Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis...

Marijampolei ir Lietuvai Kazys Grinius davė ne tik demokratijos, bet ir visuomenės sveikatos bei žmogiškos užuojautos pagrindus.

Marijampolei ir Lietuvai Kazys Grinius davė ne tik demokratijos, bet ir visuomenės sveikatos bei žmogiškos užuojautos pagrindus.

…demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto.

Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais
Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne tik gerai mokėsi, bet ir dalyvavo visuomeninėje, Lietuvą palaikančioje veikloje. Jis rašė į J. Šliūpo „Lietuvišką balsą“, dalyvavo „Varpo“ steigiamajame suvažiavime Marijampolėje, ėjo slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininko pareigas Maskvoje, rašė korespondencijas į „Varpą“, „Ūkininką“, prisidėjo prie „Trumpos Lietuvos istorijos“ rašymo. Baigęs studijas dirbo gydytoju laive Kaspijos jūroje, po metų grįžęs į Marijampolę vertėsi laisvo gydytojo praktika ir tuo pat metu aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje veik­loje, už kurią net keletą kartų buvo patekęs į kalėjimą.
Savo namuose Marijampolėje be valdžios leidimo buvo įsteigęs „Šviesos“ draugiją, kurios tikslas buvo steigti mokyklas, pedagoginius bei vakarinius kursus, knygynus, platinti lietuviškus spaudinius, šelpti besimokantį jaunimą. Vėliau draugija įsteigė filialus visame Marijampolės regione. Aktyvi draugijos veikla kėlė susirūpinimą carinei žvalgybai, todėl Griniai buvo išvežti į Kalvarijos kalėjimą be teisės grįžti į Marijampolę. Tuomet K. Grinius išvyko į Vilnių.

Politinė karjera
Suprasdamas, kad Lietuvai su Rusijos caro valdžia ne pakeliui ir kad vis dėlto turi būti paskelbta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, Kazys Grinius aktyviai dalyvavo lietuviškų politinių partijų kūrime. Kadangi demokratijos idėja K. Grinius vadovavosi kone visose gyvenimo srityse, politikoje taip pat rėmėsi demokratiniais principais. Taigi, varpininkų idėjomis susikūrusiai Lietuvos socialdemokratų partijai programą iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė, o įstatus paties įsteigtai Lietuvos demokratų partijai parašė pats.
Deja, prasidėjus I pasauliniam karui (1914–1918) ir vokiečių armijai priartėjus prie Marijampolės, vietos caro žandarų nurodymu K. Griniui nespėjus baigti pradėtų darbų teko pasitraukti į Rusiją. 1919 metais pavyko grįžti į Lietuvą, kur 1918 m. vasario 16 d. jau buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas, tačiau realių veiksmų įtvirtinant valstybės autonomiją dar nebuvo imtasi. K. Grinius suprasdamas, jog laukti nėra ko, siekė, kad kuo greičiau būtų sušauktas akte numatytas Steigiamasis Seimas, turėjęs nustatyti Lietuvos santvarkos pobūdį, ragino tuometį Prezidentą Antaną Smetoną kuo greičiau rengti rinkimus.
1920 metais pagaliau įvykus rinkimams, K. Grinius buvo išrinktas Steigiamojo Seimo nariu nuo Marijampolės apygardos. Būdamas Seime jis stebėjo, kad būtų laikomasi demokratijos principų, ragino įstatymus rengti atidžiai, ne paskubomis, gynė tautinių mažumų interesus, siūlė į komisijų sąrašus įtraukti ir lenkų atstovus, o žydams leisti kalbėti ta kalba, kurią jie patys pasirinks.
1920 m. K. Grinius buvo paskirtas vadovauti vyriausybei ir tapo premjeru. Jo vadovaujama vyriausybė baigė derybas su Sovietų Rusija ir pasirašė su ja taikos sutartį, Lietuva buvo priimta į Tautų sąjungą. Po poros metų K. Grinius atsistatydino, tačiau toliau dirbo Seime ir rengė Lietuvos Konstituciją, kurią Seimas priėmė 1922 m. rugpjūtį. Pastatęs teisinį valstybės pamatą, K. Grinius tapo Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju ir politiniame gyvenime dalyvavo ne taip ryškiai, nors buvo išrinktas į Pirmąjį, Antrąjį ir Trečiąjį seimus.

Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius sako, kad glausdamas žydus savo namuose Prezidentas rizikavo ne tik būti smerkiamas visuomenės, bet ir savo gyvybe. Už žydų globojimą ir saugojimą jis galėjo būti sušaudytas.

Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius sako, kad glausdamas žydus savo namuose Prezidentas rizikavo ne tik būti smerkiamas visuomenės, bet ir savo gyvybe. Už žydų globojimą ir saugojimą jis galėjo būti sušaudytas.

Prezidento postas
1926 m. birželį K. Grinius į politinį gyvenimą grįžo su trenksmu – tapo trečiuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Už tai, kad jis taptų prezidentu balsavo 50 iš 79 Seimo atstovų. K. Griniaus prezidentavimo metu buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų sąjunga, pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija, valstybės administracijoje imtasi taupymo priemonių, santaupos buvo skiriamos kelių statybai, pramonės, švietimo ir kultūros reikalams, panaikinta karo padėtis ir demokratinių laisvių varžymai, cenzūra.
K. Griniaus demokratinių idėjų populiarinimas buvo savotiška naujiena Lietuvai – plačios demokratinės reformos sukėlė dešiniųjų konservatyvių jėgų nepasitenkinimą, o karinės padėties atšaukimas, prarandamos privilegijos, kariuomenės pertvarka ir apie 10 aukštų karininkų paleidimas į atsargą – dalies karininkų pasipiktinimą. Tačiau viską K. Grinius darė tik tam, kad Lietuvoje gyvenimas bent kiek pagerėtų. Pats Prezidentas nesinaudojo tarnybiniu transportu – sakydavo, kad Lietuvoje žmonės pernelyg vargingai gyvena, ir tik tada, kai kiekvienas pradės taupyti, galima tikėtis geresnio gyvenimo. Deja, K. Griniaus kaip Prezidento, vedusio Lietuvą į geresnį gyvenimą, karjera tęsėsi neilgai. 1926 m. gruodį įvykdyto karinio perversmo metu K. Grinius buvo nušalintas nuo prezidento posto, o iškart po to šalyje buvo įvestas autoritarinis režimas. Demokratija Lietuvoje atstatyta buvo tik atkūrus nepriklausomybę 1990 kovo 11 dieną. Taigi, nors K. Griniaus prezidentavimo laikas buvo trumpas, tačiau labai prasmingas – jis pastatė demokratijos pamatą Lietuvoje.

Rūpinosi gyventojų ir visuomenės sveikata
Netekęs prezidento posto K. Grinius toliau dirbo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriuje, kur įnešė didelį indėlį į sveikatos apsaugos sistemą.
Gydytojo, visuomenės sveikatos gerintojo K. Griniaus karjera prasidėjo iškart po studijų, dar užsiimant laisvo gydytojo praktika Marijampolėje. Čia jis gydė ne tik daugybę ligonių, bet ir parašė daugiau nei 200 straipsnių medicininėmis temomis. Vėliau grįžęs iš Rusijos, kur buvo ištremtas I pasaulinio karo metais, K. Grinius leido visuomenei skirtus sveikatos žurnalus, rūpinosi tuberkuliozės gydymu, motinų ir vaikų sveikata, kūrė lietuviškus medicininius terminus. Taip pat redagavo „Lietuvos ūkininko“ priedą „Sveikata“, į kurį žmonės galėdavo kreiptis sveikatos klausimais. Leidinyje jis rašė ir informavo gyventojus, kaip apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir palaikyti švarą. Rašė patarimus, kaip atstatinėti po karo sugriautus namus – patarė įrenginėti prausimosi kambarius, skatino žmones rūpintis kūno švara. Leidinyje „Sveikata“ K. Grinius atkreipė dėmesį ne tik į gyventojų, bet ir savivaldos atstovų švietimą sveikatos temomis. Jis ragino valdžią kovoti su epidemijomis ir užkrečiamomis ligomis, ypač tuberkulioze, kuri Lietuvoje buvo itin paplitusi. Tuberkuliozės ligoninėse nuolat būdavo ankšta – gydymas Lietuvoje buvo mokamas, o dauguma gyventojų gyveno skurde, todėl galimybę patekti net ir į ankštą ligoninę turėjo tik vienetai. K. Griniui dirbant Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriuje tuberkuliozės sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje sumažėjo, nes miestai modernėjo higienos prasme – nevėdinamose ir švaros stokojančiose mokyklose K. Griniaus iniciatyva buvo pradėti įrenginėti praustuvai, orlaidės, plėtėsi vandentiekio ir kanalizacijos tinklas.
Deja, tuberkuliozė buvo ne vienintelė pavojų gyventojų sveikatai kėlusi liga. Didžiulė problema buvo moterų išsekimai po gimdymo ir vaikų mirtingumas. Siekiant išspręsti šią problemą buvo įkurta K. Griniaus vadovaujama „Pieno lašo“ draugija, kuri teikė neturtingų moterų kūdikiams pieną ir maistą. K. Grinius visą gyvenimą rūpinosi visuomenės sveikatos gerinimu, gyventojų švietimu sveikatos klausimais, todėl jam yra suteiktas Medicinos garbės daktaro vardas.

Prezidento ir žydų santykių ištakos
K. Griniui verta dėkoti ir jį prisiminti ne tik dėl nuopelnų sveikatos sistemai ar Lietuvai kaip valstybei. Demokratinių principų laikymasis K. Griniaus gyvenime užėmė labai svarbią vietą, todėl jis niekada nediskriminavo, neskirstė žmonių pagal rasę, tautybę ar išsilavinimą, pirmiausia jis žmogų vertino už jo žmogiškąsias savybes. Vokiečių okupacijos metais, kai buvo naikinami žydai, K. Grinius su žmona Kristina glaudė ir saugojo ne vieną žydą – jiems tai galėjo kainuoti ne tik neigiamą visuomenės požiūrį, bet ir gyvybę. Negana to 1942-ųjų lapkričio 14-ąją Prezidentas ir buvę Lietuvos ministrai Jonas Pranas Aleksa ir kunigas Mykolas Krupavičius lietuvių tautos vardu pasirašė ir įteikė okupacinės vokiečių kariuomenės generaliniam komisarui Lietuvoje Adrianui fon Rentelnui memorandumą dėl vokiečių kolonizacijos, lietuvių, lenkų, rusų represijų ir žydų naikinimo. Tuo metu tai reiškė savanorišką kelią į mirtį: sušaudymą nedelsiant arba kankinamą žūtį konclageryje. Tuometė užsienio spauda stebėjosi, kaip trys lietuviai drįso atvirai mesti iššūkį naciams, kai daugelis bijojo net pašnibždomis ištarti priešišką žodį.
Nors lietuvių ketinimai ir buvo kilnūs, J. P. Aleksa ir M. Krupavičius gestapo buvo ištremti į Vokietiją, o Prezidentui Kaziui Griniui buvo skirtas namų areštas ir tremtis iš Kauno į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. Tai nesustabdė K. Griniaus demokratiškų įsitikinimų ir noro padėti nekaltiems žmonėms. Priešingai, Prezidento kova su naciais tik dar labiau suaktyvėjo. Kazys Grinius dalyvavo pogrindžio veik­loje, bendradarbiavo rezistencinėje spaudoje, nevengė ir toliau užtarti naikinamus Lietuvos žydus ir garsiai įvardinti šlykščius nacių darbus Lietuvoje.

Žydų vaikus slėpė savo namuose
Tuomet, kai prasidėjo masinės žydų žudynės, K. Grinius su žmona Kristina Griniuviene (Arsaite) pradėjo slėpti žydų vaikus. Vienas iš žydų vaikų, kurį slėpė Grinių šeima savo namuose, buvo Dmitrijus Gelpernas. Kelią į Grinių šeimą D. Gelpernas, jau būdamas profesoriumi, Gedimino Ilgūno knygoje „Kazys Grinius“, nupasakoja taip: „Ateiti pas juos gyventi mane kvietė pati Griniuvienė. Vieną dieną vis dėlto ryžausi pabėgti iš geto ir atėjau pas juos į namus. Atėjau anksti ryte, kai Griniai dar miegojo, tačiau viskas man jau buvo paruošta. Čia galėjau nusiprausti, pavalgyti, pasilikau pas juos keliems mėnesiams“, – prisiminimuose rašo D. Gelpernas.
Vėliau profesorius D. Gelpernas toje pačioje Gedimino Ilgūno knygoje Prezidentą apibūdino kaip neeilinę asmenybę, gilų demokratą ir eruditą. Jo atsiminimuose įstrigęs įvykis, kai kartą į Grinių namus kažkam atėjus jis ketino slėptis, tačiau Prezidentas jam liepė būti ten, kur esąs, ir pasakė: „Ne, nesislėpk. Pas mane ateina tik sąžiningi ir teisingi žmonės. Gali kiekvieną pasitikti ramiai“. Pasak D. Gelperno, vėliau visada taip ir buvo: žmonės ateidavo, jis su visais kartu sėdėdavo prie stalo, gerdavo arbatą, kalbėdavosi apie visokiausius dalykus.

Kai inteligentija priešinosi, K. Grinius palaikė
XIX a. pabaigos lietuvių inteligentija žydus laikė sukčiais, lietuvių engėjais, katalikų tikėjimo priešais. Vienas iš jų – Vincas Kudirka. Jo kūryboje atsispindi rasistiniai, antižydiški motyvai. „Pagal „Varpo“ redaktorių, žydai skiriasi nuo krikščionių ne tik tikybos, kultūros atžvilgiu, bet ir fiziškai, ir to nepakeis jokia integracija, asimiliacija. Žydas buvo ir liks nešvarus, amoralus žydas“, – rašoma Liudo Truskos knygoje „Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio“.
Tuo tarpu Prezidentas K. Grinius apie žydų bendruomenę visada atsiliepdavo gerai, nė vieno nediskriminavo, priimdavo kaip visavertį visuomenės narį. Savo atsiminimuose jis rašo, jog XX a. pabaigoje „žydai buvo visiški Lietuvos ekonominio gyvenimo viešpačiai: nė viena javų sauja nepasiekdavo užsienių nepersijota per žydo rankas. Per žydų šventes iš Marijampolės negalėdavai nuvažiuoti į Vilkaviškio geležinkelio stotį, nes visi vežėjai buvo žydai. Pinigų pasiskolinti (už didelius procentus) gaudavai tik iš žydo“.
Priešingai nei V. Kudirka, K. Grinius atviru antisemitizmu prieš žydus neužsiiminėjo. Minėtoje L. Truskos knygoje teigiama, kad K. Grinius yra sakęs, jog iki to, kol nelaimėta spauda, eiti už, o ne prieš žydus yra išmintingiau – jie gali padėti lietuviams eiti į prekybą, amatus ir įsikurti miestuose, nes buvo manyta, kad nesulietuvinus miestų, lietuviai liks pastumdėliais.

Skatino lietuvius tvirtintis miestuose
K. Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius pastebi, kad Prezidentas, nors glaudė ir palaikė žydus, vis dėlto tam tikra prasme prieš juos buvo nusiteikęs šiek tiek priešiškai. „Muziejus jau yra išleidęs du tomus paties Prezidento išeivijoje užrašytų atsiminimų. Šiuo metu šifruojame trečią atsiminimų tomą, kurį netrukus žadame išleisti. Šifruodamas užrašus pastebėjau, kad nors Grinius ir palaikė žydus, jų buvimo miestuose klausimu jo požiūris buvo neigiamas. Prezidentas atsiminimuose rašo, kad jam būnant Marijampolėje ir jos apylinkėse, visos karčiamos ir aludės buvo žydų. Jei tik lietuvis įsteigdavo kokią parduotuvę, tai žydai numušdavo kainas perpus, visi pirkėjai eidavo tik pas žydą. Kai tik lietuvis netekdavo verslo, kainas savo parduotuvėje žydas pakeldavo dvigubai, taigi, lietuviams miestuose įsitvirtinti buvo sunku.
Tiesa, žydai buvo ne tik didžiausi prekybininkai miestuose, jiems taip pat priklausė valdžia. Pavyzdžiui, Vilkaviškio savivaldybėje iš 40 narių 35 buvo žydai. Kodėl? Todėl, kad žydai buvo verslūs, jie turėjo pinigų ir galėdavo vaikus išleisti į mokslus. Tuo tarpu lietuviai tokių pinigų neturėjo, todėl ir į valdžią sunkiai patekdavo. Todėl K. Grinius ir skatino lietuvių kėlimąsi į miestus. Siekiant užtikrinti valstybės stabilumą ne tik kaimuose turėjo būti stiprios lietuvių bendruomenės“, – pasakojo K. Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką

    2021-01-23Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką
    Po beveik šešerių metų bylinėjimosi Vilkaviškyje veikianti ledų gamintoja UAB „Art Glacio“ Lietuvos Aukščiausiame Teisme įrodė, kad jai UAB „Iceco Assets“ mesti kaltinimai dėl kliento perviliojimo yra nepagrįsti. „Iceco Assets“ 2015 m. pradžioje kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo buvusį įmonės darbuotoją Arūną Simutį kaltino neva perėmus vieną pagrindinių įmonės klientų – vokiečių įmonę „Monolith Frost“ GmbH. Teismuose paaiškėjo visiškai kita istorija. Vokiečių įmonės atstovai nurodė, kad dėl jų išėjimo kalta pati „Iceco Assets“. Pasak „Monolith Frost“ GmbH, marijampoliečiai mėgino pasisavinti „Monolith Frost“ GmbH intelektinę nuosavybę. Taip pat prekiavo ir savo gamybos ledais, supakuotais į „Monolith Frost“ GmbH priklausančio dizaino pakuotes. Galiausiai dėl kilusių nesutarimų įmonė iš Vokietijos nutarė atsisakyti „Iceco Assets“ paslaugų ir investuoti į savo ledų gamyklą Vilkaviškyje. Taip buvo įsteigta ir savo veiklą pradėjo UAB „Art Glacio“. Nepaisant tokių aplinkybių, „Iceco Assets“ dėl prarasto kliento kaltino buvusį darbuotoją ir norėjo prisiteisti dėl to neva patirtą žalą – daugiau kaip milijoną eurų. Pirmasis šį ginčą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą, ...
  • 2020-ieji – iššūkių, netikėtų sprendimų metai

    2021-01-22
    Naujiems metams skaičiuojant pirmąsias savaites dar vis žvalgomės atgal, į nuėjusiuosius. Vertiname, kokie tie metai buvo, kokiais darbais ir įvykiais išsiskyrė, sveriame, kas pavyko, ko nespėjome įgyvendinti. Apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Kęstu SPŪDŽIU. Loreta TUMELIENĖ – 2020 m. Savivaldybės administracijai teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visuomenei, išsaugoti gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį etapą? – Mano situacija gana unikali, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas perėmiau pirmo pusmečio pabaigoje, kai pirmoji COVID-19 banga jau buvo praėjusi. Tai savotiškai gerai, nes galėjau įvertinti pirmo pusmečio veiksmus tarsi iš šalies. Vasarą turėjome daug susitikimų ir diskusijų su savivaldybės gydymo, socialinių paslaugų, švietimo įstaigų vadovais ir ruošėmės antrajai COVID-19 bangai. Mes nuo pirmųjų dienų labiau koncentravomės į rizikos mažinimą, nes apsaugos priemonėmis buvome pakankamai aprūpinti Vyriausybės. Įstaigoms akcentavome būtinybę investuoti į nuotolinio darbo priemones ir ypač sėkmingai tai pavyko įgyvendinti švietimo įstaigose. Suprantama, kad ne visas darbas gali vykti nuotoliniu būdu, todėl kita dalis darbo ...
  • Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas

    2021-01-22Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas
    Karantino laikotarpiu susiduriame su įvairiausiomis problemomis. Ypač sunkumų kyla, kai reikia keisti įpročius, prisitaikyti gyventi kitaip, o mes nemokame, gal ne visi ir norime išmokti. Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventojai neranda bendro susitarimo, kaip apmokėti sąskaitas už paslaugas. Viena dalis kaimo žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19, norėtų sąskaitas mokėti bekontakčiu būdu ir piktinasi, kad tiekėjai vaikšto po namus rinkdami mokesčius, nešiodami užkratą, kiti nieko keisti neketina. Jeigu į jų namus neužsuka surinkti pinigų už komunalines paslaugas, jie paprasčiausiai nemoka mokesčių. Loreta TUMELIENĖ Liubavo gyventojai stebisi Štai kokio laiško „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė iš Liubave gyvenančių žmonių. Anot gyventojų, Liubave, Kalvarijos sav., už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą pinigus renka UAB „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas. Mechanikas kiekvieną mėnesį eina į gyventojų namus, išrašo sąskaitą, paima pinigus. Skaitytojus stebina, kad šiais laikais, kai popierinės sąskaitos tampa atgyvena, pinigai už komunalinius mokesčius renkami tokiu būdu. Be to, tai daroma net karantino laikotarpiu, kai reikėtų vengti kontaktų, nes kaime yra ne vienas asmuo, sergantis COVID-19. „Taigi ir gruodžio mėnesį prieš ...
  • Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė

    2021-01-22Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta, ką svarbaus planuojame nuveikti šiais metais. Šiandien apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės meru Vincu PLIKAIČIU. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? Kokie svarbiausi darbai laukia 2021-aisiais? – Metai tikrai nebuvo lengvi, pradedant nuo politinės situacijos savivaldybėje ir baigiant pasauline pandemija, kuriai tikriausiai nebuvome pasiruošę nė vienas. Vis dėlto džiaugiuosi, kad pavyko realizuoti nemažai sumanymų ir pasistūmėti geresnės mūsų savivaldybėje gyvenimo kokybės link. Džiaugiuosi ir nauja Savivaldybės administracijos vadovų komanda, kuri ne tik pilna naujų idėjų, bet sėkmingai įgyvendina ir jau pradėtus darbus. Nors situacija dėl COVID-19 viruso vis dar nėra stabili, tačiau galime džiaugtis, kad pagal statistikos duomenis Kalvarijos savivaldybė yra lyderė kovoje su koronavirusu – esame paskutinėje vietoje pagal sergamumo rodiklius. Manau, kad šis laikotarpis taip pat parodė, kokie mes visi galime būti susitelkę ir supratingi. Didžiausių pagyrų nusipelnė mūsų savivaldybės medikai, pirmose gretose kovojantys su virusu. Taip pat džiaugiuosi ...
  • Ypatingi, įdomių patirčių kupini metai (Įkvėpimai)

    2021-01-20Ypatingi, įdomių patirčių  kupini metai (Įkvėpimai)
    Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti. – Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai? – Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie negailėdami nei jėgų, nei laiko stačia galva pasinėrė į pradėtas veiklas, projektus. Pavyko papildyti techninę bazę garso ir šviesos įranga, scenos pakyla lauko renginiams. Pavasarį Kultūros centras skyrė autobusą keleivių susisiekimui savivaldybės teritorijoje, nes perkamų paslaugų teikimas buvo nutrūkęs – vidiniais resursais prisidėjome prie bendros veiklos. Labai džiaugiamės atnaujinta Kazlų Rūdos parko estrada ir aplinka. Kartu su komanda įgyvendinome naują ...
  • „Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla

    2021-01-20„Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla
    Už pasišventimą lietuvybei, ilgametę mokslinę ir bendruomeninę veiklą, lietuvių kultūros, švietimo ir istorinės atminties puoselėjimą Užsienio reikalų ministerija 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“ skyrė iškiliai lietuvių diasporos asmenybei daktarui Vincui Bartusevičiui (po mirties). „Su dideliu dėkingumu ir pagarba 2020-ųjų apdovanojimą skiriame šviesios atminties ir nepaprastos inteligencijos žmogui, visą savo gyvenimą pašventusiam Lietuvai, lietuvybei ir lietuvių diasporos istorinės atminties saugojimui ir puoselėjimui“, – pristatydamas apdovanojimą kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nuo 2012 metų organizuojami „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti pagerbti, įvertinti, pagarsinti ir apdovanoti užsienio lietuvius, sukaupusius tarptautinę profesinę patirtį, išlaikiusius glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidedančius prie jos augimo. Vincas Bartusevičius gimė 1939 m. Vilkaviškio apskrityje Bartninkų valsčiuje. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Baigė Vasario 16-osios gimnaziją, Miuncheno ir Tiubingeno universitetuose studijavo sociologiją, visuotinę istoriją ir psichologiją, įgijo sociologijos magistro laipsnį. 1999 m. Vilniaus universitete jam suteiktas humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro laipsnis, apgynus disertaciją tema „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944–1951“. Buvo Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, ...
  • Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas

    2021-01-20Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas
    Buvome pasiilgę tikros lietuviškos žiemos. Su sniegu, su šalčiu, kai tvoros pyška. Deja, šaltoji žiema turi ir savo neigiamą pusę. Tai atskleidė praktiškai pirmasis itin šaltas savaitgalis, kai kaimiškose vietovėse šaltis paspaudė iki 28 laipsnių. Marijampolės regione tik per dvi dienas vienas žmogus mirė sušalęs, dar keliems pacientams prireikė medikų pagalbos, kitus gelbėjo policija. O kiek dar nušalimo atvejų, apie kuriuos nežinome, nes gyventojai nesikreipė į medikus, gydosi nušalimus patys. Pagalbos prireikė keliems sušalėliams Pasak Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Alvydo Dirsės, per šį savaitgalį greitoji pagalba buvo kviesta dėl dviejų sušalusių žmonių.Sekmadienį, apie 11.20 val., greitosios pagalbos budintis gavo pranešimą, kad Aušros gatvėje, griovyje prie namo, guli žmogus be gyvybės ženklų. Nelaimėlį pastebėjo pro šalį ėjęs praeivis. Į nelaimės vietą atskubėję medikai padėti nebegalėjo, jie konstatavo 57 metų vyro mirtį. Pirminiais duomenimis, žmogus mirė sušalęs. Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėjusių Marijampolės apskrities VPK pareigūnų teigimu, miręs vyras gyveno netoli tos vietos, kur buvo rastas. Žinoma, kad jis buvo išėjęs pasisvečiuoti ...
  • Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)

    2021-01-20Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)
    Termometro stulpeliui krentant žemiau 10 laipsnių, ligoninės sulaukia pirmųjų pacientų su nušalusiomis galūnėmis. Kai kurie jų iš gydymo įstaigos namo išvyksta be piršto, jeigu nušalimas stipresnis – ir be kojos ar rankos. Kiti atsiperka nuolatine šalčio alergija, nes nušalusi vieta išlieka jautresnė šalčiui.Marijampolės apskrities ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Akelaitis pataria, kaip išvengti nušalimų, ką reikėtų daryti nušalus galūnes, kada būtina kreiptis į specialistus, o kada galima gydytis namuose. Traumatologai pasiruošę darbui Pasak gydytojo G. Akelaičio, po šio šaltojo savaitgalio stacionare pacientų su nušalimais traumatologai dar neturėjo, bet yra pasiruošę, kad jų tikrai bus. „Gali būti, kad žmonės dar nesikreipė, bando gydytis namuose arba jų dar nesurado kaimynai, socialiniai, seniūnijų darbuotojai. Nors dabar tokių pacientų jau daug mažiau. Pats pikas buvo prieš kokią dešimtį metų, kai senukai, jų vaikams išvykus dirbti į užsienius, vienkiemiuose likdavo vieni, neprižiūrėti. Jų namelius užpustydavo ir tik po keleto dienų ar savaitės kas nors aptikdavo tokius nelaimėlius nušalusiomis galūnėmis, prie šaltos krosnies, nes patys žmonės jos nepajėgdavo užsikurti. ...
  • Kaip elgtis per šalčius

    2021-01-20Kaip elgtis per šalčius
    Artėjant šaltajam savaitgaliui Marijampolės savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mickienė gyventojams paruošė atmintinę apie svarbiausius saugos aspektus. Artėjant dideliam šalčiui: pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis; jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus; pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne. Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas: be reikalo neikite į lauką, stenkitės likti šiltose patalpose. Prireikus išeiti, būkite kuo trumpiau; venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį; jei einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Anksčiau nušalusias kūno vietas ypač gerai saugokite. Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių); jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti ar pan.; pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, ...
  • Pirmoji pagalba sušalus

    2021-01-20Pirmoji pagalba sušalus
    Sušalimo simptomai:*šiurpulys;*kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35OC);*žmogus tampa abejingas, mieguistas, sustingęs, nebegali aiškiai mąstyti ir gerai judėti; sulėtėja širdies veikla ir kvėpavimas. Pirmoji pagalba sušalus:*eikite (neškite sušalusįjį) kuo greičiau į kambario temperatūros patalpą; nusirenkite (nurenkite) drabužius;*pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35OC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;*pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20OC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37OC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa antklode;*Nušalimo simptomai – nepridengtų kūno vietų (dažniausiai – ausys, nosis, skruostai) audinių pakenkimas. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva. Pirmoji pagalba nušalus:*kuo greičiau eikite (arba padėkite nukentėjusiajam patekti) į šiltą patalpą;*sušildykite nušalusią kūno dalį – įmerkite pažeistą vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite ant jos kambario temperatūros tvarsčius (pakanka 20–30 min.). Jei žmogus nušalo rankas, numaukite žiedus ir nusekite ...
  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti yra pratęstas dėl didelio daugiabučių gyventojų susidomėjimo ir ilgesnio nutarimų priėmimo laiko karantino laikotarpiu.2020 metais Marijampolės savivaldybėje buvo atnaujinti 8 daugiabučiai, tai yra net šešiais daugiau nei 2019 m. Į daugiausia per 2020 metus modernizavusių daugiabučių savivaldybių penketuką patenka Klaipėdos miesto savivaldybė – 28, Kauno miesto savivaldybė – 21, Jonavos rajono savivaldybė – 17, Palangos miesto savivaldybė – 17, Molėtų ...
  • Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

    2021-01-16Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)
    Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais. Nijolė LINIONIENĖ Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida. Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ...
  • Mano beržų karalystėje – ruduo, žiema… (Kasdienė lyrika)

    2021-01-16Mano beržų karalystėje –  ruduo, žiema... (Kasdienė lyrika)
    Per karantiną atradome laimę ir galimybę stebėti gamtą, nes kiemai, gatvės ir takeliai – tušti. Jokio žmogaus. Ir vaikai kažkur dingo… Prie lango gali tik automobilius skaičiuoti: kiek jų liko ryte bei kiek sugrįžo vakare po darbų. Dar pamatai, kaip šunys išveda savo šeimininkus pasivaikščioti… Gera gyventi Kazlų Rūdoje, kurią iš visų pusių supa giria. Tačiau ir joje nesutinki nei žvėrelio, nei žmogaus. Ir saulės jau kelintas mėnuo nematome, belieka stebėti beržus. Man jie – patys gražiausi ir tauriausi medžiai. O jų sula pavasarį! Koks gardumas! * * * Ruduo… Nuo daugumos beržų jau nudraskyti lapai. Šiandien jie stovi susigūžę, merkiami lietaus. Vienas beržas dar stipriai laikosi, nors lapai jau pageltę, pavargę, tik šiltos vasaros prisiminimai neleidžia pasiduoti rudens melancholijai.Už lango – rudenėja…Mano žali beržai gelsvėja Ir šakomis jau šaukia vėją, O jis – paklydėlis, išdykėlisIš šiaurės nesugrįžo, Manus namus pamiršo –Neparėjo…   * * * Šiomis dienomis tik prabėgau pro savo beržus, nes buvo tiek veik-los! Tačiau ryte pro langą spėjau pažvelgti: beržai baigia ...
  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...