Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žydai mieste prie Šešupės

Marijampolietis Vytautas Valaitis apie žydų bendruomenę atsiliepia teigiamai, tačiau atsiminimų apie Marijampolės žydus turintis nedaug – jis buvo vaikas, kai jie buvo pradėti naikinti.

Marijampolietis Vytautas Valaitis apie žydų bendruomenę atsiliepia teigiamai, tačiau atsiminimų apie Marijampolės žydus turintis nedaug – jis buvo vaikas, kai jie buvo pradėti naikinti.

Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų.
Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad sklypas dovanojamas su sąlyga, kad čia būtų pradėtas kurti miestas. Šiame dokumente minimi ir žydai, kurie taip pat turėjo prisidėti prie miesto kūrimo. Jie į miestus buvo skatinami keltis tam, kad vyktų prekyba, o juos pačius viliojo pelningas uždarbis turguose, tarpininkaujant tarp kaimo ir miesto gyventojų. Daugiausia žydų Starapolėje apsigyveno atvykę iš Kalvarijos, kurioje jau buvo įsikūrusi žydų bendruomenė.

 

Klestėjimo metai
Kaip žydams sekėsi kurtis ir įsitvirtinti besistatančioje Starapolėje, nėra žinoma, tačiau 1856 metais Marijampolėje žydai sudarė daugumą, net 80 proc. visų gyventojų. Aplink žydų bendruomenę sukosi visas miesto gyvenimas – apie 1931 metus mieste žydai jau buvo įkūrę 121 parduotuvę, 26 gamyklėles, keletą bankų. Tačiau gyveno gana uždarą bendruomeninį gyvenimą – turėjo atskiras kapines, gimnaziją, net dvi sinagogas. Vytautas Grinius, Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius, yra gavęs iš Amerikoje gyvenančio anūko dovaną – knygą apie Marijampolės žydų bendruomenę „Marijampolės žydai prie Šešupės“, kuri yra parašyta senąja hebrajų kalba. Knygų apie Marijampolės žydų istoriją parašyta nėra daug, todėl ši knyga – didelė vertybė Marijampolės krašto žydų istorijai. Perskaityti knygą, kuri parašyta senąją žydų kalba gali ne bet kas. K. Griniaus muziejaus direktorius yra perskaitęs ir santrumpą, kuri parašyta anglų kalba, pagal tai parengęs pranešimą. Jame Vytautas Grinius rašo, kad „Marijampolėje, kaip ir kituose žydų plačiai apgyvendintuose miestuose, žydų bendruomenė – kahalas – sudarė atskirą valdomą vienetą, kurio reikalus vedė vieneriems metams skyrėjų išrinkta valdyba iš turtingųjų. Valdybai kiekvieną mėnesį vadovaudavo vis kitas mieste gyvenantis žydas. Spręsti religinius reikalus buvo renkamas rabinas, kuris buvo vyriausias pareigūnas – be jo parašo raštai neturėjo galios. Atitinkamai žemėjantys rangai po rabino buvo mokyklos vedėjo, kantoriaus, ritualinio aukojimo pjovėjo. Žydai mieste turėjo savo teismą, buvo griežtai draudžiama skųstis krikščioniškajam. Nusikaltėliai buvo baudžiami įvairiomis bausmėmis, o didžiausia iš jų – išmetimas iš kahalo (žydų bendruomenės)“.
Knygoje „Marijampolės žydai prie Šešupės“ rašoma, kad daugiausia žydai buvo susitelkę dabartinės J. Basanavičiaus aikštės teritorijoje – lietuvių namų čia buvo vos pora. Miesto centre žydai ne tik gyveno, bet ir buvo įkūrę smukles, įvairias dirbtuves, parduotuves, bankus. Taip žydai palaikė miesto ekonominį gyvenimą, o turgus, kuris taip pat buvo žydų rankose, sutraukdavo aplinkinių kaimų gyventojus apsipirkti. Lietuviams įsitvirtinti mieste buvo sunku, kadangi žydai buvo ekonominio gyvenimo monopolininkai – pradėjusį verslą lietuvį greitai sužlugdydavo savo parduotuvėse numušdami kainas perpus.
Žydai buvo ne tik geri prekybininkai, bet ir fotografai. Marijampolėje fotografija atsirado būtent žydų dėka. Manoma, kad pirmąsias miesto nuotraukas apie 1873 metus pradėjo daryti būtent žydai, o pirmas miesto fotografas buvo žydas Leonas Anšeras, kuris įkūrė ir pirmą fotoateljė Marijampolėje. Yra išlikę nuotraukų, kuriose įamžintos to meto įžymybės, apylinkių ir gamtos vaizdai ir net elgetos. L. Anšeras nuotraukoje yra įamžinęs netgi grupę marijampoliečių gimnazistų, tarp kurių yra ir Jonas Basanavičius. Be L. Anšero, Marijampolę garsino ir tarptautinės 1909 metų Milano fotoparodos nugalėtojas Moisiejus Buchalteris, kuris taip pat turėjo fotoateljė Marijampolėje. Be jo, mieste fotografavo jo bendraamžiai Judelis Fridbergas, Saliamonas Tiazbas. Pirmąsias reportažines nuotraukas pradėjo daryti M. Buchalterio mokinys Jakovas Vindsbergas.
Žydai buvo aktyvūs ir kitose srityse. Politika – viena iš jų. Buvo laikas, kai Marijampolės savivaldoje žydai sudarė daugumą tarybos narių, o 1920 metais į pirmąjį Lietuvos Seimą buvo išrinktas Marijampolės rabinas Avrahamas Popelis.

Patirtis ir iššūkiai
Marijampolėje žydams netrūko ir sunkumų. Degantis miestas – net kelis kartus patirtas išbandymas Marijampolės žydų bendruomenei. Penkis kartus degusi Marijampolė žydams kėlė nemažai sunkumų, nes kaskart teko atstatinėti naujus namus. Siekdami išvengti naujų gaisrų ir turėti ilgaamžius namus, žydai pradėjo statyti mūrinius pastatus. V. Grinius pranešime apie žydų bendruomenę Marijampolėje teigia, kad už tai, kad miestas tapo mūriniu, turėtume dėkoti būtent žydams. „Kone visi pastatai, likę iš pokario, yra žydų – miesto senbuviai išvardys juose buvusias žydų parduotuves, bankus, vaistines, lentpjūves, alaus bravorus, karčiamas, spaustuvę“, – rašo V. Grinius.
Degantis miestas, palyginti su tuo, kas pradėjo vykti 1941 m., buvo tik juoką kelianti nelaimė. 1941 m. birželio 22 dieną Vokietijai užpuolus Sovietų sąjungą buvo pradėtas masinis žydų naikinimas – holokaustas. Iš maždaug 210 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 196 tūkst. Marijampolėje, pašešupyje, ties dabartiniu Ramybės parku, žuvo apie 5 tūkst. žydų. „Aš pats tos baisios egzekucijos nemačiau, tik pamenu tuos įvykius. Mano draugas, kuris gyveno netoli žydų žudynių vietos, matė tą baisų procesą. Jis pasakojo, kad žydams buvo liepta nusirengti ir patiems lipti į duobę, kur kulkos jiems buvo paleistos į galvas. Suprasdami, kad nėra kitos išeities, žydai klausė nurodymų. Mano žmona pasakodavo apie tokį žydą Dembovskį, kuris gyveno Vilkaviškio rajone. Ten žydai buvo lygiai taip pat sušaudyti, tačiau Dembovskis bandė priešintis – paliepus nusirengti prie šaudymo vietos, jis nenusirengė, griežtai atsikalbinėjo. Jam tai skaudžiai kainavo – jis buvo nenušautas, o nukankintas ir užmuštas buožėmis. Tokia buvo atsisakymo nusirengti kaina. Baisu net pasakoti tokius dalykus“, – žydų žudynes Marijampolėje prisiminė Vytautas Grinius.
Tiesa, žydai buvo sunaikinti ne iškart. Tie, kurie liko gyvi, ramiai nebegyveno – iš savo namų buvo keliami gyventi į spygliuota viela aptvertus getus. Juose gyvenimas į patogų toli gražu nebuvo panašus – tekdavo dirbti 12 valandų per parą, nuolat trūkdavo maisto, teko kentėti alkį, šaltį, nuovargį. Getai būdavo nuolat perpildyti, gatvės pilnos šiukšlių ir išmatų.
Marijampoliečiai Vytautas Gaulia ir Vytautas Valaitis šiek tiek pamena sunkiausius žydų gyvenimo laikus Marijampolėje, kai žydai ties Marijampole dirbo prie kabelio Berlynas–Maskva tiesimo darbų.
„Negana to, kad žydams tekdavo dirbti ilgai, sunkiai ir alinančiai, darbo pabaigoje vokiečiai juos statydavo į eilę ir tikrindavo kastuvus – jie turėdavo būti švarūs, nuplauti. Tie, kurie pristatydavo nešvarų, gaudavo atitinkamą bausmę. Jiems taip pat buvo draudžiama eiti šaligatviais, o turėdavo vaikščioti nelygiomis šalikelėmis“, – prisiminė vyrai. V. Gaulia pasakojo prisimenantis, kaip vokiečiai po darbų išleisdavo žydus į miestą elgetauti. „Juk jie tada nieko neturėjo – net ir mums, lietuviams, trūko maisto, o ką jau apie juos kalbėti. Pamenu, kai kartą pas mus užklydo kažkokia žydė. Mama jai pridėjo bulvių, dar kažkokio maisto. Jie dažnai po miestą taip vaikščiodavo – tai maisto prašydami, tai bandydami kažkokį daiktą į ką nors išmainyti“, – pasakojo V. Gaulia.

Fragmentas iš V. Griniui dovanotos knygos „Marijampolės žydai prie Šešupės“. Gali būti, kad senasis žydų raštas slepia vertingą informaciją apie Marijampolės žydų bendruomenę.Geriausiai atpažįstamas žydų pastatas Marijampolėje šiandien – P. Butlerienės gatvėje esanti sinagoga.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...