Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“
Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių kol kas nemažai, juos atveža trys autobusiukai – net iš trijų savivaldybių. Vien netolimoje nuo Plutiškių Subačiškių gyvenvietėje vaikų daug – tai ir esami, ir būsimi moksleiviai (galime pasvajoti – kai kas gal ir būsimi ansambliečiai…) Kaip ir kitur, yra ir socialinės rizikos šeimų, yra įvairių problemų. „Bet abi mūsų socialinės darbuotojos veiklios, energingos, visus klausimus sprendžiame kartu su seniūnija, bendruomene. Tik taip ir gali ką nors pasiekti. Čia, kaip ir mūsų kolektyve – tik visiems susiderinus, prisiderinus vienam prie kito išgausi ir skambesį, ir judesio darną: tada ne tik žiūrovams, klausytojams, bet ir patiems smagu. Gyvenime mes visi, kokie skirtingi bebūtume, esame kaip tas ansamblis – šalia vienas kito, todėl matome ir vienas kito džiaugsmus, ir bėdas“, – sako „Vabalkšnės“ vadovė.