų darbus. „Juk įdomu atrasti, kodėl viena fotografija yra gera, o kita ne, kodėl viena fotografija yra graži, o kita ne, – sako fotografas. Paskui tuos atradimus gali panaudoti pats fotografuodamas ir darydamas fotografijas. Tai leidžia tobulėti“.
Vytenis pripažįsta taip pat stebintis fotografijos madas, tačiau pats naudoja tik tai, kas jam priimtina. Pavyzdžiui, dabartiniu laikotarpiu savo darbuose jis naudoja fotošopo programą, montažus. Pastarieji jį sudomino todėl, kad įdėjus tam tikrą savo indėlį leidžia sukurti kitokią realybę.
V. Skroblas neslepia vis dažniau pasitelkiantis mobilografiją – fotografuojantis tiesiog mobiliuoju telefonu. „Iš pradžių į tai žiūrėjau labai skeptiškai, – sako fotografas. – Tačiau pamatęs kai kuriuos darbus, nuomonę pakeičiau.“
Beje, be mobiliojo telefono iš redakcijos sako neišeina ir Vytenio mėgiamas spaudos fotografas Ramūnas Danisevičius. Pats V. Skrob­las teigia, kad norėdamas tobulėti yra konsultavęsis su žinomu Marijampolės fotografu Romu Linioniu. Dar viena įdomi detalė – Vytenis yra gimęs tą pačią sausio dieną, kaip ir mūsų kraštietis, iš Marijampolės kilęs garsus žydų kilmės prancūzų fotografas Izis Bidermanas.
V. Skroblas nuo 2008-ųjų dalyvauja „Sūduvos“ fotoklubo veikloje, surengė jau penkias personalines parodas. Ateityje, gal po kokių dešimties metų, Vytenis sako svajojantis surengti didelio formato, pavyzdžiui, 1,5 x 1 m, fotografijų parodą.

Tokio linijų žaismo be kūrybinio prado neužfiksuosi...Štai taip Vytenis sužaidė fotoaparatu užfiksuotą šachmatų partiją, kuria gėrėjosi jo personalinės kūrybos parodos lankytojai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tikslas – atskleisti gamtos grožį

    2020-09-23Tikslas – atskleisti gamtos grožį
    Išmaniųjų technologijų sprendimai svarbūs ne tik pramonėje ar viešajame sektoriuje. Vis daugiau jų panaudojama kiekvieno žmogaus buityje, gyvenamojoje aplinkoje. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama gamtos išsaugojimui, jos puoselėjimui. Žmonėms gamtos grožis sukelia nuostabą ir pasigėrėjimą, skatina kūrybiškumą ir, be abejo, norą gražia aplinka gėrėtis kasdien. Vieni tam atiduoda visas jėgas, bando, daro, griauna ir vėl iš naujo stato, kol galiausiai kreipiasi į profesionalus, kurie ne tik įgyvendina svajonę, bet ir įdiegia naujausias technologijas, taip palengvindami šeimininkų ateitį. Tiesa, ne kiekvienas gali sau leisti įsirengti šiuolaikišką šildymo sistemą, kuri ne tik namo vidų apšildo, bet ir nuo kiemo trinkelių sniegą ...
  • Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)

    2020-09-23Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)
    Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai. Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS. Debesyse valdoma sistema Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu. Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir atnaujinama internetu. Įdiegta modernizuota programa, kuri nuolat, keletą kartų per metus, atnaujinama. Sistema unikali tuo, kad jungiama prie artimiausios metrologinės stoties. Taigi internetu online režimu ...
  • Diena prasideda ir pasibaigia baseine

    2020-09-23Diena prasideda ir pasibaigia baseine
    Tarpučių kvartale Gintauto Kavaliausko namai išsiskiria ne tik įspūdingais pastatų skliautais, bet ir kieme įrengtu puikiu baseinu, natūraliai įsikomponavusiu išpuoselėtoje teritorijoje. Gintautas prisipažino, kad šis, apie arą užimantis, baseinas jau trečias: – Pirmi du, trumpai šnekant, nepavyko. O taip norėjosi pigiau įsirengti vandens telkinį, kuriame ne tik paplaukioti galėtum, bet ir vaizdas būtų akiai malonus, ir jo priežiūra nebūtų sudėtinga, – sako jis. Po dviejų bandymų, trečią kartą įrengti baseiną kieme šeimininkas patikėjo profesionalams. Į kauniečių paruoštą projektą Marijampolės „Aplinkotvarkos serviso“ meistrai pažiūrėjo kūrybingai ir įrengė tokią oazę, kuri džiugina ir vandens gaiva, ir gražia aplinka. Prisimindamas prieš beveik septynerius metus vykusius darbus, Gintautas ...
  • Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę

    2020-09-23Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę
    Graži namų aplinka pirmiausia krenta į akis. Pasižvalgęs atidžiau neatsistebi žmonių išradingumu, meniškais sumanymais, sugebėjimu ją skoningai sutvarkyti, nepriekaištingai prižiūrėti. Apmaudu būna, kai pritrūksti tam laiko ir ilgai puoselėtą grožį sugadina, atrodytų, tokia smulkmena, kaip veja. Mokolų kaime gyvenantis Gintautas Statkevičius prisipažįsta, kad prieš ketverius metus patiems pradėjus tvarkyti apleistą sklypą nelabai sekėsi. – Labiausiai erzino neišvaizdi veja, o kai ji negraži, ir namas neatrodo gražus, ir visa aplinka neišvaizdi. Nors vandens sočiai – čia pat Šešupė, bet 20 arų pievą palaistyti, nupjauti atimdavo nemažai laiko. Būdavo laistyk nelaistęs, bet vis tiek karštą vasarą žolė išdegdavo, paruduodavo. Norėjosi, kad būtų ir ...
  • Vakar buvo žemė, o šiandien – veja

    2020-09-23Vakar buvo žemė,  o šiandien – veja
    Kaip greitai keičiasi aplinka, naudojant šiuolaikišką apželdinimo būdą – ritininės vejos sodinimą, įsitikinome besidairydami po vieno individualaus namo teritoriją, kur darbininkai sparčiai ant išlygintos žemės tarsi kiliminę dangą klojo vejos lakštus, sodino visžalius augalus. „Aplinkotvarkos serviso“ vyrai dirbo išties greitai, nes atvežtą ruloninę žolę laikyti ant padėklų daugiau kaip porą dienų nepatartina, gali nukentėti jos kokybė, pradėti šusti, gelsti. Po toną 200 kilogramų sveriančios žolės paletės marijampoliečiams atvežtos iš Anykščių, kur vejų sėklų mišiniai parinkti pagal mūsų klimatines sąlygas, kad ir augtų gražiai, ir prižiūrėti ją būtų nesunku. Žolė natūraliame grunte auginta mažiausiai 12 mėn., po to su velėna nuimta ...
  • Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį

    2020-09-23Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį
    Kibernetiniai nusikaltėliai turi 101 priežastį kėsintis į jūsų kompiuterį, paskyrą, duomenis. Todėl didžiausia klaida – galvoti, kad esate niekam neįdomus. „Ar esate aukštas valstybės pareigūnas, ar tik paprasta kaimo močiutė – kibernetiniai nusikaltėliai visada žino, kaip galėtų jumis pasinaudoti. Kita vertus, galbūt kažkam tiesiog nepatinka jūsų paskleista nuomonė ir mintys, tad virtualioje erdvėje siekiama jus nutildyti ir supančioti“, – teigia rašytojas, publicistas ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius, pats ne kartą susidūręs su kibernetiniais išpuoliais.„Pirmą kartą kibernetinių įsilaužėlių taikiniu tapo mano elektroninio pašto dėžutė. Ėmiau gauti pranešimus, kad periodiškai pasikartoja atakos – kažkas iš Norvegijos vis bandė įsilaužti 2014–2016 metais. Po ...
  • Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla

    2020-09-23Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla
    Tikriausiai ne veltui teigiama, jog vienybėje – stiprybė. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas tvirtino, jog kooperatyvai – didžiulė jėga, tereikia, kad jų Lietuvoje būtų daugiau ir stipresnių. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kooperatyvams skiriamas ypatingas dėmesys – ne tik specialiai jiems skirtos priemonės, bet ir tam tikros privilegijos. Aibė privalumųKaip pasakojo pienininkų kooperatyvo valdybos pirmininkas, ŽŪKB „Pieno gėlė“ apima smulkius ir stambesnius pieno ūkius, kurie patys tvarkosi, patys priima sprendimus, nustato kainas. Anot jo, kooperatyvas buvo įregistruotas 2001 metų pavasarį. Iš pradžių buvo įsteigti du pieno surinkimo punktai – Virkšuose ir Žlibinuose. ...
  • Parduotuvės veidas – Pupa

    2020-09-21Parduotuvės veidas – Pupa
    Marijampolėje į zooparduotuvę „Ponas Taksas“ žmonės ateina ne tik dėl būtinų prekių savo augintiniams – šunims, katėms, žuvytėms, graužikams, netgi gyvatėms ir chameleonams, bet ir… pasikalbėti. Ne tiek su mandagiomis darbuotojomis Simona, Vaida, Evelina, Birute, Ramune, kiek su išskirtine jų kolege Pupa. Pupa – pusantrų metų Amazonės papūga – atėjusio ir pasisveikinusio žmogaus balsu jam atsako „Labą dieną“. Net sutrinki – iš kurgi tas balsas. Bet priėjus arčiau prie narvo, paukštis neprataria nė žodžio, o pradeda karstytis, laikydamasis už metalinių virbų, medinių laktų, virvių. Šnekink nešnekinęs – papūga tyli. Tačiau apsisukus nueiti vėl išgirsti: „Ką tu?“ – Pupa pirmiausia domisi naujais ...
  • „Suvalkijos vyturys“

    2020-09-19"Suvalkijos vyturys"
    Česlova JAKŠTYTĖ Iš knygos „Solveigos sodai“ * * * Jau regėjau ir skydą, ir šaulį. Ir žengiau už ribos – – – Jau klūpėjau prieš šitą pasaulį iš tikros pagarbos. Ir saulutę mylėjau, ir gėlę, ir žvaigždes danguje. Nors būtis ši ir turi šešėlį, visad šlovinau ją. Kaip aš mėgau miglos baltą šalį, smilgas, eglių ūgius… Ir, man rodės, su laumėm birželį vis braidžiau po rugius, po šilus, po sodus ir po sielą… Ir pamilus buvau – – – Ak, kaip švelniai kadais mėnesienai aš akis bučiavau! * * * Prieš lemtį klūpau aš klusniai. Bet gyvenu ne tuo – – – Sulūžo tamsūs akiniai – gerai, kad jau ruduo. Iš tolo dar gėlių dvasia aromatu atklys. Aukštų alėjų lajose slaptingas spindulys. Ir laumių verpalas plaukuos su laimėm, su ...
  • Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai po Solveigos sodus… (Naujos marijampoliečių knygos)

    2020-09-19Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai  po Solveigos sodus... (Naujos marijampoliečių knygos)
    Visai neseniai išėjo nauja Česlovos Jakštytės poetinės lyrikos knyga „Solveigos sodai“. Ją išleido leidykla „Piko valanda“.Česlova Jakštytė – marijampolietė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Yra išleidusi aštuonias poezijos knygas ir vieną eseistikos rinkinį.„Solveigos sodai“ – dešimtoji autorės išleista knyga.Pirmo skyriaus, kuris vadinasi „Laiko labirintuose“, eilėraščių tematika labai įvairi – tai tarsi šimtais pavidalų pasirodantis gyvenimas. Antras rinkinio skyrius – „Ką šnabžda šamanė širdis…“. Tai, pasak autorės, intymiausios lyrikos lankos. Antros knygos dalies turinio esmę galima nusakyti taip: „Ir paskutinės rožės tau bylos, kad mylimas esi…“ Taigi tai – meilės lyrika. Eilėraščiai tarsi primena mums, kad meilė – varomoji gyvenimo jėga, ...
  • Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)

    2020-09-16Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)
    2007-aisiais Vekeriotiškės kaime (Šunskų sen.), ten, kur vykdavo ir trumpo filmo festivaliai „Baltas kluonas“ – Alenskų sodyboje, įvyko pirmasis dainuojamosios poezijos mylėtojų susibūrimas. Vienas didžiausių iniciatorių – Šunskų seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas, pats neabejingas šiam žanrui, bei kiti geranoriškai šiai iniciatyvai pritarę žmonės. „Vakaras prie laužo“ – natūraliai atsirado ir išliko šis pavadinimas, nes iš tiesų būta ir laužo, kuris liepsnojo sodybos pakraštyje, pamiškėje. Jau kitais metais tai buvo labdaros renginys, kurio metu surinktos lėšos skiriamos VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“, besirūpinančiai onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. O dainuojamosios poezijos „virusas“ persimetė į Marijampolę ir tapo festivaliu „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. …Tų vakarų ...
  • Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika … (Kultūra be sienų)

    2020-09-16Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika ... (Kultūra be sienų)
    Pasiklausyti pravoslavų dvasinės muzikos Marijampolės muzikos mėgėjai turėjo progą jau trečius metus iš eilės. Tradicija kiekvienais metais organizuoti bažnytinio dainavimo festivalį prigijo Marijampolės tautinių mažumų klubo „Mozaika“ iniciatyva. Pirminis sumanymas buvo festivalį rengti rusakalbių šv. Velykų proga, todėl iki šiol jį vadinta „Velykų skambesiu“. Šiais metais dėl pandemijos teko keisti renginio laiką ir pavadinimą. Festivalis „Varpų skambesys“ vyko praėjusį šeštadienį Marijampolės meno mokyklos aktų salėje. Pravoslavų dvasinė muzika – turtas, kurį rusų tauta dovanoja pasauliui. Skamba ji bažnyčiose ir koncertų salėse, jos mėgėjų ratas gana platus. Tai – kerinti, didinga ir dvasinga muzika, kurta ne vieną tūkstantį metų… Ši muzika skirta ...
  • „Saulėračio“ galerijoje – „Atminties gijos“ (Kultūra be sienų)

    2020-09-16„Saulėračio“ galerijoje – „Atminties gijos“ (Kultūra be sienų)
    Taip savo kūrinių parodą pavadino JAV gyvenantis Audrius Plioplys – mokslininkas (vienas žinomiausių Amerikoje neurologų), gydytojas ir ryškus kūrėjas. Prieš porą metų jau turėjome progos susipažinti su jo netikėtomis fotografijų interpretacijomis Marijampolės kultūros centre vykusioje parodoje (po jos darbus padovanojo). Dabartinė 17 darbų ekspozicija į Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus „Saulėračio“ galeriją atkeliavo Lietuvos medicinos instituto bibliotekos dėka. Jau senokai paroda keliauja po Lietuvą, bet Marijampolei pasisekė išskirtinai: jos atidaryme dalyvavo ir pats autorius, į Lietuvą trumpam atvykęs darbiniais reikalais. A. Plioplio šaknys mūsų krašte – Plioplių kaime, nors jis gimė Kanadoje. Pats sako čia būdamas atrandąs paralelių su ...
  • …Ir daug daug dangaus (Periferija – ne provincija)

    2020-09-16...Ir daug daug dangaus (Periferija – ne provincija)
    Namukas, pirtelė, tvartelis, gyvulėlis, senutėlė obelis ar nuo metų naštos persikreipusi moterėlė – visi tarsi pasiklydę erdvėje, nes čia daug daug dangaus, kuris tarsi skaidraus krištolo gaubtas apglėbia visa tai. Gyvenimą: „Bulviasodis“, „Molinis tvartelis“, „Kieme su vištomis“, „Išleidžianti povą“, „Ravinti daržą“… Daug to mėlynumo – daug erdvės, kurioje tapytojo Jono Daniliausko paveikslų herojai gyvena ir dirba savo tokius kasdienius, atrodytų, paprastus, bet kai geriau suvoki – svarbiais (dailėtyrininkai vadina „magiškais“) ritualais virtusius darbus. Tas dangus – iš bekraščių Suvalkijos lygumų, nuo Lekėčių ir aplinkinių vietų Šakių rajone (čia šiemet septyniasdešimtmetį mininčio autoriaus gimtinė), jo apgaubti, saugomi geresnėse ar prastesnėse trobose ...
  • Alksninės kapinėms – 100 metų (Istorijos kontekste)

    2020-09-16
    Tikriausiai ne visi Alksninės parapijos gyventojai žino, kad šiemet mūsų kaimo kapinėms sukanka 100 metų. Paminklą, įamžinantį šią datą, aptikau atsitiktinai. Jame užrašyta: „Uršulė Venckevičaitė. Mirė 4 d. rugsėjo 1920 m. Gyveno 19 m. Pirmutinė ant šito kapinyno.“ Pasirodo, kad tai to paties pono Venckevičiaus, kurio dvare po karo daug metų veikė Alksninės mokykla, duktė… Dabar šiame „ramybės mieste“ jau šimtai vietinių ir tolimesnių kaimų žmonių rado sau poilsį, nes čia laidojami ir Kalvarijos, ir Vilkaviškio savivaldybių kaimų gyventojai. Nors paprastos šios kaimo kapinės, tačiau labai gražios, žmonių prižiūrimos, tvarkomos, pilnos gėlių. Malonu, kad jomis rūpinasi Vilkaviškio savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Bartninkų seniūnė ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.