Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Vabalkšnė – tai mažas upelis...“

 

Ansamblio vadovė Laimutė (centre) yra sukaupusi daugybę intensyvią veiklą liudijančių faktų bei nuotraukų. Į jas šiandien ne vienas žvelgia kaip į savo jaunystę. Ji pati...

Ansamblio vadovė Laimutė (centre) yra sukaupusi daugybę intensyvią veiklą liudijančių faktų bei nuotraukų. Į jas šiandien ne vienas žvelgia kaip į savo jaunystę. Ji pati…

Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose šaltiniuose vadinama upe), kuris visą laiką gyvas, nenugalėtas ūkinių reformų ir permainų, linksmai raibuliuodamas vis skuba pirmyn. Ansamblio nariai, o ypač vadovė, ties pirmojo jubiliejaus slenksčiu irgi neketino sustoti…

…Pradžią būtų galima apibūdinti žodžiais „kol įsisiūbuota, įsidainuota…“ Nes nesuėjo iš karto dešimtys, norinčių dainuoti savo krašto dainas, juo labiau – šokti. Nesuplūdo jaunimo būriai, iš šalies ilgokai tai, kas vyksta kultūros namuose, stebėjo ir vyrai… Kaip visada, aktyviausios buvo moterys, ypač tos, kurios iš savo namų buvo atsinešusios meilę dainai ir daug dainų mokėjo. Ir metus, ir kitus kolektyvas buvo moteriškas: dainavo Zuzanos Rastauskienės, Anelės Ratkelienės dainas, paskui išdrįsusių pasiūlyti savo „kraitinių“ dainų atsirado daugiau. Dar vėliau išdrąsėjo ir vyrai, tarp pirmųjų – Romualdas Večerskas ir Leonas Janušauskas. Į repeticijas kai kas atsivesdavo ir vaikus: taip ėmė formuotis šeimų, giminių – besikeičiančių kartų kolektyvas. Mažieji jau užaugo, kai kas su savo vaikais ateina (dabar vaikų ansamblyje devynetas). Daug kas kito: ne vienas, deja, palydėtas Anapus, kai kas nebeturi sveikatos dalyvauti repeticijose, koncertuose, bet visada saviškius palaiko. Visų jų vardai įrašyti ansamblio metraščio puslapiuose, o stori albumai saugo įvairiausių renginių, susitikimų, jaukių kolektyvo švenčių akimirkas.
Rasa Kalinauskienė, ir ansamblietė, ir giedotoja, sako, kad svarbiausia, kas atsinešama iš namų, šeimos, tik paskui norus ir veiksmus lemia aplinka, besiklostančios aplinkybės. Ji pradėjo dainuoti su mama Danute Deltuviene, paskui atsivedė savo duk­ras. Jos dabar studijuoja, bet kai grįžta į Plutiškes – ir šoka, ir dainuoja. Ansamblyje ir Rasos brolienė Rima Deltuvienė. Dar minimos ir Anelė, ir Stasė Deltuvienės, ir kitų, besikartojančių, pavardžių, panagrinėję dalyvių sąrašus per pustrečio dešimtmečio rastume ne vieną. Nebūtinai visi giminės, tačiau „Vabalkšnės“ vadovė sako, kad per šitiek metų nebe taip jau ir svarbu, giminė ar ne: visi susieti tais pačiais ryšiais, kurie kartais dar tvirtesni nei giminystė…
Jei sumanytume išvardinti vien tik svarbiausius renginius, kuriuose ansamblis per pustrečio dešimtmečio dalyvavo, prireiktų daug laiko ir nemažai popieriaus. Nemažai jų – tradiciniai, pačių organizuojami ar vykstantys kitur Lietuvoje. Vienas savičiausių, originaliausių – Oninių šventė, šią vasarą vykusi jau 20-ąjį kartą. Amerikoje gyvenantis ir gimtinėje viešėjęs profesorius Stasys Goštautas, paskaitęs apie ją mūsų laikraštyje, buvo maloniai nustebęs. Sakė, nebuvo girdėjęs, kad kas kur nors dar tokia gražia proga šventes organizuotų – ir dar šitiek metų. „Labai jau sumanūs ir išradingi, matyt, ten gyvenantys žmonės…“ Visokių būta Oninių – saulėtų ir lietingų, savo jėgomis rengtų ir paremtų supratingų rėmėjų, su žirgais, prašmatniais atlikėjais ir savų dainininkų apdainuotų. Bet kiekvienu atveju svarbiausia prisiminti ir priminti senąsias tradicijas ir pagerbti Onas – jų balsai skamba ir ansamblyje.

2009 metais Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventėje Plutiškių kolektyvas pasirodė su programa „Patalkiai“, pasipuošę naujais, Sūduvos regioną atspindinčiais, tautiniais kostiumais… Daug kartų Sūduvai atstovauta Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse kasmet vykstančiose Užgavėnių bei Velykų šventėse, dalyvauta keliose „Suvalkijos dienų“ šventėse – jos taip pat vyko šiame muziejuje. O apie savo savivaldybėje vykstančius renginius nėra ko nė kalbėti – jie neįsivaizduojami be „Vabalkšnės“. Pradėjus antrąjį veiklos dešimtmetį išskirtiniais tapo 2003 metai, kai kolektyvas vyko į koncertinę kelionę Olandijoje. Su olandų labdaros fondu „Pagalba Lietuvai“ bendraujama seniai. Šioje šalyje vyko tarptautinis folkoloro festivalis, jame koncertavo net trijų kartų atstovai, po koncerto televizijoje buvo išleista kompaktinė plokštelė…

...ir ansamblis – jau senokai, Jono Basanavičiaus gimtinėje.

…ir ansamblis – jau senokai, Jono Basanavičiaus gimtinėje.

„Mes viską darome taip, kaip žinome buvus iš senovės: dainuojame dainas, atgaiviname melodijas, stengiamės atkurti ir parodyti papročius – tegul tai jau teatralizuota, nes su kiekviena diena daug gražių, dvasingų dalykų nueina į praeitį, – sako Laimutė Vilčinskienė. – Kartais iš šalies pasigirsta nuomonių, kad gal jau reikėtų ką daryti moderniau, atseit, kažkam neįdomu, bet dirbtinis modernumas – ne mūsų kelias. Juk nuo paprastos liaudiškos (sakyčiau – kaimiškos) dainos prasidėjo ir tai, kas modernu.

Esame paruošę įvairių programų: kai viską sustyguoji, kai viskas daroma iš širdies – ir patiems smagu, ir beklausantį, žiūrintį veikia. Štai vienai savo ansamblio narei surengėme mergvakarį su visomis apeigomis – virpuliukai per kūną ėjo…“ Be teminių programų, kur viskas „pagal eilę, pagal tvarką“, koncertą ansamblis gali suburti ir gana greitai (nereta atvejų, kai kas nors pakviečia likus tik dienai kitai iki renginio): juk dirbama nuosek­liai, repertuaras labai platus.
„Džiaugiuosi savo žmonėmis, neįsivaizduoju, kaip gyvenčiau be jų, – sako Laimutė Vilčinskienė. – Nuotaikingi, nepavargsta: tuoj po Oninių išvažiavome į kelionę po Panemunės pilis, pirmą kartą apsilankėme Zyplių dvare. Sutiko mus Vidas Cikana, viską aprodė, apvedžiojo – visi juo ir nuveiktais darbais tikrai susižavėjome. Tokie dalykai įkvepia.“

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...
  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...