Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žydai mieste prie Šešupės

Marijampolietis Vytautas Valaitis apie žydų bendruomenę atsiliepia teigiamai, tačiau atsiminimų apie Marijampolės žydus turintis nedaug – jis buvo vaikas, kai jie buvo pradėti naikinti.

Marijampolietis Vytautas Valaitis apie žydų bendruomenę atsiliepia teigiamai, tačiau atsiminimų apie Marijampolės žydus turintis nedaug – jis buvo vaikas, kai jie buvo pradėti naikinti.

Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų.
Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad sklypas dovanojamas su sąlyga, kad čia būtų pradėtas kurti miestas. Šiame dokumente minimi ir žydai, kurie taip pat turėjo prisidėti prie miesto kūrimo. Jie į miestus buvo skatinami keltis tam, kad vyktų prekyba, o juos pačius viliojo pelningas uždarbis turguose, tarpininkaujant tarp kaimo ir miesto gyventojų. Daugiausia žydų Starapolėje apsigyveno atvykę iš Kalvarijos, kurioje jau buvo įsikūrusi žydų bendruomenė.

 

Klestėjimo metai
Kaip žydams sekėsi kurtis ir įsitvirtinti besistatančioje Starapolėje, nėra žinoma, tačiau 1856 metais Marijampolėje žydai sudarė daugumą, net 80 proc. visų gyventojų. Aplink žydų bendruomenę sukosi visas miesto gyvenimas – apie 1931 metus mieste žydai jau buvo įkūrę 121 parduotuvę, 26 gamyklėles, keletą bankų. Tačiau gyveno gana uždarą bendruomeninį gyvenimą – turėjo atskiras kapines, gimnaziją, net dvi sinagogas. Vytautas Grinius, Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius, yra gavęs iš Amerikoje gyvenančio anūko dovaną – knygą apie Marijampolės žydų bendruomenę „Marijampolės žydai prie Šešupės“, kuri yra parašyta senąja hebrajų kalba. Knygų apie Marijampolės žydų istoriją parašyta nėra daug, todėl ši knyga – didelė vertybė Marijampolės krašto žydų istorijai. Perskaityti knygą, kuri parašyta senąją žydų kalba gali ne bet kas. K. Griniaus muziejaus direktorius yra perskaitęs ir santrumpą, kuri parašyta anglų kalba, pagal tai parengęs pranešimą. Jame Vytautas Grinius rašo, kad „Marijampolėje, kaip ir kituose žydų plačiai apgyvendintuose miestuose, žydų bendruomenė – kahalas – sudarė atskirą valdomą vienetą, kurio reikalus vedė vieneriems metams skyrėjų išrinkta valdyba iš turtingųjų. Valdybai kiekvieną mėnesį vadovaudavo vis kitas mieste gyvenantis žydas. Spręsti religinius reikalus buvo renkamas rabinas, kuris buvo vyriausias pareigūnas – be jo parašo raštai neturėjo galios. Atitinkamai žemėjantys rangai po rabino buvo mokyklos vedėjo, kantoriaus, ritualinio aukojimo pjovėjo. Žydai mieste turėjo savo teismą, buvo griežtai draudžiama skųstis krikščioniškajam. Nusikaltėliai buvo baudžiami įvairiomis bausmėmis, o didžiausia iš jų – išmetimas iš kahalo (žydų bendruomenės)“.
Knygoje „Marijampolės žydai prie Šešupės“ rašoma, kad daugiausia žydai buvo susitelkę dabartinės J. Basanavičiaus aikštės teritorijoje – lietuvių namų čia buvo vos pora. Miesto centre žydai ne tik gyveno, bet ir buvo įkūrę smukles, įvairias dirbtuves, parduotuves, bankus. Taip žydai palaikė miesto ekonominį gyvenimą, o turgus, kuris taip pat buvo žydų rankose, sutraukdavo aplinkinių kaimų gyventojus apsipirkti. Lietuviams įsitvirtinti mieste buvo sunku, kadangi žydai buvo ekonominio gyvenimo monopolininkai – pradėjusį verslą lietuvį greitai sužlugdydavo savo parduotuvėse numušdami kainas perpus.
Žydai buvo ne tik geri prekybininkai, bet ir fotografai. Marijampolėje fotografija atsirado būtent žydų dėka. Manoma, kad pirmąsias miesto nuotraukas apie 1873 metus pradėjo daryti būtent žydai, o pirmas miesto fotografas buvo žydas Leonas Anšeras, kuris įkūrė ir pirmą fotoateljė Marijampolėje. Yra išlikę nuotraukų, kuriose įamžintos to meto įžymybės, apylinkių ir gamtos vaizdai ir net elgetos. L. Anšeras nuotraukoje yra įamžinęs netgi grupę marijampoliečių gimnazistų, tarp kurių yra ir Jonas Basanavičius. Be L. Anšero, Marijampolę garsino ir tarptautinės 1909 metų Milano fotoparodos nugalėtojas Moisiejus Buchalteris, kuris taip pat turėjo fotoateljė Marijampolėje. Be jo, mieste fotografavo jo bendraamžiai Judelis Fridbergas, Saliamonas Tiazbas. Pirmąsias reportažines nuotraukas pradėjo daryti M. Buchalterio mokinys Jakovas Vindsbergas.
Žydai buvo aktyvūs ir kitose srityse. Politika – viena iš jų. Buvo laikas, kai Marijampolės savivaldoje žydai sudarė daugumą tarybos narių, o 1920 metais į pirmąjį Lietuvos Seimą buvo išrinktas Marijampolės rabinas Avrahamas Popelis.

Patirtis ir iššūkiai
Marijampolėje žydams netrūko ir sunkumų. Degantis miestas – net kelis kartus patirtas išbandymas Marijampolės žydų bendruomenei. Penkis kartus degusi Marijampolė žydams kėlė nemažai sunkumų, nes kaskart teko atstatinėti naujus namus. Siekdami išvengti naujų gaisrų ir turėti ilgaamžius namus, žydai pradėjo statyti mūrinius pastatus. V. Grinius pranešime apie žydų bendruomenę Marijampolėje teigia, kad už tai, kad miestas tapo mūriniu, turėtume dėkoti būtent žydams. „Kone visi pastatai, likę iš pokario, yra žydų – miesto senbuviai išvardys juose buvusias žydų parduotuves, bankus, vaistines, lentpjūves, alaus bravorus, karčiamas, spaustuvę“, – rašo V. Grinius.
Degantis miestas, palyginti su tuo, kas pradėjo vykti 1941 m., buvo tik juoką kelianti nelaimė. 1941 m. birželio 22 dieną Vokietijai užpuolus Sovietų sąjungą buvo pradėtas masinis žydų naikinimas – holokaustas. Iš maždaug 210 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 196 tūkst. Marijampolėje, pašešupyje, ties dabartiniu Ramybės parku, žuvo apie 5 tūkst. žydų. „Aš pats tos baisios egzekucijos nemačiau, tik pamenu tuos įvykius. Mano draugas, kuris gyveno netoli žydų žudynių vietos, matė tą baisų procesą. Jis pasakojo, kad žydams buvo liepta nusirengti ir patiems lipti į duobę, kur kulkos jiems buvo paleistos į galvas. Suprasdami, kad nėra kitos išeities, žydai klausė nurodymų. Mano žmona pasakodavo apie tokį žydą Dembovskį, kuris gyveno Vilkaviškio rajone. Ten žydai buvo lygiai taip pat sušaudyti, tačiau Dembovskis bandė priešintis – paliepus nusirengti prie šaudymo vietos, jis nenusirengė, griežtai atsikalbinėjo. Jam tai skaudžiai kainavo – jis buvo nenušautas, o nukankintas ir užmuštas buožėmis. Tokia buvo atsisakymo nusirengti kaina. Baisu net pasakoti tokius dalykus“, – žydų žudynes Marijampolėje prisiminė Vytautas Grinius.
Tiesa, žydai buvo sunaikinti ne iškart. Tie, kurie liko gyvi, ramiai nebegyveno – iš savo namų buvo keliami gyventi į spygliuota viela aptvertus getus. Juose gyvenimas į patogų toli gražu nebuvo panašus – tekdavo dirbti 12 valandų per parą, nuolat trūkdavo maisto, teko kentėti alkį, šaltį, nuovargį. Getai būdavo nuolat perpildyti, gatvės pilnos šiukšlių ir išmatų.
Marijampoliečiai Vytautas Gaulia ir Vytautas Valaitis šiek tiek pamena sunkiausius žydų gyvenimo laikus Marijampolėje, kai žydai ties Marijampole dirbo prie kabelio Berlynas–Maskva tiesimo darbų.
„Negana to, kad žydams tekdavo dirbti ilgai, sunkiai ir alinančiai, darbo pabaigoje vokiečiai juos statydavo į eilę ir tikrindavo kastuvus – jie turėdavo būti švarūs, nuplauti. Tie, kurie pristatydavo nešvarų, gaudavo atitinkamą bausmę. Jiems taip pat buvo draudžiama eiti šaligatviais, o turėdavo vaikščioti nelygiomis šalikelėmis“, – prisiminė vyrai. V. Gaulia pasakojo prisimenantis, kaip vokiečiai po darbų išleisdavo žydus į miestą elgetauti. „Juk jie tada nieko neturėjo – net ir mums, lietuviams, trūko maisto, o ką jau apie juos kalbėti. Pamenu, kai kartą pas mus užklydo kažkokia žydė. Mama jai pridėjo bulvių, dar kažkokio maisto. Jie dažnai po miestą taip vaikščiodavo – tai maisto prašydami, tai bandydami kažkokį daiktą į ką nors išmainyti“, – pasakojo V. Gaulia.

Fragmentas iš V. Griniui dovanotos knygos „Marijampolės žydai prie Šešupės“. Gali būti, kad senasis žydų raštas slepia vertingą informaciją apie Marijampolės žydų bendruomenę.Geriausiai atpažįstamas žydų pastatas Marijampolėje šiandien – P. Butlerienės gatvėje esanti sinagoga.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...