Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

 

Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis...

Marijampolei ir Lietuvai Kazys Grinius davė ne tik demokratijos, bet ir visuomenės sveikatos bei žmogiškos užuojautos pagrindus.

Marijampolei ir Lietuvai Kazys Grinius davė ne tik demokratijos, bet ir visuomenės sveikatos bei žmogiškos užuojautos pagrindus.

…demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto.

Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais
Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne tik gerai mokėsi, bet ir dalyvavo visuomeninėje, Lietuvą palaikančioje veikloje. Jis rašė į J. Šliūpo „Lietuvišką balsą“, dalyvavo „Varpo“ steigiamajame suvažiavime Marijampolėje, ėjo slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininko pareigas Maskvoje, rašė korespondencijas į „Varpą“, „Ūkininką“, prisidėjo prie „Trumpos Lietuvos istorijos“ rašymo. Baigęs studijas dirbo gydytoju laive Kaspijos jūroje, po metų grįžęs į Marijampolę vertėsi laisvo gydytojo praktika ir tuo pat metu aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje veik­loje, už kurią net keletą kartų buvo patekęs į kalėjimą.
Savo namuose Marijampolėje be valdžios leidimo buvo įsteigęs „Šviesos“ draugiją, kurios tikslas buvo steigti mokyklas, pedagoginius bei vakarinius kursus, knygynus, platinti lietuviškus spaudinius, šelpti besimokantį jaunimą. Vėliau draugija įsteigė filialus visame Marijampolės regione. Aktyvi draugijos veikla kėlė susirūpinimą carinei žvalgybai, todėl Griniai buvo išvežti į Kalvarijos kalėjimą be teisės grįžti į Marijampolę. Tuomet K. Grinius išvyko į Vilnių.

Politinė karjera
Suprasdamas, kad Lietuvai su Rusijos caro valdžia ne pakeliui ir kad vis dėlto turi būti paskelbta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, Kazys Grinius aktyviai dalyvavo lietuviškų politinių partijų kūrime. Kadangi demokratijos idėja K. Grinius vadovavosi kone visose gyvenimo srityse, politikoje taip pat rėmėsi demokratiniais principais. Taigi, varpininkų idėjomis susikūrusiai Lietuvos socialdemokratų partijai programą iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė, o įstatus paties įsteigtai Lietuvos demokratų partijai parašė pats.
Deja, prasidėjus I pasauliniam karui (1914–1918) ir vokiečių armijai priartėjus prie Marijampolės, vietos caro žandarų nurodymu K. Griniui nespėjus baigti pradėtų darbų teko pasitraukti į Rusiją. 1919 metais pavyko grįžti į Lietuvą, kur 1918 m. vasario 16 d. jau buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas, tačiau realių veiksmų įtvirtinant valstybės autonomiją dar nebuvo imtasi. K. Grinius suprasdamas, jog laukti nėra ko, siekė, kad kuo greičiau būtų sušauktas akte numatytas Steigiamasis Seimas, turėjęs nustatyti Lietuvos santvarkos pobūdį, ragino tuometį Prezidentą Antaną Smetoną kuo greičiau rengti rinkimus.
1920 metais pagaliau įvykus rinkimams, K. Grinius buvo išrinktas Steigiamojo Seimo nariu nuo Marijampolės apygardos. Būdamas Seime jis stebėjo, kad būtų laikomasi demokratijos principų, ragino įstatymus rengti atidžiai, ne paskubomis, gynė tautinių mažumų interesus, siūlė į komisijų sąrašus įtraukti ir lenkų atstovus, o žydams leisti kalbėti ta kalba, kurią jie patys pasirinks.
1920 m. K. Grinius buvo paskirtas vadovauti vyriausybei ir tapo premjeru. Jo vadovaujama vyriausybė baigė derybas su Sovietų Rusija ir pasirašė su ja taikos sutartį, Lietuva buvo priimta į Tautų sąjungą. Po poros metų K. Grinius atsistatydino, tačiau toliau dirbo Seime ir rengė Lietuvos Konstituciją, kurią Seimas priėmė 1922 m. rugpjūtį. Pastatęs teisinį valstybės pamatą, K. Grinius tapo Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju ir politiniame gyvenime dalyvavo ne taip ryškiai, nors buvo išrinktas į Pirmąjį, Antrąjį ir Trečiąjį seimus.

Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius sako, kad glausdamas žydus savo namuose Prezidentas rizikavo ne tik būti smerkiamas visuomenės, bet ir savo gyvybe. Už žydų globojimą ir saugojimą jis galėjo būti sušaudytas.

Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius sako, kad glausdamas žydus savo namuose Prezidentas rizikavo ne tik būti smerkiamas visuomenės, bet ir savo gyvybe. Už žydų globojimą ir saugojimą jis galėjo būti sušaudytas.

Prezidento postas
1926 m. birželį K. Grinius į politinį gyvenimą grįžo su trenksmu – tapo trečiuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Už tai, kad jis taptų prezidentu balsavo 50 iš 79 Seimo atstovų. K. Griniaus prezidentavimo metu buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų sąjunga, pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija, valstybės administracijoje imtasi taupymo priemonių, santaupos buvo skiriamos kelių statybai, pramonės, švietimo ir kultūros reikalams, panaikinta karo padėtis ir demokratinių laisvių varžymai, cenzūra.
K. Griniaus demokratinių idėjų populiarinimas buvo savotiška naujiena Lietuvai – plačios demokratinės reformos sukėlė dešiniųjų konservatyvių jėgų nepasitenkinimą, o karinės padėties atšaukimas, prarandamos privilegijos, kariuomenės pertvarka ir apie 10 aukštų karininkų paleidimas į atsargą – dalies karininkų pasipiktinimą. Tačiau viską K. Grinius darė tik tam, kad Lietuvoje gyvenimas bent kiek pagerėtų. Pats Prezidentas nesinaudojo tarnybiniu transportu – sakydavo, kad Lietuvoje žmonės pernelyg vargingai gyvena, ir tik tada, kai kiekvienas pradės taupyti, galima tikėtis geresnio gyvenimo. Deja, K. Griniaus kaip Prezidento, vedusio Lietuvą į geresnį gyvenimą, karjera tęsėsi neilgai. 1926 m. gruodį įvykdyto karinio perversmo metu K. Grinius buvo nušalintas nuo prezidento posto, o iškart po to šalyje buvo įvestas autoritarinis režimas. Demokratija Lietuvoje atstatyta buvo tik atkūrus nepriklausomybę 1990 kovo 11 dieną. Taigi, nors K. Griniaus prezidentavimo laikas buvo trumpas, tačiau labai prasmingas – jis pastatė demokratijos pamatą Lietuvoje.

Rūpinosi gyventojų ir visuomenės sveikata
Netekęs prezidento posto K. Grinius toliau dirbo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriuje, kur įnešė didelį indėlį į sveikatos apsaugos sistemą.
Gydytojo, visuomenės sveikatos gerintojo K. Griniaus karjera prasidėjo iškart po studijų, dar užsiimant laisvo gydytojo praktika Marijampolėje. Čia jis gydė ne tik daugybę ligonių, bet ir parašė daugiau nei 200 straipsnių medicininėmis temomis. Vėliau grįžęs iš Rusijos, kur buvo ištremtas I pasaulinio karo metais, K. Grinius leido visuomenei skirtus sveikatos žurnalus, rūpinosi tuberkuliozės gydymu, motinų ir vaikų sveikata, kūrė lietuviškus medicininius terminus. Taip pat redagavo „Lietuvos ūkininko“ priedą „Sveikata“, į kurį žmonės galėdavo kreiptis sveikatos klausimais. Leidinyje jis rašė ir informavo gyventojus, kaip apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir palaikyti švarą. Rašė patarimus, kaip atstatinėti po karo sugriautus namus – patarė įrenginėti prausimosi kambarius, skatino žmones rūpintis kūno švara. Leidinyje „Sveikata“ K. Grinius atkreipė dėmesį ne tik į gyventojų, bet ir savivaldos atstovų švietimą sveikatos temomis. Jis ragino valdžią kovoti su epidemijomis ir užkrečiamomis ligomis, ypač tuberkulioze, kuri Lietuvoje buvo itin paplitusi. Tuberkuliozės ligoninėse nuolat būdavo ankšta – gydymas Lietuvoje buvo mokamas, o dauguma gyventojų gyveno skurde, todėl galimybę patekti net ir į ankštą ligoninę turėjo tik vienetai. K. Griniui dirbant Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriuje tuberkuliozės sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje sumažėjo, nes miestai modernėjo higienos prasme – nevėdinamose ir švaros stokojančiose mokyklose K. Griniaus iniciatyva buvo pradėti įrenginėti praustuvai, orlaidės, plėtėsi vandentiekio ir kanalizacijos tinklas.
Deja, tuberkuliozė buvo ne vienintelė pavojų gyventojų sveikatai kėlusi liga. Didžiulė problema buvo moterų išsekimai po gimdymo ir vaikų mirtingumas. Siekiant išspręsti šią problemą buvo įkurta K. Griniaus vadovaujama „Pieno lašo“ draugija, kuri teikė neturtingų moterų kūdikiams pieną ir maistą. K. Grinius visą gyvenimą rūpinosi visuomenės sveikatos gerinimu, gyventojų švietimu sveikatos klausimais, todėl jam yra suteiktas Medicinos garbės daktaro vardas.

Prezidento ir žydų santykių ištakos
K. Griniui verta dėkoti ir jį prisiminti ne tik dėl nuopelnų sveikatos sistemai ar Lietuvai kaip valstybei. Demokratinių principų laikymasis K. Griniaus gyvenime užėmė labai svarbią vietą, todėl jis niekada nediskriminavo, neskirstė žmonių pagal rasę, tautybę ar išsilavinimą, pirmiausia jis žmogų vertino už jo žmogiškąsias savybes. Vokiečių okupacijos metais, kai buvo naikinami žydai, K. Grinius su žmona Kristina glaudė ir saugojo ne vieną žydą – jiems tai galėjo kainuoti ne tik neigiamą visuomenės požiūrį, bet ir gyvybę. Negana to 1942-ųjų lapkričio 14-ąją Prezidentas ir buvę Lietuvos ministrai Jonas Pranas Aleksa ir kunigas Mykolas Krupavičius lietuvių tautos vardu pasirašė ir įteikė okupacinės vokiečių kariuomenės generaliniam komisarui Lietuvoje Adrianui fon Rentelnui memorandumą dėl vokiečių kolonizacijos, lietuvių, lenkų, rusų represijų ir žydų naikinimo. Tuo metu tai reiškė savanorišką kelią į mirtį: sušaudymą nedelsiant arba kankinamą žūtį konclageryje. Tuometė užsienio spauda stebėjosi, kaip trys lietuviai drįso atvirai mesti iššūkį naciams, kai daugelis bijojo net pašnibždomis ištarti priešišką žodį.
Nors lietuvių ketinimai ir buvo kilnūs, J. P. Aleksa ir M. Krupavičius gestapo buvo ištremti į Vokietiją, o Prezidentui Kaziui Griniui buvo skirtas namų areštas ir tremtis iš Kauno į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. Tai nesustabdė K. Griniaus demokratiškų įsitikinimų ir noro padėti nekaltiems žmonėms. Priešingai, Prezidento kova su naciais tik dar labiau suaktyvėjo. Kazys Grinius dalyvavo pogrindžio veik­loje, bendradarbiavo rezistencinėje spaudoje, nevengė ir toliau užtarti naikinamus Lietuvos žydus ir garsiai įvardinti šlykščius nacių darbus Lietuvoje.

Žydų vaikus slėpė savo namuose
Tuomet, kai prasidėjo masinės žydų žudynės, K. Grinius su žmona Kristina Griniuviene (Arsaite) pradėjo slėpti žydų vaikus. Vienas iš žydų vaikų, kurį slėpė Grinių šeima savo namuose, buvo Dmitrijus Gelpernas. Kelią į Grinių šeimą D. Gelpernas, jau būdamas profesoriumi, Gedimino Ilgūno knygoje „Kazys Grinius“, nupasakoja taip: „Ateiti pas juos gyventi mane kvietė pati Griniuvienė. Vieną dieną vis dėlto ryžausi pabėgti iš geto ir atėjau pas juos į namus. Atėjau anksti ryte, kai Griniai dar miegojo, tačiau viskas man jau buvo paruošta. Čia galėjau nusiprausti, pavalgyti, pasilikau pas juos keliems mėnesiams“, – prisiminimuose rašo D. Gelpernas.
Vėliau profesorius D. Gelpernas toje pačioje Gedimino Ilgūno knygoje Prezidentą apibūdino kaip neeilinę asmenybę, gilų demokratą ir eruditą. Jo atsiminimuose įstrigęs įvykis, kai kartą į Grinių namus kažkam atėjus jis ketino slėptis, tačiau Prezidentas jam liepė būti ten, kur esąs, ir pasakė: „Ne, nesislėpk. Pas mane ateina tik sąžiningi ir teisingi žmonės. Gali kiekvieną pasitikti ramiai“. Pasak D. Gelperno, vėliau visada taip ir buvo: žmonės ateidavo, jis su visais kartu sėdėdavo prie stalo, gerdavo arbatą, kalbėdavosi apie visokiausius dalykus.

Kai inteligentija priešinosi, K. Grinius palaikė
XIX a. pabaigos lietuvių inteligentija žydus laikė sukčiais, lietuvių engėjais, katalikų tikėjimo priešais. Vienas iš jų – Vincas Kudirka. Jo kūryboje atsispindi rasistiniai, antižydiški motyvai. „Pagal „Varpo“ redaktorių, žydai skiriasi nuo krikščionių ne tik tikybos, kultūros atžvilgiu, bet ir fiziškai, ir to nepakeis jokia integracija, asimiliacija. Žydas buvo ir liks nešvarus, amoralus žydas“, – rašoma Liudo Truskos knygoje „Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio“.
Tuo tarpu Prezidentas K. Grinius apie žydų bendruomenę visada atsiliepdavo gerai, nė vieno nediskriminavo, priimdavo kaip visavertį visuomenės narį. Savo atsiminimuose jis rašo, jog XX a. pabaigoje „žydai buvo visiški Lietuvos ekonominio gyvenimo viešpačiai: nė viena javų sauja nepasiekdavo užsienių nepersijota per žydo rankas. Per žydų šventes iš Marijampolės negalėdavai nuvažiuoti į Vilkaviškio geležinkelio stotį, nes visi vežėjai buvo žydai. Pinigų pasiskolinti (už didelius procentus) gaudavai tik iš žydo“.
Priešingai nei V. Kudirka, K. Grinius atviru antisemitizmu prieš žydus neužsiiminėjo. Minėtoje L. Truskos knygoje teigiama, kad K. Grinius yra sakęs, jog iki to, kol nelaimėta spauda, eiti už, o ne prieš žydus yra išmintingiau – jie gali padėti lietuviams eiti į prekybą, amatus ir įsikurti miestuose, nes buvo manyta, kad nesulietuvinus miestų, lietuviai liks pastumdėliais.

Skatino lietuvius tvirtintis miestuose
K. Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius pastebi, kad Prezidentas, nors glaudė ir palaikė žydus, vis dėlto tam tikra prasme prieš juos buvo nusiteikęs šiek tiek priešiškai. „Muziejus jau yra išleidęs du tomus paties Prezidento išeivijoje užrašytų atsiminimų. Šiuo metu šifruojame trečią atsiminimų tomą, kurį netrukus žadame išleisti. Šifruodamas užrašus pastebėjau, kad nors Grinius ir palaikė žydus, jų buvimo miestuose klausimu jo požiūris buvo neigiamas. Prezidentas atsiminimuose rašo, kad jam būnant Marijampolėje ir jos apylinkėse, visos karčiamos ir aludės buvo žydų. Jei tik lietuvis įsteigdavo kokią parduotuvę, tai žydai numušdavo kainas perpus, visi pirkėjai eidavo tik pas žydą. Kai tik lietuvis netekdavo verslo, kainas savo parduotuvėje žydas pakeldavo dvigubai, taigi, lietuviams miestuose įsitvirtinti buvo sunku.
Tiesa, žydai buvo ne tik didžiausi prekybininkai miestuose, jiems taip pat priklausė valdžia. Pavyzdžiui, Vilkaviškio savivaldybėje iš 40 narių 35 buvo žydai. Kodėl? Todėl, kad žydai buvo verslūs, jie turėjo pinigų ir galėdavo vaikus išleisti į mokslus. Tuo tarpu lietuviai tokių pinigų neturėjo, todėl ir į valdžią sunkiai patekdavo. Todėl K. Grinius ir skatino lietuvių kėlimąsi į miestus. Siekiant užtikrinti valstybės stabilumą ne tik kaimuose turėjo būti stiprios lietuvių bendruomenės“, – pasakojo K. Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Negali būti, kad taip gali būti!“

    2022-12-07„Negali būti, kad taip gali būti!“
    Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – ...
  • Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio

    2022-12-07Šis ruožas reikalauja didesnio dėmesio
    – Valstybė turi ruoštis, kol dar turime tam laiko, nes nieko neveikimo laikotarpis pasibaigė. Juk nesinori pradėti mokytis, kai jau viskas bus prasidėję. Nors kai kurie politikai sakė, kad mums jokių grėsmių nėra, kai iki vasario 24-osios įvykių Ukrainoje buvo likusios vos kelios savaitės. Ko vertas toks aklas politikas? O jei jam naudinga taip sakyti, tai dar baisiau – jis spekuliuoja šalies saugumu dėl savo politinių tikslų, – taip kalbėjo atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius duodamas interviu „Suvalkiečiui“. Taigi niekam nekyla abejonių, kad turime ruoštis ir, aišku, ruošiamės. Visgi skirtingi žmonės ir specialistai skirtingai supranta, kas svarbiau, kam reikia teikti pirmenybę šiame ...
  • Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis

    2022-12-07Strateginis planas – kokybiškai naujas žemės ūkio ir kaimo plėtros šuolis
    EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP). Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotrauka Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų 2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. ...
  • Parama už rūpinimąsi gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis

    2022-12-07Parama už rūpinimąsi  gyvūnų gerove, šlapynėmis ir pievomis
    Viena iš ekoschemų įpareigoja ūkininkus užtikrinti gyvūnų gerovę. Pastebėta, kad Lietuvoje trūksta veiksmų, skatinančių tai daryti.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) konstatuota, kad, atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai, plečiant ariamosios žemės plotus nukenčia pievos ir šlapynės. Aktyviau rūpintis gyvūnų gerove, saugoti pievas ir šlapynes naujuoju paramos laikotarpiu ūkininkai bus skatinami papildomomis išmokomis. Gyvūnų gerovė Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ...
  • Nori naikinti sanitarinės zonos statusą

    2022-12-06Nori naikinti sanitarinės zonos statusą
    Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė. Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonei norima naikinti sanitarinę zoną. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pradžioje – švietimo reikalai Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ...
  • Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo

    2022-12-05Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo
    Saulė Kraptavičiūtė, aštuntokė iš Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos, parašė ir išleido jau antrą knygą – „Nevermilo šešėliai“. Kol kas leidybą finansuoja jos tėvai, bet kas žino, gal mūsų mieste užaugs garsi rašytoja. Pirmą parašė būdama ketvirtokė Marijampolietė aštuntokė Saulė Kraptavičiūtė – jau dviejų romanų autorė. Autorės nuotrauka. Saulė papasakojo, kad nuo mažens mėgo skaityti ir skaitė labai daug. Kažkada ir toptelėjo: kodėl pačiai neparašius, gal bus smagu. Sako, kad ir buvo smagu, tad rašo dėl smagumo. Pirmą romaną „Sahira – vilkų mergaitė“ parašė 11 metų, būdama ketvirtokė. Jis apie mergaitę Sahirą, kuri sutinka vilką Baltąją Iltį. Mergaitė nuo mažens domėjosi vilkais, tai buvo jos ...
  • Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą

    2022-12-05Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą
    Katerina Holmes, Pexels nuotrauka Iki Kalėdų lieka vis ir mažiau ir mažiau laiko, todėl jau pats metas pradėti galvoti apie šventinio stalo dekoravimą. Nesvarbu, planuojate pietauti su šeima ar rengiate kalėdinę vakarienę draugams – suplanavę keletą dalykų iš anksto, galite išvengti bereikalingo streso ir, žinoma, sukurti nepriekaištingai atrodantį šventinio stalo dekorą. Taigi, į ką gi reikėtų atkreipti dėmesį? 1. Pasirinkite temą Pirmasis žingsnis – temos pasirinkimas. Daugeliu atvejų geriausia rinktis tokią temą, kuri atitiktų jūsų svetainės stilių, arba tokią, kurioje galėtumėte lengvai pritaikyti patinkančias „pasidaryk pats“ idėjas. Jei kambaryje yra medienos, apsvarstykite natūralių dekoracijų, pavyzdžiui, eglės šakelių ir kankorėžių, naudojimą. Jeigu interjere vyrauja ...
  • Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams

    2022-12-05Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams
    Artėjant Kalėdoms, vienai gražiausių švenčių metuose, daugelis žmonių ieško dovanų šeimai, draugams ir sau. Todėl prekybininkams tai pelningiausias laikas metuose. Ekspertų teigimu, šventiniu laikotarpiu parduotuvių savininkai gali uždirbti net iki 40–50 proc. savo metinių pajamų! Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, didžioji dalis pirkėjų kalėdines dovanas planuoja įsigyti internetu. Todėl akivaizdu, kad el. parduotuvių savininkams šventinis laikotarpis ne tik vienas pelningiausių, bet ir įtempčiausių. Įžvalgomis ir patarimais, kaip jam pasiruošti, dalinamės šiame straipsnyje. Parenkite šventinių pardavimų planą Vienas pirmųjų dalykų, kurį turėtumėte padaryti artėjant Kalėdoms, tai parengti pardavimų planą. Apibrėžkite savo pagrindinius šventinio sezono tikslus. Tokiu būdu taps lengviau priimti sprendimus, susijusius su ...
  • Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?

    2022-12-04Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?
    Kenny Eliason, Unsplash nuotrauka. Dantų implantavimas yra vienas iš efektyviausių būdų norint atstatyti prarastus dantis. Tinkamai atkurti dantys kartu atkuria ne tik efektyvią kramtymo funkciją, bet ir estetiškai atrodančią šypseną. Be to, procedūros rezultatai – ilgalaikiai. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, leisiantys tinkamai pasiruošti implantacijai. Aptariamas ir pooperacinis laikotarpis. Pasiruošimas implantavimui Dažnai dėl informacijos stokos gali kilti stresas, nerimas ar kiti ne itin malonūs jausmai. Prieš pasiryžtant implantavimui, patariama ne tik įvertinti procedūros eigą, trukmę, bet ir atsižvelgti, kokia dantų implantacijos kaina. Skyrus pakankamai laiko ir tinkamai įvertinus visus operacijos aspektus bei asmeninius poreikius, galima pradėti ruoštis procedūrai. Keli naudingi patarimai: ...
  • Ar beprisimename?

    2022-12-03Ar beprisimename?
    Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas kvietė prisiminti miestą ir mus pačius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Koks mūsų miestas buvo praėjusiame amžiuje – tarsi neseniai, tik prieš dešimtmečius, tačiau daugelio dalykų dabartinė karta tiesiog nežino. Prisiminti ir priminti – tam buvo skirta fotografijų paroda „Kapsukas (Marijampolė) 1970– 1989“. Jos autoriai – fotografai, žurnalistai Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas miestą, kaip ir kitus objektus, fotografavo nuo vaikystės, besimokydami šio amato paslapčių iš vyresniųjų kolegų. Sumanymas kilo ne dėl nostalgijos sovietmečiui (parodoje šis laiko tarpsnis), bet norint parodyti, koks buvo miestas, teigė abu autoriai. „Marijampolė gražėja, keičiasi. Bet – galima tai priimti kaip komplimentą, kaip ...
  • Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?

    2022-12-03Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?
    Jana Sabeth, Unsplash nuotrauka Vis daugiau žmonių atsižvelgia į gamtos taršos problemą, todėl stengiasi keisti kasdienius įpročius. Dažnai kartojama – svarbu vengti plastiko naudojimo, naudotis elektrinėmis transporto priemonėmis, tačiau kur kas daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir elementarios buitinės atliekos. Tinkamam jų apdorojimui yra skirtas ne vienas įrenginys. Pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai ir talpos. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama, kada geriau rinktis valymo įrenginius, o kada – talpas. Valymo įrenginiai Buitinėse nuotekose gausu azoto ir fosforo, kurie patekę į aplinką neigiamai veikia gamtą. Dėl šios priežasties svarbu pasirūpinti, kad nuotekos būtų tinkamai apdorojamos. Norint įsigyti nuotekų įrenginius, svarbu atsižvelgti į sklypo plotą ir galimybes ...
  • Greitis – 230! Ar atlaikysime?

    2022-12-03Greitis – 230! Ar atlaikysime?
    Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje praūžęs jau tradicinis realios virtualybės festivalis, kurio šūkis „Greitis – 230!“ atsirado ne šiaip sau. Marijampolei baigiant jubiliejinius metus nutarta, pasitelkus mokslo naujoves ne tik panardyti virtualioje dabartyje, pažvelgti į ateitį, bet ir pavartyti senus albumus – kad naujieji vaizdiniai neišstumtų iš atminties (ir iš po kojų) pagrindo. Nes kiek beskraidytume, tenka grįžti į žemę… Viską nelengva aprėpti… Visos šeštadienio dienos programa buvo sudėliota kiek įmanoma racionaliau, tačiau norint kuo daugiau aprėpti reikėjo nemažo greičio – ir geros orientacijos. Kai kas veikiausiai liko nusivylęs, nes nepamatė virtualios realybės filmo „Angelų takais“, apie kurį jau senokai kalbama visoje Lietuvoje. ...
  • Kaip išsirinkti romanečių dizainą?

    2022-12-03Kaip išsirinkti romanečių dizainą?
    Romanetės – tai puiki namų puošmena ir nepriekaištinga interjero detalė. Jos padeda sukurti jaukumo ir prabangos įspūdį tiek namų aplinkoje, tiek oficialiose patalpose. Dėl savo universalumo romanetės tobulai tinka svetainėje, miegamajame, vaikų kambaryje ar net biure. Dauguma gamintojų siūlo pačių įvairiausių audinių, spalvų ir raštų, tad išsirinkti šias langų uždangas nėra taip paprasta. Tad kaip nepasiklysti tokioje gausoje ir išsirinkti tinkamą romanečių dizainą? Biuras Oficialiose patalpose rekomenduojama rinktis vienspalves, šaltesnių ir ramesnių tonų romanetes. Puikiai tinka įvairūs pilkų, rudų tonų atspalviai. Taip pat šias langų uždangas galima derinti prie biuro baldų, pavyzdžiui, prie tamsiai mėlynos sofos stilingai atrodytų tamsiai mėlynos romanetės. Romanetės ...
  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.