Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis...

Marijampolei ir Lietuvai Kazys Grinius davė ne tik demokratijos, bet ir visuomenės sveikatos bei žmogiškos užuojautos pagrindus.

Marijampolei ir Lietuvai Kazys Grinius davė ne tik demokratijos, bet ir visuomenės sveikatos bei žmogiškos užuojautos pagrindus.

…demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto.

Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais
Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne tik gerai mokėsi, bet ir dalyvavo visuomeninėje, Lietuvą palaikančioje veikloje. Jis rašė į J. Šliūpo „Lietuvišką balsą“, dalyvavo „Varpo“ steigiamajame suvažiavime Marijampolėje, ėjo slaptos lietuvių studentų draugijos pirmininko pareigas Maskvoje, rašė korespondencijas į „Varpą“, „Ūkininką“, prisidėjo prie „Trumpos Lietuvos istorijos“ rašymo. Baigęs studijas dirbo gydytoju laive Kaspijos jūroje, po metų grįžęs į Marijampolę vertėsi laisvo gydytojo praktika ir tuo pat metu aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje veik­loje, už kurią net keletą kartų buvo patekęs į kalėjimą.
Savo namuose Marijampolėje be valdžios leidimo buvo įsteigęs „Šviesos“ draugiją, kurios tikslas buvo steigti mokyklas, pedagoginius bei vakarinius kursus, knygynus, platinti lietuviškus spaudinius, šelpti besimokantį jaunimą. Vėliau draugija įsteigė filialus visame Marijampolės regione. Aktyvi draugijos veikla kėlė susirūpinimą carinei žvalgybai, todėl Griniai buvo išvežti į Kalvarijos kalėjimą be teisės grįžti į Marijampolę. Tuomet K. Grinius išvyko į Vilnių.

Politinė karjera
Suprasdamas, kad Lietuvai su Rusijos caro valdžia ne pakeliui ir kad vis dėlto turi būti paskelbta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė, Kazys Grinius aktyviai dalyvavo lietuviškų politinių partijų kūrime. Kadangi demokratijos idėja K. Grinius vadovavosi kone visose gyvenimo srityse, politikoje taip pat rėmėsi demokratiniais principais. Taigi, varpininkų idėjomis susikūrusiai Lietuvos socialdemokratų partijai programą iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė, o įstatus paties įsteigtai Lietuvos demokratų partijai parašė pats.
Deja, prasidėjus I pasauliniam karui (1914–1918) ir vokiečių armijai priartėjus prie Marijampolės, vietos caro žandarų nurodymu K. Griniui nespėjus baigti pradėtų darbų teko pasitraukti į Rusiją. 1919 metais pavyko grįžti į Lietuvą, kur 1918 m. vasario 16 d. jau buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas, tačiau realių veiksmų įtvirtinant valstybės autonomiją dar nebuvo imtasi. K. Grinius suprasdamas, jog laukti nėra ko, siekė, kad kuo greičiau būtų sušauktas akte numatytas Steigiamasis Seimas, turėjęs nustatyti Lietuvos santvarkos pobūdį, ragino tuometį Prezidentą Antaną Smetoną kuo greičiau rengti rinkimus.
1920 metais pagaliau įvykus rinkimams, K. Grinius buvo išrinktas Steigiamojo Seimo nariu nuo Marijampolės apygardos. Būdamas Seime jis stebėjo, kad būtų laikomasi demokratijos principų, ragino įstatymus rengti atidžiai, ne paskubomis, gynė tautinių mažumų interesus, siūlė į komisijų sąrašus įtraukti ir lenkų atstovus, o žydams leisti kalbėti ta kalba, kurią jie patys pasirinks.
1920 m. K. Grinius buvo paskirtas vadovauti vyriausybei ir tapo premjeru. Jo vadovaujama vyriausybė baigė derybas su Sovietų Rusija ir pasirašė su ja taikos sutartį, Lietuva buvo priimta į Tautų sąjungą. Po poros metų K. Grinius atsistatydino, tačiau toliau dirbo Seime ir rengė Lietuvos Konstituciją, kurią Seimas priėmė 1922 m. rugpjūtį. Pastatęs teisinį valstybės pamatą, K. Grinius tapo Kauno miesto savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju ir politiniame gyvenime dalyvavo ne taip ryškiai, nors buvo išrinktas į Pirmąjį, Antrąjį ir Trečiąjį seimus.

Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius sako, kad glausdamas žydus savo namuose Prezidentas rizikavo ne tik būti smerkiamas visuomenės, bet ir savo gyvybe. Už žydų globojimą ir saugojimą jis galėjo būti sušaudytas.

Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius sako, kad glausdamas žydus savo namuose Prezidentas rizikavo ne tik būti smerkiamas visuomenės, bet ir savo gyvybe. Už žydų globojimą ir saugojimą jis galėjo būti sušaudytas.

Prezidento postas
1926 m. birželį K. Grinius į politinį gyvenimą grįžo su trenksmu – tapo trečiuoju Lietuvos Respublikos prezidentu. Už tai, kad jis taptų prezidentu balsavo 50 iš 79 Seimo atstovų. K. Griniaus prezidentavimo metu buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų sąjunga, pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija, valstybės administracijoje imtasi taupymo priemonių, santaupos buvo skiriamos kelių statybai, pramonės, švietimo ir kultūros reikalams, panaikinta karo padėtis ir demokratinių laisvių varžymai, cenzūra.
K. Griniaus demokratinių idėjų populiarinimas buvo savotiška naujiena Lietuvai – plačios demokratinės reformos sukėlė dešiniųjų konservatyvių jėgų nepasitenkinimą, o karinės padėties atšaukimas, prarandamos privilegijos, kariuomenės pertvarka ir apie 10 aukštų karininkų paleidimas į atsargą – dalies karininkų pasipiktinimą. Tačiau viską K. Grinius darė tik tam, kad Lietuvoje gyvenimas bent kiek pagerėtų. Pats Prezidentas nesinaudojo tarnybiniu transportu – sakydavo, kad Lietuvoje žmonės pernelyg vargingai gyvena, ir tik tada, kai kiekvienas pradės taupyti, galima tikėtis geresnio gyvenimo. Deja, K. Griniaus kaip Prezidento, vedusio Lietuvą į geresnį gyvenimą, karjera tęsėsi neilgai. 1926 m. gruodį įvykdyto karinio perversmo metu K. Grinius buvo nušalintas nuo prezidento posto, o iškart po to šalyje buvo įvestas autoritarinis režimas. Demokratija Lietuvoje atstatyta buvo tik atkūrus nepriklausomybę 1990 kovo 11 dieną. Taigi, nors K. Griniaus prezidentavimo laikas buvo trumpas, tačiau labai prasmingas – jis pastatė demokratijos pamatą Lietuvoje.

Rūpinosi gyventojų ir visuomenės sveikata
Netekęs prezidento posto K. Grinius toliau dirbo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriuje, kur įnešė didelį indėlį į sveikatos apsaugos sistemą.
Gydytojo, visuomenės sveikatos gerintojo K. Griniaus karjera prasidėjo iškart po studijų, dar užsiimant laisvo gydytojo praktika Marijampolėje. Čia jis gydė ne tik daugybę ligonių, bet ir parašė daugiau nei 200 straipsnių medicininėmis temomis. Vėliau grįžęs iš Rusijos, kur buvo ištremtas I pasaulinio karo metais, K. Grinius leido visuomenei skirtus sveikatos žurnalus, rūpinosi tuberkuliozės gydymu, motinų ir vaikų sveikata, kūrė lietuviškus medicininius terminus. Taip pat redagavo „Lietuvos ūkininko“ priedą „Sveikata“, į kurį žmonės galėdavo kreiptis sveikatos klausimais. Leidinyje jis rašė ir informavo gyventojus, kaip apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų ir palaikyti švarą. Rašė patarimus, kaip atstatinėti po karo sugriautus namus – patarė įrenginėti prausimosi kambarius, skatino žmones rūpintis kūno švara. Leidinyje „Sveikata“ K. Grinius atkreipė dėmesį ne tik į gyventojų, bet ir savivaldos atstovų švietimą sveikatos temomis. Jis ragino valdžią kovoti su epidemijomis ir užkrečiamomis ligomis, ypač tuberkulioze, kuri Lietuvoje buvo itin paplitusi. Tuberkuliozės ligoninėse nuolat būdavo ankšta – gydymas Lietuvoje buvo mokamas, o dauguma gyventojų gyveno skurde, todėl galimybę patekti net ir į ankštą ligoninę turėjo tik vienetai. K. Griniui dirbant Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriuje tuberkuliozės sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje sumažėjo, nes miestai modernėjo higienos prasme – nevėdinamose ir švaros stokojančiose mokyklose K. Griniaus iniciatyva buvo pradėti įrenginėti praustuvai, orlaidės, plėtėsi vandentiekio ir kanalizacijos tinklas.
Deja, tuberkuliozė buvo ne vienintelė pavojų gyventojų sveikatai kėlusi liga. Didžiulė problema buvo moterų išsekimai po gimdymo ir vaikų mirtingumas. Siekiant išspręsti šią problemą buvo įkurta K. Griniaus vadovaujama „Pieno lašo“ draugija, kuri teikė neturtingų moterų kūdikiams pieną ir maistą. K. Grinius visą gyvenimą rūpinosi visuomenės sveikatos gerinimu, gyventojų švietimu sveikatos klausimais, todėl jam yra suteiktas Medicinos garbės daktaro vardas.

Prezidento ir žydų santykių ištakos
K. Griniui verta dėkoti ir jį prisiminti ne tik dėl nuopelnų sveikatos sistemai ar Lietuvai kaip valstybei. Demokratinių principų laikymasis K. Griniaus gyvenime užėmė labai svarbią vietą, todėl jis niekada nediskriminavo, neskirstė žmonių pagal rasę, tautybę ar išsilavinimą, pirmiausia jis žmogų vertino už jo žmogiškąsias savybes. Vokiečių okupacijos metais, kai buvo naikinami žydai, K. Grinius su žmona Kristina glaudė ir saugojo ne vieną žydą – jiems tai galėjo kainuoti ne tik neigiamą visuomenės požiūrį, bet ir gyvybę. Negana to 1942-ųjų lapkričio 14-ąją Prezidentas ir buvę Lietuvos ministrai Jonas Pranas Aleksa ir kunigas Mykolas Krupavičius lietuvių tautos vardu pasirašė ir įteikė okupacinės vokiečių kariuomenės generaliniam komisarui Lietuvoje Adrianui fon Rentelnui memorandumą dėl vokiečių kolonizacijos, lietuvių, lenkų, rusų represijų ir žydų naikinimo. Tuo metu tai reiškė savanorišką kelią į mirtį: sušaudymą nedelsiant arba kankinamą žūtį konclageryje. Tuometė užsienio spauda stebėjosi, kaip trys lietuviai drįso atvirai mesti iššūkį naciams, kai daugelis bijojo net pašnibždomis ištarti priešišką žodį.
Nors lietuvių ketinimai ir buvo kilnūs, J. P. Aleksa ir M. Krupavičius gestapo buvo ištremti į Vokietiją, o Prezidentui Kaziui Griniui buvo skirtas namų areštas ir tremtis iš Kauno į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. Tai nesustabdė K. Griniaus demokratiškų įsitikinimų ir noro padėti nekaltiems žmonėms. Priešingai, Prezidento kova su naciais tik dar labiau suaktyvėjo. Kazys Grinius dalyvavo pogrindžio veik­loje, bendradarbiavo rezistencinėje spaudoje, nevengė ir toliau užtarti naikinamus Lietuvos žydus ir garsiai įvardinti šlykščius nacių darbus Lietuvoje.

Žydų vaikus slėpė savo namuose
Tuomet, kai prasidėjo masinės žydų žudynės, K. Grinius su žmona Kristina Griniuviene (Arsaite) pradėjo slėpti žydų vaikus. Vienas iš žydų vaikų, kurį slėpė Grinių šeima savo namuose, buvo Dmitrijus Gelpernas. Kelią į Grinių šeimą D. Gelpernas, jau būdamas profesoriumi, Gedimino Ilgūno knygoje „Kazys Grinius“, nupasakoja taip: „Ateiti pas juos gyventi mane kvietė pati Griniuvienė. Vieną dieną vis dėlto ryžausi pabėgti iš geto ir atėjau pas juos į namus. Atėjau anksti ryte, kai Griniai dar miegojo, tačiau viskas man jau buvo paruošta. Čia galėjau nusiprausti, pavalgyti, pasilikau pas juos keliems mėnesiams“, – prisiminimuose rašo D. Gelpernas.
Vėliau profesorius D. Gelpernas toje pačioje Gedimino Ilgūno knygoje Prezidentą apibūdino kaip neeilinę asmenybę, gilų demokratą ir eruditą. Jo atsiminimuose įstrigęs įvykis, kai kartą į Grinių namus kažkam atėjus jis ketino slėptis, tačiau Prezidentas jam liepė būti ten, kur esąs, ir pasakė: „Ne, nesislėpk. Pas mane ateina tik sąžiningi ir teisingi žmonės. Gali kiekvieną pasitikti ramiai“. Pasak D. Gelperno, vėliau visada taip ir buvo: žmonės ateidavo, jis su visais kartu sėdėdavo prie stalo, gerdavo arbatą, kalbėdavosi apie visokiausius dalykus.

Kai inteligentija priešinosi, K. Grinius palaikė
XIX a. pabaigos lietuvių inteligentija žydus laikė sukčiais, lietuvių engėjais, katalikų tikėjimo priešais. Vienas iš jų – Vincas Kudirka. Jo kūryboje atsispindi rasistiniai, antižydiški motyvai. „Pagal „Varpo“ redaktorių, žydai skiriasi nuo krikščionių ne tik tikybos, kultūros atžvilgiu, bet ir fiziškai, ir to nepakeis jokia integracija, asimiliacija. Žydas buvo ir liks nešvarus, amoralus žydas“, – rašoma Liudo Truskos knygoje „Lietuviai ir žydai nuo XIX a. pabaigos iki 1941 m. birželio“.
Tuo tarpu Prezidentas K. Grinius apie žydų bendruomenę visada atsiliepdavo gerai, nė vieno nediskriminavo, priimdavo kaip visavertį visuomenės narį. Savo atsiminimuose jis rašo, jog XX a. pabaigoje „žydai buvo visiški Lietuvos ekonominio gyvenimo viešpačiai: nė viena javų sauja nepasiekdavo užsienių nepersijota per žydo rankas. Per žydų šventes iš Marijampolės negalėdavai nuvažiuoti į Vilkaviškio geležinkelio stotį, nes visi vežėjai buvo žydai. Pinigų pasiskolinti (už didelius procentus) gaudavai tik iš žydo“.
Priešingai nei V. Kudirka, K. Grinius atviru antisemitizmu prieš žydus neužsiiminėjo. Minėtoje L. Truskos knygoje teigiama, kad K. Grinius yra sakęs, jog iki to, kol nelaimėta spauda, eiti už, o ne prieš žydus yra išmintingiau – jie gali padėti lietuviams eiti į prekybą, amatus ir įsikurti miestuose, nes buvo manyta, kad nesulietuvinus miestų, lietuviai liks pastumdėliais.

Skatino lietuvius tvirtintis miestuose
K. Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius pastebi, kad Prezidentas, nors glaudė ir palaikė žydus, vis dėlto tam tikra prasme prieš juos buvo nusiteikęs šiek tiek priešiškai. „Muziejus jau yra išleidęs du tomus paties Prezidento išeivijoje užrašytų atsiminimų. Šiuo metu šifruojame trečią atsiminimų tomą, kurį netrukus žadame išleisti. Šifruodamas užrašus pastebėjau, kad nors Grinius ir palaikė žydus, jų buvimo miestuose klausimu jo požiūris buvo neigiamas. Prezidentas atsiminimuose rašo, kad jam būnant Marijampolėje ir jos apylinkėse, visos karčiamos ir aludės buvo žydų. Jei tik lietuvis įsteigdavo kokią parduotuvę, tai žydai numušdavo kainas perpus, visi pirkėjai eidavo tik pas žydą. Kai tik lietuvis netekdavo verslo, kainas savo parduotuvėje žydas pakeldavo dvigubai, taigi, lietuviams miestuose įsitvirtinti buvo sunku.
Tiesa, žydai buvo ne tik didžiausi prekybininkai miestuose, jiems taip pat priklausė valdžia. Pavyzdžiui, Vilkaviškio savivaldybėje iš 40 narių 35 buvo žydai. Kodėl? Todėl, kad žydai buvo verslūs, jie turėjo pinigų ir galėdavo vaikus išleisti į mokslus. Tuo tarpu lietuviai tokių pinigų neturėjo, todėl ir į valdžią sunkiai patekdavo. Todėl K. Grinius ir skatino lietuvių kėlimąsi į miestus. Siekiant užtikrinti valstybės stabilumą ne tik kaimuose turėjo būti stiprios lietuvių bendruomenės“, – pasakojo K. Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.