Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kraštotyrininkė T. Vizbarienė: ieškoti, atrasti, kaupti, pasidalinti

Teresė Vizbarienė sklaido rankraščius, kurie, tikėtina, kada nors suguls į knygą.

Teresė Vizbarienė sklaido rankraščius, kurie, tikėtina, kada nors suguls į knygą.

Knygos apie Liudvinavą, pavadintos „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“ su paantrašte „Liudvinavo kraštas, įvykiai ir žmonės“, kurios sudarytoja yra Teresė Marijona Vizbarienė, ištraukas „Suvalkietis“ spausdino praėjusią vasarą. Šį kartą domėjomės, kaip sekasi autorei įgyvendinti savo svajonę – išleisti knygą, prie kurios rašymo ji sugaišo daug laiko ir įdėjo nemažai pastangų ieškodama istorinės medžiagos, rinkdama ją. Kraštotyrininkės klausėme, kodėl ji ėmėsi tyrinėti gimtojo karšto istoriją. Ar tai pomėgis, ar tiesiog pareiga neleisti užmarštin nugrimzti svarbiems įvykiams, kaupti ir kitiems perduoti žinias apie savo gimtinę?

Knyga leidybai paruošta
Pasak Teresės Vizbarienės, knyga leidybai jau paruošta. Nuotraukos ir medžiaga atrinkta, peržiūrėti rankraščiai, sudėlioti skyriai. Iš pradžių manyta, kad knyga bus apie 300 puslapių. O dabar, kai jau viskas paruošta, galvojama ką atmesti, ko neįdėti į tą knygą, kad medžiaga sutilptų į keturis šimtus puslapių.
„Noriu pavadinti knygą „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“, nes visos šios trys upės įeina į tą aprašomą arealą“, – sako autorė. Ji bendradarbiauja su leidykla „Idėjų dirbtuvės“, džiaugiasi jos vadovo Roberto Dumšos geranoriškumu, supratingumu.
Knyga apims Liudvinavo valsčiaus istoriją, geografinę padėtį, amatus, kultūrinį gyvenimą, švietimą, asmenybes, įvykius nuo pačių seniausių laikų iki 1990 m., kai Lietuva vėl tapo nepriklausoma. Atskiruose skyriuose bus pasakojama apie mokyklas ir švietimą nuo 19730 metų, lietuviškumo dvasios ugdymą, žymius žmones, pavyzdžiui, mokytoją Mariją Kazlauskaitę, monsinjoro Vytauto Kazlausko seserį, mokytoją Antaniną Zabielienę.
Antroje dalyje atsispindi Liudvinavo valsčiaus valdymas po 1918 metų. Knygoje rasime medžiagos apie visus tuo laikotarpiu buvusius seniūnus, sužinosime, kaip atrodė pirmasis lietuviškas pasas, kurį, paslėptą tarp sienojų, surado Tūrupių kaime, kai griovė seną namą. Knygos autorė surinko istorinės medžiagos apie žemės reformą ir Liudvinavo, Liucinavo, Bukto dvarų išparceliavimą. Taip pat yra pateikta žinių apie pirmą Liudvinavo valsčiaus policininką, apie visus Vyčio kryžiaus kavalierius ir savanorius.
Užrašyti pasakojimai apie verslą ir amatus nuo 1918 m. iki 1940 m. T. Vizbarienė pasakoja apie Abraičio metalo liejimo įmonę. Šis pastatas ir dabar išlikęs. Pasakojama apie duonos kepyklėlę. Ir apie 1925–1926 metais statytą gelžbetoninį tiltą per Šešupę, kuriuo galėjo važiuoti mašinos. Važiavo ir karinė technika. Net tankai yra važiavę. 1944 metais jį susprogdino. „Aš mačiau, kaip lėkė į orą tas tiltas, o gelžgaliai pas mus įkrito į kiemą. Mes su broliu per langą stebėjome“, – prisimena T. Vizbarienė.
Pasakojama apie žydų verslą, žydų bendruomenę, išsamiai pateikiama Liudvinavo bažnyčios istorija, užrašyti pasakojimai apie prie bažnyčios veikusią Pavasarininkų kuopą, jos aktyviausius narius. Analizuojami 1940–1941 metais vykę gyventojų mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos. Istoriniai faktai grindžiami nuotraukomis, kurių knygoje daug, užrašytais gyventojų atsiminimais.
„Apie vokiečių okupaciją nėra nieko, nes tai buvo lyg sustojęs gyvenimas. Paskui pokaris, kolektyvizacija. Tragiškiausių metų tvarka, kaip baisus viesulas tėviškę siautęs, o gyventi reikėjo, nežinojai, ką atneš rytojus“, – pasakojo T. Vizbarienė. Atskiras skyrius knygoje skirtas medicinos paslaugoms nuo seniausių laikų. Atskirai pasakojama ir apie kultūrinį gyvenimą, ir mokyklą, ir naująją tvarką, tradicijas, suvalkiečių valgius.

Džiaugiasi gražiu bendravimu
Rašydama knygą T. Vizbarienė susipažino su daugybe žmonių, kurie geranoriškai bendradarbiavo, padėjo rinkti medžiagą. Mokytoja sakosi esanti dėkinga Kęstučiui Subačiui, kuris daug patarė, leido naudotis savo knyga. Taip pat profesoriui Vitui Labučiui. Geru žodžiu ji mini „Versmės“ leidyklą Vilniuje, kuri surinko tekstus. Dėkinga daug nuotraukų davusiam ir įdomiu pasakojimu knygą praturtinusiam žymiam gydytojui urologui, chirurgui Steponui Algimantui Tulabai, kilusiam iš Liudvinavo seniūnijos. Renkant medžiagą kraštotyrininkei padėjo ir viename Vilniaus archyve dirbantis liudvinaviškis Gintautas Šalaševičius, kuris parinkdavo leidinių apie Liudvinavo istoriją.
Anot kraštotyrininkės, daugiausia medžiagos ji ir rasdavo archyvuose, taip pat važinėdavo pas žmones, užrašydavo atsiminimus. Jis atmintyje daug išsaugota ir savų prisiminimų, istorijų.
Rinkti medžiagą paskatino žurnalistas V. Kavaliauskas
Rinkti istorinę medžiagą apie Liudvinavo seniūniją, įvykius ir žmones T. Vizbarienę pirmiausia paskatino žurnalistas, istorikas Vilius Kavaliauskas. Pasak kraštotyrininkės, jis į seniūniją atsiuntė sąrašą Vyčio kryžiaus kavalierių, kilusių iš šito karšto. Liudvinavo valsčiuje gyveno arba buvo kilę iš šio krašto 23 Vyčio kryžiaus kavalieriai, 1919–1921 metų savanoriai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai.
Tą sąrašą seniūnija perdavė T. Vizbarienei, kadangi ji šiame krašte gyvenusi nuo gimimo, daugiausia galėjo žinoti. Anot kraštotyrininkės, ji iš tikrųjų kai kuriuos žmones arba jų artimuosius pažinojo, tad pradėjo apie juos rinkti medžiagą. Ją persiuntė V. Kavaliauskui. Suradęs archyvuose žinių apie savanorius, jis irgi siuntė jas mokytojai. Taip jie pradėjo bendradarbiauti.
Apie Liudvinavo krašto savanorius buvo surinkta nemažai medžiagos. Išėjo visas ciklas pasakojimų. Jį autorė pasiūlė „Suvalkiečiui“. Apie knygą tuomet T. Vizbarienė sako dar negalvojusi. „Žinojau, kad aš neturiu šiam reikalui pinigų, bet atsirado susidomėjimas“, – pasakoja kraštotyrininkė.
Beje, istorinės medžiagos rinkimas T. Vizbarienei nebuvo naujiena. Dirbdama Daukšių mokykloje lietuvių kalbos mokytoja ir gyvendama ten, ji rinko medžiagą apie to krašto šviesuolius: apie mokytoją Lazauską, kilusį iš Amalviškių kaimo, apie Teofilį Zubavičių, kuris dirbo Žuvinto rezervate. „Galima sakyti, kad jis buvo vienas iš rezervato įkūrėjų, ne tik Tado Ivanausko patikėtinis, bet ir dešinioji ranka “, – pasakojo mokytoja. Taip pat apie istoriką, profesorių Juozą Žiugždą.

Tyrinėti ragino smalsumas
Kraštotyrininkė pasakoja, kad tyrinėti, žinoti ją nuo mažens skatino smalsumas. „Aš buvau labai smalsus vaikas. Ir daug atsimenu. Labai gerai atsimenu netgi pirmąją karo dieną 1941 metais. Nors tuomet man buvo tik treji metai. Atsimenu, kai į mūsų kiemą važiavo vokiečių mašinos. Atsimenu netgi vairuotojų vardus. Vienas buvo Rūde vadinamas, turbūt Rudolfas, kitas lyg ir Hansas. Tada aš pirmą kartą savo gyvenime pamačiau mašinas ir turbūt todėl įsiminiau. Tai buvo tokie įspūdžiai, kurių pamiršti negalima. Ir tų įspūdžių buvo be galo daug“, – sako T. Vizbarienė.
Ji prisimena ir kitą atvejį, nutikusį jau karui persiritus į antrą pusę. Tėvų namuose buvo senas baterinis radijo imtuvas. Pas juos apsistoję vokiečių karininkai aparatą susitvarkė, įdėjo baterijas ir klausydavo radijo. Kambarys, kur gyveno karininkas ir tie du vairuotojai, buvo nerakintas. Teresė su broliu, kai vokiečių nebūdavo, slapta įlįsdavo į tą kambarį. „Mano tėviškė buvo Liudvinave, V. Kudirkos gatvėje, visai netoli upės. Vieną kartą mes su broliu, įslinkę į vokiečių kambarį, pasukiojome radijo bangas. Pasigirdo toks ypatingas balsas. Vokiečių ir rusų kalbos mes nemokėjome, nesupratome, ką kalba. Užtat mūsų paleistą radiją išgirdo per kelią nuo namų vokiečių štabe buvę kareiviai. Pamatę, kad jie bėga link mūsų, puolėme su broliu slėptis. Kilo triukšmas. Atbėgę į tą kambarį jie nieko nerado, radiją išjungė kuo greičiausiai ir dar ilgai tarpusavyje aiškinosi, ginčijosi. Tik vėliau sužinojau, kad mes girdėjome legendinio rusų diktoriaus Levitano balsą.“

Prisiminimai apie pokarį neišdildomi
Pasak T. Vizbarienės, karas, o paskui pokaris buvo ir labai sunkus, ir smalsus laikas vaikui. Jai teko matyti, kaip 1945 metais Tarašiškių kaime, Šmulkščių sodyboje, buvo įkurti našlaičių, beglobių vaikų namai. Jie ten buvo iki 1949 metų.
„Ten dirbo tokia seselė Emilija Zdensevičiūtė. Ji pas mus atnešdavo medikamentų iš tų vaikų namų ir perduodavo savo seseriai, kuri ateidavo pas mus iš Gulbiniškių kaimo. Sesuo visa tai nešdavo partizanams. Tai aš matydavau užlindusi už sienelės, kur buvau pasidarius plyšelį tarp lentų. Nors kalbėdavo pašnibždomis, vis tiek supratau apie ką. Tais laikais, 1947–1948 metais, aš jau buvau dešimtmetis vaikas ir viską supratau. Taip pat žinojau, kad apie tai kalbėti negalima. Net klausti nieko nebuvo galima.“

Išgelbėjo nuo Sibiro moterį su kūdikiu
Mokytoja prisimena, kaip jos tėvai gelbėjo ką tik pagimdžiusią moterį, kad šios neišvežtų į Sibirą.
„Pabudau vieną naktį nuo beldimo į langą. Buvo 1947 metai. Atsikėlusi mama įleido moterį, kuri iš Marijampolės pas mus į Liudvinavą atėjo pėsčiomis. Tokia pagyvenusi moteris Alziutė. Aš jos pavardės taip ir nesužinojau. Alziutė mamai pasakė, kad reikia gelbėti moterį. Tai buvo Pileckienė. Jos vyras jau buvo suimtas, ji įsodinta į traukinį išvežti. O laukėsi ir turėjo gimdyti. Per visą tą sumaištį žmonės ją išgelbėjo, nugabeno pas gydytoją. Ji pagimdė berniuką. Reikėjo gelbėti, paslėpti, kad jų abiejų neišvežtų į Sibirą“, – prisiminė mokytoja. Pasak jos, mama pasikinkė arkliuką, pridėjo į tą važelį šieno, įtiesė dvejus patalus ir išvažiavo naktį į Marijampolę. Po valandos ar dviejų grįžo ir parsivežė šitą moterį su naujagimiu į Liudvinavo miestelį, į jų namus. Tėvai ją slapstė apie devynis mėnesius. „Ant aukšto buvo kaminas ir prie to kamino senoviška rūkykla. Tai ten padarė lyg ir palapinę. Kai užeidavo aktyvistai, ten ji su tuo kūdikiu slėpdavosi. Kaimynai nutuokė, kad pas mus yra moteris su vaiku. Kažkas paskundė. Liudvinave buvo toks stropus tarybinis darbuotojas Jonas Apolskis. Be galo geras žmogus, ne vieną išgelbėjo nuo Sibiro, nuo kalėjimo. Jis tėvus perspėjo, kad pas mus gali būti krata, kad nebesaugu laikyti šią moterį“, – dalijosi prisiminimais T. Vizbarienė.
Pasak mokytojos, tokie įvykiai fiksavosi galvoje nuo mažens. Paskui ėmė rūpėti, kad kai jos neliks, niekas šito jau nepapasakos, nesužinos.

Knygos leidyba juda sunkiai
Medžiaga knygai surinkta, bet leidyba juda sunkiai, nes neturima lėšų. Padvigubėjo kainos, dabar skaičiuojama, kad šios knygos išleidimas kainuos apie 5000 eurų.
„Neturiu tokių pinigų, nežinau, kur jų gauti. Kai mane seniūnija ragino rinkti istorinę medžiagą apie Liudvinavo kraštą ir išleisti knygą, žadėjo, kad leidimas bus ne mano rūpestis. Mano visas rūpestis – surinkti ir aprašyti. Aš pagalvojau, kad vargu ar kas nors galės objektyviau tai įvertinti negu aš. Nes aš čia gimusi, augusi ir daug ką mačiusi, pažinojusi tuos žmones. Ir sutikau rinkti medžiagą knygai. Teko iš savo pensijos važinėti į Vilnių, ten sėdėti archyve po tris, keturias dienas. Paskui po kaimus važinėti. Rinkti nuotraukas. Jas nusivežti perfotografuoti, nuskenuoti. Už viską reikėjo mokėti pinigus. Darbo aš neskaičiuoju, nes man buvo įdomu. Tada, kai įdomu, laikas nepastebimai pralekia. Sėdėdama archyve net pietų neidavau. Nuo atidarymo iki uždarymo išbūdavau, kad tik kuo daugiau dokumentų perversčiau. Paskui pasirodė, jog knygos leidyba taip pat mano rūpestis“, – pasakoja autorė.
Marijampolės savivaldybė knygos leidybai jai skyrė 200 eurų. Knygą išleisti kainuoja daug daugiau. „Tad aš sutarties nepasirašiau, tų pinigų neėmiau. Po to daugiau nesikreipiau. Nemoku prašyti, nesmagu, ypač kai tenka išgirsti replikų: „Aš lėktuvo noriu, bet neturiu pinigų“, „Kur buvo tavo protas knygą rašyti, jeigu neturi pinigų?“ – knygos leidimo užkulisius atskleidė kraštotyrininkė, šiuo metu vis dar neturinti pinigų leidybai. Bet milžiniškas darbas padarytas, pažadas surinkti ir parašyti Liudvinavo seniūnijos istoriją įgyvendintas.
„Šią vasarą susipažinau su viena Tel Avive gyvenančia Lietuvos žyde. Išgirdusi, kad noriu išleisti knygą, tik lėšų neturiu, papasakojo, kad Izraelyje nepaprastai svarbu, jog vaikai žinotų savo karšto istoriją. Kiekvienoje mokykloje, kiekviename mieste, kiekvienoje gyvenvietėje vaikai turi mokytis savo krašto istorijos. Tik šitaip gali išgyventi jų tauta, nepamiršdama to, kas kažkada jai nutiko“, – sakė T. Vizbarienė.

Pėsčiųjų tiltas per Šešupę. Per karą susprogdinto gelžbetoninio tilto, kuriuo galėjo važiuoti mašinos, nebeliko.Pirmasis lietuviškas pasas, išduotas Jurgiui Gružtai. mokiniaiLiudvinave buvo žydų bendruomenė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.