Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

Konstruktorius, brigados generolas Antanas Gustaitis.

Konstruktorius, brigados generolas Antanas Gustaitis.

Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis.
Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos pasienyje buvo suimtas ir 1941 metais spalio 16-ąją nužudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Šiemet nuo šios tragiškos žūties praėjo 75 metai. Liūdna, bet reikia pripažinti, kad apie šį neeilinių gabumų žmogų, jo nuopelnus mokslui, aviacijai, pradėta kalbėti tik keleri metai prieš atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, 1988-aisiais. Iki tol net iš vietinių gyventojų mažai kas apie tai žinojo. Ilgą laiką jo tėviškė buvo apleista, niekam nereikalinga. Sovietmečiu išardytas ir nukeltas į Barštinės kaimą tėvų namas, kuriame įkurta parduotuvė, išardytas kluonas, išvežta klėtis.

 

Gimė Sasnavos valsčiuje
Rašytiniuose šaltinuose dabar jau galima rasti daug informacijos apie Antaną Gustaitį. Yra išleistų knygų, apybraižų, apie šio žmogaus gyvenimą daug rašė ir rašo aviacijai ir jos istorijai skirti žurnalai, tinklalapiai, daug medžiagos sukaupta aviacijos muziejuje.
ANBO lėktuvų konstruktorius Antanas Gustaitis gimė 1898 m. kovo 27 d. Obelinės k., Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje, pasiturinčių Suvalkijos ūkininkų Kazimiero ir Petronėlės Gustaičių šešių vaikų šeimoje.
Pradžios mokyklą baigęs Marijampolėje, tęsė mokslus jos gimnazijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais gimnazija buvo perkelta į Jaroslavlį, ten pasitraukė ir mokiniai su mokytojais. Antanas Gustaitis Jaroslavlyje baigė gimnaziją, o po to mokslą tęsė Petrogrado kalnų inžinerijos institute, vėliau – Konstantino artilerijos mokykloje.

Pažintis su aviacija
1919 metų sausį paskelbus karininkų ir puskarininkių mobilizaciją į kuriamą Lietuvos kariuomenę, o kovą – naujokų šaukimą, A. Gustaitis įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę ir buvo pasiųstas mokytis į Karo aviacijos mokyklą. Besimokydamas aviacijos mokykloje, jis savo kolegoms jau dėstė matematiką. Anot jo amžininkų, A. Gustaičio gabumai matematikai išryškėjo dar besimokant mokykloje. Jis buvo ir puikus šachmatininkas, sportininkas. 1922 metais būsimasis aviakonstruktorius tapo pirmuoju Lietuvos šachmatų čempionu.
1919 metų gruodį A. Gustaitis baigė Karo aviacijos mokyklą. Jam buvo suteiktas inžinerijos leitenanto laipsnis, jaunuolis paskirtas į karo aviaciją. 1920-ųjų balandį jis tapo pirmosios oro eskadrilės mokiniu lakūnu, dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
1921 m. kovą gabus mokinys buvo perkeltas į antrąją oro eskadrilę ir pradėjo eiti karo lakūno pareigas. Sėkmingai baigęs aukštojo pilotažo kursus, lakūnas buvo paskirtas aviacijos teorijos instruktoriumi aviacijos kursuose karininkams, o po kelių metų tapo mokomosios oro eskadrilės vadu. 1923–1924 metais A. Gustaitis lankėsi Italijoje, Čekoslovakijoje, kur prižiūrėjo Lietuvai skirtų lėktuvų gamybą.

Sukonstravo lėktuvą
1925 metais aviatorius pristatė savo pirmą sukonstruotą lėktuvą. Kauno aerodrome A. Gustaitis sėkmingai išbandė savo lėšomis Aviacijos parko dirbtuvėse pastatytą vienvietį sportinį lėktuvėlį su 30 AJ varikliu ANBO-I (pavadinimas šifruojamas „Antanas Nori Būti Ore“, dar kiti šaltiniai teigia, kad pavadinimas gali būti ir pagal Antano bei žmonos Bronės vardus).
Anot amžininkų prisiminimų, A. Gustaičio valdomas lėktuvas susirinkusius nustebino savo staigiais posūkiais, greitu pakilimu, sklandžiu nusileidimu. Lėktuvo ANBO-I buvo sukurtas tik vienas egzempliorius. Jis yra išlikęs iki šių dienų ir eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Pradėjo serijinę savos konstrukcijos lėktuvų gamybą
Kaip tik tuo metu A. Gustaitis pradėjo naujų lietuviškų savos konstrukcijos lėktuvų serijinę gamybą. 1929 m. spalio 5 d. į orą pakilo trečiasis jo mokomasis lėktuvas ANBO-III, skirtas lakūnams lavintis. Visus pirmuosius lėktuvus išbandydavo pats konstruktorius. Jau suaugę jo dukterys pasakojo iš mamos sužinojęs, kad jų tėtis taip elgdavosi nenorėdamas kitų statyti į pavojų.
1932 m. liepos 14 d. A. Gustaitis sėkmingai išbandė ANBO-IV – vieną geriausių savo konstrukcijos lėktuvų, skirtą žvalgybai ir bombardavimui. Nuo 1934-ųjų šis modernus ir gerai ginkluotas lėktuvas pakeitė visus pasenusius žvalgomojo tipo lėktuvus. A. Gamziukas Knygoje „Aviacija Lietuvoje 1919–1940 metais“ rašo, kad visi jo lėktuvai pasižymėjo technologiškumu, konstrukcijos paprastumu, dideliu patikimumu, geromis skridimo savybėmis. 1932 metų rugsėjį buvo įsteigtas specialus apdovanojimas karo lakūnams – „Plieno sparnų“ garbės ženklas. A. Gustaitis buvo vienas pirmųjų penkių Lietuvos karo lakūnų, apdovanotų šiuo ženk­lu, ir tapo šio ženklo statuto tarybos pirmininku. 1934-aisiais, minint S. Dariaus ir S. Girėno žūties metines, birželio 25–liepos 19 d. A. Gustaičio vadovaujama trijų ANBO-IV eskadrilė labai sėkmingai ir nepaprastai tiksliai apskrido Europą. Tai buvo didi diena Lietuvos aviacijos istorijoje. Be jokių avarijų lietuviškų lėktuvų trijulė įveikė apie dešimt tūkstančių kilometrų ir aplankė keliolikos Europos valstybių sostines (Kaunas–Stokholmas–Kopenhaga–Amsterdamas–Briuselis–Londonas–Paryžius–Roma–Viena–Praha–Budapeštas–Bukareštas–Kijevas–Maskva–Kaunas).

Tapo karo aviacijos viršininku
1935 m. vasario 14 d. A. Gustaitis buvo paskirtas karo aviacijos viršininku. Specialistų teigimu, Antanui Gustaičiui vadovaujant, Lietuvos oro pajėgos labai ištobulėjo ir savo kokybe pasivijo ar net pralenkė daugelį pirmaujančių Europos valstybių.
1937 m. sausio pradžioje buvo išbandyta modernizuoto ANBO-IV versija – ANBO-41. Konstrukcinėmis ypatybėmis, o svarbiausia greičiu ir pakilimo laiku ANBO-41 gerokai pralenkė moderniškiausius to meto užsienio žvalgybinius lėktuvus. Tų pačių metų lapkričio 23 dieną, būdamas tik 39 metų, A. Gustaitis buvo pakeltas į brigados generolus.
1939 m. rugsėjo 5 d. A. Gustaitis išbandė paskutinį savo kūrinį – ANBO-VIII. Tai buvo modernus žemasparnis, dvivietis atakos lėktuvas arba lengvasis bombonešis. Pasiekdavo – 411 km per val. greitį, ginkluotas keturiais kulkosvaidžiais sparnuose ir vienu žvalgo kabinoje, galėjo paimti iki 600 kg bombų. Pradėti serijinę šių lėktuvų gamybą sutrukdė Lietuvos okupacija.

Kariuomenės nebeliko
1940 m. birželio 15 d. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą prasidėjo Lietuvos kariuomenės likvidavimas. Gruodžio 31 dieną likvidacinė komisija pasirašė Lietuvos karo aviacijos likvidavimo aktą ir nutraukė savo veiklą. A. Gustaičio pasididžiavimas – ANBO-VIII iš aviacijos dirbtuvių Fredoje buvo išmestas į kiemą, lyg koks nereikalingas daiktas. Jis ten stovėjo ilgokai, o vėliau buvo išmontuotas, pakrautas ant geležinkelio platformos ir išgabentas nežinoma kryptimi. Taip vienintelis ANBO-VIII išnyko iš Lietuvos karo aviacijos, liko tik prisiminimai. 1941 m. sausio 1 d. A. Gustaitis iš Lietuvos kariuomenės dėl „etatų mažinimo“ buvo atleistas ir tapo VDU Statybos fakulteto dėstytoju, docentu.

Pasitraukti nesuspėjo
Prasidėjus masiniams suėmimams ir trėmimams, A. Gustaitis pagaliau ryžosi trauktis iš Lietuvos. 1941 metų pradžioje padėjęs sutvarkyti savo žmonai ir duk­roms repatrijavimo į Vokietiją dokumentus, pats aviacijos generolas nusprendė iš Lietuvos pasitraukti nelegaliai.
1941 m. kovo 4 d. jis traukiniu Kaunas–Alytus išvyko į pasienį. Išlipęs Šeštokų stotyje iš traukinio, dviejų vedlių lydimas patraukė sienos link. Tačiau pavažiavus apie puskilometrį nuo Šeštokų geležinkelio stoties, vežimą su A. Gustaičiu ir jo abiem palydovais sustabdė netikėtai pasirodę du sovietų pasieniečiai. Generolas dar bandė bėgti, tačiau pasieniečiai sustabdė jį šūviais. Iki sienos buvo telikę apie 20 kilometrų.
A. Gustaitis buvo pristatytas į Kauno kalėjimą. Po kelių dienų karo aviacijos generolas su spec. konvojaus palyda buvo išsiųstas į Maskvą ir uždarytas į Butyrkų kalėjimą. Čia prasidėjo tardymai, trukdavę po 8–10 valandų be pertraukos.
1941 m. birželio pabaigoje A. Gustaičiui buvo pareikšti kaltinimai šnipinėjimu vokiečių žvalgybos naudai ir aktyvia veikla, kuriant antisovietinį pogrindinį centrą „Lietuvos Laisvės Komitetas“. Liepos 7-ąją SSRS Aukščiausiojo teismo kolegija nuteisė aviacijos generolą mirties bausme.
Nuosprendis buvo įvykdytas 1941 m. spalio 16 d. Butyrkuose.

Ilgą laiką – nežinomybė
Lietuvoje apie karo aviacijos viršininko likimą ilgą laiką niekam nebuvo žinoma. Nežinomybėje buvo ir jo žmona bei dukros, tuo metu gyvenusios Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tik 1968 m. sausio 26 d. dukra Rasa Gustaitytė sulaukė atsakymo iš Amerikos Raudonojo Kryžiaus Niujorko skyriaus.
Jai buvo pranešta, kad jos tėvelis 1941 m. spalio 16 d. mirė. Daugiau apie jį jokių žinių Raudonasis Kryžius negavo.
Sovietų sąjungoje prasidėjus politinėms permainoms, 1988 m. gegužės 10 d. LSSR Aviacijos sporto federacija parašė SSRS generaliniam prokurorui raštą, kuriame prašė patikrinti, ar 1941 metais A. Gustaitis buvo nuteistas teisėtai.
Tik atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę, 1990 balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas A. Gustaitį reabilitavo.

Gustaičio tėvai prie namų."Anbo IV"Tėviškėje A. Gustaičiui pastatytas paminklas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...