Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

R. Linioniui įdomu į pasaulį žiūrėti pro fotoobjektyvo prizmę.

R. Linioniui įdomu į pasaulį žiūrėti pro fotoobjektyvo prizmę.

Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl to, kad kitą tokį žmogų, kuris jau keturi dešimtmečiai „apsiginklavęs“ fotoaparatu nuolat šmėžuotų netikėčiausiuose Marijampolės kasdienybės žingsniuose ir į besikeičiantį miestą, jo gyvenimą ir žmones nuolat žiūrėtų ir visa tai fiksuotų kitokiu kampu – pro fotoaparato objektyvą, Marijampolėje sunku būtų rasti.

Be fotoaparato – nė žingsnio
„Manau, kad tai į mano kraują įaugo dar vaikystėje“, – kalbėdamas apie neatsiejama jo gyvenimo dalimi, tiksliau – gyvenimo būdu tapusią fotografiją sako R. Linionis. Mat Romo tėvas stalius Jurgis Linionis buvo didelis fotografijos mėgėjas, fotografavo augančius savo vaikus, visą šeimą, gimines ir stengėsi tai daryti be jokios režisūros, įamžindamas žmones įprastoje, natūralioje aplinkoje. Tiesa, pirmasis paties Romo bandymas besimokant antroje klasėje plačiajuosčiu tėvo fotoaparatu užfiksuoti turisto dienos proga surengtos išvykos į gamtą akimirkas baigėsi ne itin sėkmingai. „Dėl šviesos ir šešėlių žaismo nuotraukose margos išėjo ir miške fotografuota auklėtoja, ir besiganiusi karvė“, – su šypsena šį savo, kaip pradedančio fotografo, biografijos epizodą prisimena Marijampolės fotografijos grandas. Po to fotoaparato Romas sako į rankas neėmęs iki studijų metų. Tačiau, kai po pirmojo kurso važiuodamas į darbo ir poilsio stovyklą pasiėmė iš stipendijos įsigytą naudotą „siauruką“ „Zorkij“, fotoaparatas tapo neatsiejama gyvenimo ir jo paties dalimi – tarsi rankos ar akys. Be abejo, tobulėjant technikai ir pačiam fotografijos meistrui tų fotoaparatų bėgant metams buvo tiek, kad dabar tai – jau visa kolekcija. Nepasikeitė tik įprotis – nė žingsnio be fotoaparato. Jo Romas iš rankų nepaleido net tuomet, kai buvo priverstas atsiduoti į medikų rankas ir išmėginti ligoninės palatos lovą. Vienas iš tokių, pro palatos langą R. Linionio užfiksuotų vaizdų šiuo metu eksponuojamas Marijampolės kultūros centre Miesto dienoms skirtoje „Sūduvos“ fotoklubo narių fotografijų parodoje „Judesy“.

Fotografijos paslapčių  mokėsi iš Kauno meistrų
R. Linionis neslepia, kad nėra baigęs kokių nors specialių fotografijos mokslų, ir visa tai, kuo jis šiandien yra žinomas fotografijos pasaulyje – gausybė fotoparodų, keli fotoalbumai, narystė Lietuvos fotomenininkų sąjungoje ir Tarptautinės fotomenininkų federacijos garbės vardas, šalies meno kūrėjo statusas, yra nuolatinio judėjimo į priekį ir noro tobulėti rezultatas.
– Fotografija yra praėjusio laiko atspindys, – sako marijampolietis. – Tai piešimas šviesa, šešėliais. Todėl, jeigu nematai to, ką mato fotoobjektyvas, neturi patirties, nieko gero nebus.
Apžvelgdamas savo, kaip fotografo, kelią R. Linionis taip pat pripažįsta, kad to kelio pradžioje jam reikšmingos įtakos turėjo bendravimas su didžiaisiais Kauno fotomeninkais, tuomečiais Kauno fotoklubo nariais Romualdu Požerskiu, Romualdu Rakausku, Aleksandru Macijausku, Virgilijumi Šonta, Algimantu Bareišiu, taip pat jų kūryba ir patarimai, pastabos. Fotoklube nuolat buvo rengiamos peržiūros, kurių metu fotoklubo nariai autoriui girdint detaliai aptardavo kiekvienos peržiūrai pateiktos fotografijos kompoziciją, pasirinktą apšvietimą ir kitas subtilybes. R. Linionio teigimu, tokie aptarimai ir juose išsakytos pastabos buvo labai vertingi, ypač pradedantiesiems fotografams. „Viską dėjausi į galvą ir mokiausi“, – prisimena Romas, pabrėždamas, kad klube buvo sveika atmosfera ir gautos kritinės pastabos buvo priimamos kaip skatinimas mokytis ir tobulėti. Dabar jauni fotografai, R. Linionio teigimu, užuot pasimokę, meistrų pastabas priima kaip asmeninį įžeidimą.
Į Kauno fotoklubą R. Linionis atėjo dar būdamas studentas, kai įsigijęs jau minėtą fotoaparatą „Zorkij“ ėmė fiksuoti visas studentiško gyvenimo akimirkas – paskaitas, egzaminus laikiusių grupiokų veidus, studentiškas talkas kolūkiuose, taip pat Kauno vaizdus. Tiesa, iki Kauno fotoklubo dar buvo laikotarpis, kai į fotografiją pasinėręs studentas vakarus leisdavo bibliotekose ieškodamas literatūros apie fotografo darbo pagrindus – fototechniką, fotoaparatų konstrukciją, chemikalus, fotopopierių.
– Rusiški fotoobjektyvai, jei pavykdavo pataikyti nusipirkti kokybišką, tuomet, sakyčiau, buvo labai geri, – sako R. Linionis. – „Nupleškinto“ vaizdo kokybę išgaudavau tikrai gerą. Tačiau chemikalų fotojuostoms ryškinti ir nuotraukoms daryti nebuvo. Viską reikėjo pirkti atskirai ir pasiėmus svarstykles sverti, maišyti ir pačiam gamintis ryškalus ir fiksažą.

Su naujovėmis susidraugavo sunkiai
Su R. Linionio darbais ir kūryba kiek išsamiau susipažinę žmonės žino, kad šio meistro „arkliukas“ yra kraštovaizdis, unikalūs nykstančio ir dabartinio kaimo, miesto, taip pat didžiosios ir mažosios architektūros objektai ir vaizdai. Ieškodamas tinkamo kadro ar tiesiog norėdamas užfiksuoti realybės mirksnius nešinas fotoaparatu Romas vien Marijampolės apylinkėse yra numynęs šimtus kilometrų, „išpleškinęs“ tūkstančius juodai baltų fotojuostų.
Fotografuoti žmones, ypač daryti portretines fotografijas, Romo nuomone, yra labai atsakingas reikalas. „Man įdomiau žmones fiksuoti be režisūros, jiems įprastoje aplinkoje, kad ji padėtų atskleisti visą žmogaus esmę“, – sako kūrėjas. Būtent noras išsamiai atspindėti fotografuojamo žmogaus charakterį, profesiją ir būtį R. Linionį paskatino pasukti garsaus fotografo-montažisto-simbolisto Vitalijaus Butyrino pėdsakais ir savo darbuose naudoti fotomontažo ir fotokoliažo technikas. „Man patinka krapštytis, ieškoti, montuoti“, – sako šiuo metu bene žinomiausias Marijampolės fotografas. Jis neslepia sunkiai susidraugavęs su fototechnikos naujovėmis, ypač su spalvota fotografija ir skaitmeniniais fotoaparatais. „Spalvotos fotografijos man tarsi saldaininės, – teigia R. Linionis. – O skait­meniniai fotoaparatai atėmė malonumą daug ką pakoreguoti. Vis dėlto didžiausia bėda, kad skaitmeniniu fotoaparatu užfiksuoti kadrai fotografijomis tampa ne tavo paties rankose, o fotolaboratorijose.“

Fotografija tapo ne tik hobiu, bet ir darbu
Kada R. Linioniui fotografija tapo ne gana brangiu hobiu, o gyvenimo būdu? Romas neslepia, kad jau studijuodamas suprato, jog inžinerija nėra tikrasis jo pašaukimas. Tačiau nei tuo metu, nei dabar gyventi vien tik iš fotografijos nėra paprasta. Todėl baigęs studijas R. Linionis kone dešimtį metų dirbo inžinieriumi konstruktoriumi, o širdžiai mielai veiklai atsidėdavo po darbo ir laisvadieniais. Be to, dar vadovavo ir „Sūduvos“ fotoklubui.
Pirmąją, bendrą su Kostu Smelčiu fotoparodą „Jaunystė“ R. Linionis surengė 1974 metais, vos baigęs studijas. Į pirmąją personalinę fotoparodą „Fotografika“ tuometinio Kapsuko gyventojus Romas pakvietė 1981-aisiais. Tačiau produktyviausias ir gausiausias parodų laikotarpis jo laukė ateityje, Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, kai kone kasmet surengdavo po kelias personalines parodas. „Esu skaičiavęs, kad iki 50-mečio surengiau 60 personalinių parodų, o paskui nebeskaičiavau“, – sako šių metų rugpjūtį savo 65-metį minėsiantis menininkas.
1982 m. R. Linionis mechanikos inžinieriaus diplomą padėjo į stalčių ir pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos tuomet Kapsuko sekcijos atsakinguoju sekretoriumi. Be to, vadovavo tais pačiais metais įsteigtai fotografijos galerijai, kuri gyvavo iki 1995-ųjų ir buvo tapusi svarbiu miesto kultūros židiniu.
Nuo 1999-ųjų R. Linionis dirba Marijampolės kraštotyros muziejuje vyresniuoju muziejininku ir parodų organizatoriumi. Viena iš pastarųjų jo suorganizuotų parodų buvo skirta šiais metais Amžinybėn išėjusiam fotografui ir žurnalistui Vytautui Žukauskui atminti.
Šiais metais R. Linionis planuoja surengti ir personalinę savo fotografijų parodą.

Tokį fotomenininką prisimena studijų draugai.Kraštotyros muziejaus ekspozicijoje – R. Linionio, muziejaus ir kitų fotografų fotoaparatai.Šiuose fotoalbumuose sudėta tik nedidelė Marijampolės fotografijos grando darbų dalis.Tokias fotografijas R. Linionis kuria pasitelkęs fotomontažo techniką.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...