Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žydai mieste prie Šešupės

Marijampolietis Vytautas Valaitis apie žydų bendruomenę atsiliepia teigiamai, tačiau atsiminimų apie Marijampolės žydus turintis nedaug – jis buvo vaikas, kai jie buvo pradėti naikinti.

Marijampolietis Vytautas Valaitis apie žydų bendruomenę atsiliepia teigiamai, tačiau atsiminimų apie Marijampolės žydus turintis nedaug – jis buvo vaikas, kai jie buvo pradėti naikinti.

Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų.
Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad sklypas dovanojamas su sąlyga, kad čia būtų pradėtas kurti miestas. Šiame dokumente minimi ir žydai, kurie taip pat turėjo prisidėti prie miesto kūrimo. Jie į miestus buvo skatinami keltis tam, kad vyktų prekyba, o juos pačius viliojo pelningas uždarbis turguose, tarpininkaujant tarp kaimo ir miesto gyventojų. Daugiausia žydų Starapolėje apsigyveno atvykę iš Kalvarijos, kurioje jau buvo įsikūrusi žydų bendruomenė.

 

Klestėjimo metai
Kaip žydams sekėsi kurtis ir įsitvirtinti besistatančioje Starapolėje, nėra žinoma, tačiau 1856 metais Marijampolėje žydai sudarė daugumą, net 80 proc. visų gyventojų. Aplink žydų bendruomenę sukosi visas miesto gyvenimas – apie 1931 metus mieste žydai jau buvo įkūrę 121 parduotuvę, 26 gamyklėles, keletą bankų. Tačiau gyveno gana uždarą bendruomeninį gyvenimą – turėjo atskiras kapines, gimnaziją, net dvi sinagogas. Vytautas Grinius, Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius, yra gavęs iš Amerikoje gyvenančio anūko dovaną – knygą apie Marijampolės žydų bendruomenę „Marijampolės žydai prie Šešupės“, kuri yra parašyta senąja hebrajų kalba. Knygų apie Marijampolės žydų istoriją parašyta nėra daug, todėl ši knyga – didelė vertybė Marijampolės krašto žydų istorijai. Perskaityti knygą, kuri parašyta senąją žydų kalba gali ne bet kas. K. Griniaus muziejaus direktorius yra perskaitęs ir santrumpą, kuri parašyta anglų kalba, pagal tai parengęs pranešimą. Jame Vytautas Grinius rašo, kad „Marijampolėje, kaip ir kituose žydų plačiai apgyvendintuose miestuose, žydų bendruomenė – kahalas – sudarė atskirą valdomą vienetą, kurio reikalus vedė vieneriems metams skyrėjų išrinkta valdyba iš turtingųjų. Valdybai kiekvieną mėnesį vadovaudavo vis kitas mieste gyvenantis žydas. Spręsti religinius reikalus buvo renkamas rabinas, kuris buvo vyriausias pareigūnas – be jo parašo raštai neturėjo galios. Atitinkamai žemėjantys rangai po rabino buvo mokyklos vedėjo, kantoriaus, ritualinio aukojimo pjovėjo. Žydai mieste turėjo savo teismą, buvo griežtai draudžiama skųstis krikščioniškajam. Nusikaltėliai buvo baudžiami įvairiomis bausmėmis, o didžiausia iš jų – išmetimas iš kahalo (žydų bendruomenės)“.
Knygoje „Marijampolės žydai prie Šešupės“ rašoma, kad daugiausia žydai buvo susitelkę dabartinės J. Basanavičiaus aikštės teritorijoje – lietuvių namų čia buvo vos pora. Miesto centre žydai ne tik gyveno, bet ir buvo įkūrę smukles, įvairias dirbtuves, parduotuves, bankus. Taip žydai palaikė miesto ekonominį gyvenimą, o turgus, kuris taip pat buvo žydų rankose, sutraukdavo aplinkinių kaimų gyventojus apsipirkti. Lietuviams įsitvirtinti mieste buvo sunku, kadangi žydai buvo ekonominio gyvenimo monopolininkai – pradėjusį verslą lietuvį greitai sužlugdydavo savo parduotuvėse numušdami kainas perpus.
Žydai buvo ne tik geri prekybininkai, bet ir fotografai. Marijampolėje fotografija atsirado būtent žydų dėka. Manoma, kad pirmąsias miesto nuotraukas apie 1873 metus pradėjo daryti būtent žydai, o pirmas miesto fotografas buvo žydas Leonas Anšeras, kuris įkūrė ir pirmą fotoateljė Marijampolėje. Yra išlikę nuotraukų, kuriose įamžintos to meto įžymybės, apylinkių ir gamtos vaizdai ir net elgetos. L. Anšeras nuotraukoje yra įamžinęs netgi grupę marijampoliečių gimnazistų, tarp kurių yra ir Jonas Basanavičius. Be L. Anšero, Marijampolę garsino ir tarptautinės 1909 metų Milano fotoparodos nugalėtojas Moisiejus Buchalteris, kuris taip pat turėjo fotoateljė Marijampolėje. Be jo, mieste fotografavo jo bendraamžiai Judelis Fridbergas, Saliamonas Tiazbas. Pirmąsias reportažines nuotraukas pradėjo daryti M. Buchalterio mokinys Jakovas Vindsbergas.
Žydai buvo aktyvūs ir kitose srityse. Politika – viena iš jų. Buvo laikas, kai Marijampolės savivaldoje žydai sudarė daugumą tarybos narių, o 1920 metais į pirmąjį Lietuvos Seimą buvo išrinktas Marijampolės rabinas Avrahamas Popelis.

Patirtis ir iššūkiai
Marijampolėje žydams netrūko ir sunkumų. Degantis miestas – net kelis kartus patirtas išbandymas Marijampolės žydų bendruomenei. Penkis kartus degusi Marijampolė žydams kėlė nemažai sunkumų, nes kaskart teko atstatinėti naujus namus. Siekdami išvengti naujų gaisrų ir turėti ilgaamžius namus, žydai pradėjo statyti mūrinius pastatus. V. Grinius pranešime apie žydų bendruomenę Marijampolėje teigia, kad už tai, kad miestas tapo mūriniu, turėtume dėkoti būtent žydams. „Kone visi pastatai, likę iš pokario, yra žydų – miesto senbuviai išvardys juose buvusias žydų parduotuves, bankus, vaistines, lentpjūves, alaus bravorus, karčiamas, spaustuvę“, – rašo V. Grinius.
Degantis miestas, palyginti su tuo, kas pradėjo vykti 1941 m., buvo tik juoką kelianti nelaimė. 1941 m. birželio 22 dieną Vokietijai užpuolus Sovietų sąjungą buvo pradėtas masinis žydų naikinimas – holokaustas. Iš maždaug 210 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo nužudyti 196 tūkst. Marijampolėje, pašešupyje, ties dabartiniu Ramybės parku, žuvo apie 5 tūkst. žydų. „Aš pats tos baisios egzekucijos nemačiau, tik pamenu tuos įvykius. Mano draugas, kuris gyveno netoli žydų žudynių vietos, matė tą baisų procesą. Jis pasakojo, kad žydams buvo liepta nusirengti ir patiems lipti į duobę, kur kulkos jiems buvo paleistos į galvas. Suprasdami, kad nėra kitos išeities, žydai klausė nurodymų. Mano žmona pasakodavo apie tokį žydą Dembovskį, kuris gyveno Vilkaviškio rajone. Ten žydai buvo lygiai taip pat sušaudyti, tačiau Dembovskis bandė priešintis – paliepus nusirengti prie šaudymo vietos, jis nenusirengė, griežtai atsikalbinėjo. Jam tai skaudžiai kainavo – jis buvo nenušautas, o nukankintas ir užmuštas buožėmis. Tokia buvo atsisakymo nusirengti kaina. Baisu net pasakoti tokius dalykus“, – žydų žudynes Marijampolėje prisiminė Vytautas Grinius.
Tiesa, žydai buvo sunaikinti ne iškart. Tie, kurie liko gyvi, ramiai nebegyveno – iš savo namų buvo keliami gyventi į spygliuota viela aptvertus getus. Juose gyvenimas į patogų toli gražu nebuvo panašus – tekdavo dirbti 12 valandų per parą, nuolat trūkdavo maisto, teko kentėti alkį, šaltį, nuovargį. Getai būdavo nuolat perpildyti, gatvės pilnos šiukšlių ir išmatų.
Marijampoliečiai Vytautas Gaulia ir Vytautas Valaitis šiek tiek pamena sunkiausius žydų gyvenimo laikus Marijampolėje, kai žydai ties Marijampole dirbo prie kabelio Berlynas–Maskva tiesimo darbų.
„Negana to, kad žydams tekdavo dirbti ilgai, sunkiai ir alinančiai, darbo pabaigoje vokiečiai juos statydavo į eilę ir tikrindavo kastuvus – jie turėdavo būti švarūs, nuplauti. Tie, kurie pristatydavo nešvarų, gaudavo atitinkamą bausmę. Jiems taip pat buvo draudžiama eiti šaligatviais, o turėdavo vaikščioti nelygiomis šalikelėmis“, – prisiminė vyrai. V. Gaulia pasakojo prisimenantis, kaip vokiečiai po darbų išleisdavo žydus į miestą elgetauti. „Juk jie tada nieko neturėjo – net ir mums, lietuviams, trūko maisto, o ką jau apie juos kalbėti. Pamenu, kai kartą pas mus užklydo kažkokia žydė. Mama jai pridėjo bulvių, dar kažkokio maisto. Jie dažnai po miestą taip vaikščiodavo – tai maisto prašydami, tai bandydami kažkokį daiktą į ką nors išmainyti“, – pasakojo V. Gaulia.

Fragmentas iš V. Griniui dovanotos knygos „Marijampolės žydai prie Šešupės“. Gali būti, kad senasis žydų raštas slepia vertingą informaciją apie Marijampolės žydų bendruomenę.Geriausiai atpažįstamas žydų pastatas Marijampolėje šiandien – P. Butlerienės gatvėje esanti sinagoga.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...