Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė
Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus…
Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje pasiekė nemenkų laimėjimų. Puikiai atsiskleidė ir kaip solistas – yra tapęs netgi respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatu (1961 m.).
K. Knoras buvo ne tik puikus pedagogas bei charizmatiškas solistas. Talentų gamta jam nepašykštėjo, tad žmonių atmintyje išliko ir kaip kompozitorius – jo dainos atliekamos iki šiol. Parašė per 100 dainų vaikams, solo atlikėjams, chorams ir ansambliams, sukūrė ciklą choreografijos ir muzikos pamokoms. Tobulinosi Kompozitorių sąjungos rengtuose konkursuose. Jo sukurtas dainas atliko profesionalai ir mėgėjiški kolektyvai. Kompozitorius rengdavo autorinius koncertus, o kartu su kolektyvais yra parengęs, pasak kolegų, per 1000 koncertų. Dainos „Sūduvos ąžuolas“, „Manoji mokykla“ ir kitos lydėjo ne vieną dabartinės kolegijos pedagogų kartą, skambėjo miesto šventėse. Iš viso yra sukūręs apie 140 kūrinių; populiariausius iš jų iki šiol galima išgirsti per radiją ir televiziją, atliekamus įvairių atlikėjų. Nemažai dainų yra parašęs marijampoliečių Česlovos Jakštytės, Vytauto Viliūno tekstais. 1996-aisiais išleista K. Knoro sukurtos muzikos gaidų rinktinė „Esu čia, gimtine“.
Kompozitorius ir solistas, garsinęs Marijampolę, nebuvo neįvertintas – yra pelnęs daugybę apdovanojimų. Ėmęs vargonininkauti Šv. Vincento bažnyčioje vien šiomis pareigomis nesitenkino – savo kūrybiškumu praturtino ir liturginės muzikos aruodus. Pagal religinius tekstus sukūrė mišias vaikams ir suaugusiems, yra parašęs giesmių.
Kazimieras KNORAS
Giedu ir dainuoju
Kol girdžiu, kaip bitės žiedeliuose dūzgia,
Kaip medžiai ošia, kaip paukščiai čiulba –
DAINUOJU.
Kol girdžiu, kaip upės tyliai teka,
Kaip jūra banguodama šniokščia –
DAINUOJU.
Kol matau žaliuojančias pievas,
Banguojančius javų laukus, ošiančius miškus –
DAINUOJU.
Kol matau šviečiančią saulę,
Tamsią naktį mirksinčias žvaigždes –
DAINUOJU.
Kol matau gimtinės grožį,
Kol girdžiu lietuvišką šneką –
GIEDU IR DAINUOJU.
