Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.

Išaugo pasirinkimas 
Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ir šiais mokslo metais. Pernai krepšeliu naudojosi 58 tūkst. šalies mokinių, buvo finansuojama per 2000 būrelių.
„Krepšelis ypač pateisino lūkesčius regionuose, kur iki tol nebuvo didelės būrelių pasiūlos. Dabar ir mažuose miesteliuose atsirado robotikos užsiėmimai, šokio būreliai, – tai, kuo anksčiau džiaugėsi didžiuosiuose miestuose gyvenantys vaikai“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zybartas.
Kaip ir pernai, kiekvienam neformaliojo švietimo veiklą lankančiam moksleiviui rekomenduojama suma – 15 eurų pasirinktai veiklai finansuoti. Ji, priklausomai nuo savivaldybės, gali svyruoti trečdaliu – vieno vaiko būreliui  gali būti skirta nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis taip pat gali kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje ar pačios savivaldybės nustatytus prioritetus.
Neformaliojo švietimo krepšelis finansuojamas iš dalies valstybės lėšomis, iš dalies iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tam skirta 9,72 mln. eurų. Krepšelis suteikiamas vienam vaiko pasirinktam būreliui, tačiau nereikia pamiršti, kad visos mokyklos siūlo visiškai nemokamų būrelių.

Užsiėmimai – ne tik mokyklose 
Nuo sportinio šaudymo iki hiphopo šokių pamokų – šiais mokslo metais siūlomų būrelių pasirinkimas labai įvairus. Tiek įvairios organizacijos, tiek laisvieji teikėjai moksleiviams pasiūlė ne tik tradicinius laisvalaikio užsiėmimus, bet ir sporto treniruotes, pavyzdžiui, fechtavimą, aikido ar ledo ritulį. O tiems, kuriuos labiau domina proto mankšta – loginio mąstymo, viešojo kalbėjimo būrelius ir kita.
Norimą veiklą moksleiviai ir jų tėvai gali pasirinkti pagal savivaldybę, kurioje gyvena, ir ugdymo kryptį. Sąrašai pateikiami savivaldybių interneto svetainėse. Pasirinkę vieną iš paskelbtų programų tėvai kartu su savo atžalomis kviečiami atvykti į nurodytą vietą  ir su programos vykdytoju pasirašyti vaiko ugdymo sutartį, kad būtų apmokėtas jo dalyvavimas pasirinktame būrelyje.
Vaikai finansuojamą užklasinę veiklą gali lankyti ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir kultūros centre, muziejuje, sporto klube ir pan., jei tik ta institucija yra pateikusi savivaldybei akredituoti būrelio programą ir ji įtraukta į finansuojamų veiklų savivaldybėje sąrašus. O jeigu vaikas jau lanko būrelį, kurį apmoka tėvai, jie gali inicijuoti, kad būrelio organizatoriai pateiktų būrelio programą įvertinti savivaldybei. Jei ji bus patvirtinta, jų atžala tai veiklai turės galimybę gauti neformalaus vaikų švietimo tikslinį finansavimą.

Pirmieji žingsniai į IT specialybę 
Marijampolės jaunųjų kompiuterininkų mokyklos įkūrėjas Andrius Jasinskis sako, kad šiandien būtina mokėti naudotis kompiuteriu. To mokomi ir šioje mokykloje būrelį lankantys moksleiviai. Pernai ją baigė daugiau kaip 100 vaikų, šiemet jų tikimasi dvigubai daugiau.
„Pernai turėjome tris programas – informatiką, programavimo pradžiamokslį ir programavimą pažengusiems. Mokėti dirbti kompiuteriu – labai svarbu, norime, kad tokią galimybę vaikai turėtų ir mažesniuose miestuose, ne tik didmiesčiuose. Šioje mokykloje jie gali ugdyti praktines žinias ir kompetencijas, kurios reikalingos dabar ir tikrai pravers ateityje. IT specialisto profesija – viena paklausiausių“, – sako jis.
Būrelį lankančių moksleivių amžius įvairus – čia ateina nuo antroko iki kompiuterius jau taisančių ar svetaines kuriančių jaunuolių.

Viktorija Dačinskaitė